2017 m. gruodžio 15 d. 08:10 val., penktadienis

ve  >  Žinios  >  Kultūra  >  Kultūra

Kultūra

Viktorijos Daujotytės requiem Lietuvių literatūros katedrai

(6)

2017-09-17, 08:54

Rimvydas STANKEVIČIUS

Viktorijos Daujotytės requiem Lietuvių literatūros katedrai nuotrauka, foto

Viktorija Daujotytė.

© Stasio Žumbio nuotr.

Antradienio (rugsėjo 12-osios) vakarą vis rečiau sklidinai prisipildanti Rašytojų sąjungos salė tiesiog lūžte lūžo nuo žmonių gausos: akademikai ir profesoriai, filosofai ir rašytojai, senjorai ir studentai... Visa ši gražių žmonių minia susirinko į vienos šviesiausių nūdienos Lietuvos asmenybių - mokslininkės, pedagogės ir poetės profesorės Viktorijos Daujotytės kūrybos vakarą bei dviejų naujų jos knygų pristatymą.

Vieną tų knygų - itin komerciškai neparankiu pavadinimu „Asmeniniai kursai“ (negana to, dar ir su paantrašte „Įvadai, laisvi seminarai, paskaitos“) - jau esu perskaitęs, tad skubu patikinti, jog išties ji - labai lengvai, kone vienu prisėdimu įveikiama, įtraukianti, meilės ir išminties kupina knyga ir, įstabiausia, netikėtai puikiai atskleidžianti tą ypatingą profesorės V.Daujotytės paskaitose visad tvyrojusią beveik magišką dvasią ir nuotaiką, kurios - esu įsitikinęs - nepamirš nė vienas buvęs Profesorės studentas. Kita pristatytųjų knygų - monografija apie ne taip seniai amžinybėn iškeliavusį didį lietuvių rašytoją Romualdą Granauską, pasak renginį moderavusio iškilaus literatūros kritiko Valentino Sventicko, taip pat labai asmeniška, intymi knyga, kurioje „viskas lig žodelyčio yra svarbu“.

V.Sventickas kalbėjo: „Daugelis turbūt kartkartėmis paklausiame savęs - kas iš to gausaus rašytojų būrio dabartinėje mūsų literatūroje sudaro patį branduolį - kas yra svarbiausi, daro ypatingą poveikį, įtakas?.. Akivaizdu - ko gero, ryškiausiai literatūros pasaulyje šiandien matomas žmogus yra Viktorija Daujotytė. Taigi, esame fenomeno liudytojai, nes juk žinome, kad ji pirmiausiai yra literatūros tyrinėtoja. Tokių atvejų literatūrų istorijose nėra daug, tad mums būtina šitai ištarti, suprasti, vertinti. Jeigu kada koks įdėmus biografijų ir bibliografijų tyrinėtojas būtų pafantazavęs, kad vienas žmogus literatūroje gali padaryti tiek daug ir tiek reikšmingo, tuo paprasčiausiai būtų sunku patikėti. Betgi gyvą įrodymą mes štai turime ir matome prieš akis.

V.Daujotytė jau yra parašiusi tiek daug, kad, regis, nepasakytų dalykų jau nebėra, tačiau nuosekliai sekdamas jos kūrybinį kelią vis mėginu atrasti, kurie kontekstai ir kurios kryptys jos kūryboje ryškėja, kurie traukiasi, mėginu atspėti, kas jai šiuo gyvenimo periodu yra svarbiausia. Tad, perskaitęs abi šias naująsias ir, suprantama, ankstesniąsias jos knygas, kurių pastarąjį dešimtmetį atsiranda stebėtinai gausiai, tarp ryškėjančių gijų pirmiausiai pastebiu nacionalinę - tai, ką ji kalba apie lietuvišką galvojimą, apie lituanistiką, jos misiją, paskirtį; taip pat pastebimas didėjantis dėmesys vyro ir moters tarpusavio santykiams, juntama nuolatinė pastanga vaduotis iš literatūros tyrinėjimo privalomybių ir, žinoma, neblėstantis dėmesys visam tam, ką ji pati vadina prigimtine kultūra.“

Nors, regis, dėmesio centre, kaip ir priklauso, renginio metu buvo pasitinkamosios knygos, bet išties jame buvo ištarta daug daugiau - ir ne vien apie šias knygas, ir ne vien apie literatūrą, ir ne vien žodžiais. Poeziją skaitant aktoriui, buvusiam V.Daujotytės studentui Jurgiui Marčėnui (poeto Aido Marčėno sūnui - aut. past.), šiltai ir esmingai apie naująsias knygas bei pačią Profesorę kalbant jos užaugintiems mokslų daktarams Mindaugui Kvietkauskui, Brigitai Speičytei, Nidai Gaidauskienei, Regimantui Tamošaičiui, kukliai šypsantis ir ne apie save, o vis apie kitus su meile ir dėkingumu kalbant pačiai V.Daujotytei, sėdintieji salėje išgyveno kaži kokį didingą, labai gražų, labai giliai pasiekiantį šventės įspūdį - šventės, virš kurios džiaugsmo ir šviesos vis dėlto būtų justi tvyrant ir dar kaži kokį liūdesį, kaži kokią dramatiško finalo nuojautą. Nelyginant regint Paskutinę vakarienę.

„Mačiau Profesorę einančią puslankiu pro Gedimino kalną... Tas kalnas, jo visos žaizdos buvo apdangstytos ilgomis baltomis marškomis - tarsi sutvarstytos... Profesorės žvilgsnis akimirkai šoktelėjo į viršų ir vėl atsitraukė, vėl nuniro į save, tarsi ji nenorėtų matyti šiandienio to kalno vaizdo, skubančių ir klegančių pro šalį šiandienių žmonių. Tarsi šis beatsirandantis naujas pasaulis žeistų jos gyvenimą - tokį žemaitišką, archajišką, patikimą, tikrą, tvirtą“, - baigdamas savąjį pasisakymą jau pačioje renginio pabaigoje į poetinį lauką netikėtai nuklydo R.Tamošaitis.

Visa tai ištarė jis taip įtaigiai, kad šį vaizdą drauge su juo ūmai pamatėme visi sėdėjusieji salėje, ir pačiai V.Daujotytei nebeliko nieko kito, kaip tik nenoromis patvirtinti: „Taip, knyga „Asmeniniai kursai“ yra manasis requiem klasikinei, buvusiai Vilniaus universiteto Lietuvių literatūros katedrai. Gal dėl to ir jaučiau būtinybę sudėti visa tai į knygą, nes to jau nebėra, jau nebebus.“

P.S. Beje, kaip tik šio renginio metu iš M.Kvietkausko lūpų išgirdome tiesiog šiurpią naujieną - rektoriaus ir visos universiteto vadovybės sprendimu Lietuvių literatūros katedros, kaip ir kitų lituanistikos katedrų, Vilniaus universitete nuo šio rugsėjo - nebėra. Vietoj Lietuvių literatūros katedros nuo šiol funkcionuos jau „išnacionalintas“ darinys - Literatūros ir kultūros tyrimų institutas.

Parengta pagal savaitraštį „Respublika“

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

Ramiai

2017-09-20   11:17

IP: 193.217.2.221

Nedramatizuokite, kolegos. Kiek kartų per istorijos tėkmę lietuvių kalba buvo pakibusi ant plauko? Išliko, gyvuoja. Taip pat ir lietuvių literatūra. Atsiranda naujų stiprių autorių, jų skaitytojų, kritikų. Lenkiu galvą prieš gerbiamą V.Daujotytę ir arti jos akademinio lygio esančius literatūros mokslo žmones, bet kartu suprantu ir nūdienos realybę: literatūros, kalbos mokslininkų Lietuvai daug nereikia. Tai yra prabanga, kurios kol kas tenka atsisakyti. Tragedijos nėra. Liūdnoka ir tiek...

stepas

2017-09-19   21:56

IP: 158.129.140.113

O gal viskas paprasčiau? Toje katedroje visai apkerpėjo, jokios realios mokslinės produkcijos, o tik susireikšminusių asabų kalbėjimas kokios jos lietuvybės saugotojos ir t.t. Žodžiu, vaidilučių ratelis.

2017-09-19   19:00

IP: 212.52.43.108

Kadangi nepavyko mūsų šalyje įgyvendinti a.a. Meilės Lukšienės tautinės mokyklos idėjos, o įstojus į ES bei įsivedus eurą nuo šios idėjos buvo visiškai nusigręžta, tai kalbos situacija yra apgailėtinos būklės. Jeigu jau šalies širdyje tokia nenormali situacija, tai paribiuose ji dar nenormalesnė...Į lituanistiką beveik niekas ir nebestoja, o tai reiškia tik viena -REKVIEM GIMTAJAI KALBAI. Jaunimas paskendo „vakarietiškų vertybių“ lavinoje, kaip ir jų tėvai, kurie nusigręžė nuo savo tėvynės,kalbos, tautiečių, mokytojų ir savęs pačių...Per geras kaip ant mielių gyvenimas išlepino, išpaikino, sugadino tautiečius, todėl pagarbos, gėdos jausmo, elementaraus padorumo nebegalime tikėtis. Švietimo ministerija su visomis mokyklomis drauge paėmus gali tik gūžčioti pečiais, tuščiai investuoti milijardus į emigruojančius tautiečius. Mūsų nedraugams taip parankiau, patogiau, iš anksto paskaičiuota ir suplanuota - mūsų vietas užims kiti, tik mes dar to nesuvokiame...

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Kultūra

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbė kūrėjų, pretenduojančių 2017 metais...

Tarp pretendentų į kūrėjų premijas - ir klaipėdietis nuotrauka, foto

Klaipėdos savivaldybės taryba pavedė kontrolės ir audito tarnybai atlikti neplaninį auditą dėl...

Dėl festivalių - auditas nuotrauka, foto

Neturėtume pamiršti, iš kokio lobyno sėmėmės žinių ir įkvėpimo, kas mums suteikė...

KU Šokio katedros 50-mečiui – absolventų karūnos nuotrauka, foto

Prieš porą metų uostamiesčio politikai buvo nusprendę iki 2019-ųjų padvigubinti finansavimą kultūrai....

Kultūrą rems dar dosniau? nuotrauka, foto

Naujoji Tilžės turgaus halė sparčiai populiarėja nuotrauka, foto

Klaipėda, Prieš dvi savaites klaipėdiečius pirmą kartą į atsinaujinusią turgavietę pakvietė Tilžės turgaus...

Gruodžio 15-ąją gimtadienį švenčia nuotrauka, foto

Klaipėda, Jei pastebėjote, jog šiandien Jūsų giminaitis, draugas, ...

„Neptūnas-Akvaservis“ Klaipėdoje palaužė „Perlą“ nuotrauka, foto

Sportas, Klaipėdos  „Neptūno-Akvaservis“ krepšininkai iškovojo keturioliktąją pergalę 2017-2018 metų Nacionalinės krepšinio lygos (Mezon-NKL)...

Kompensacijų po potvynio prašo nedaug nuotrauka, foto

Ekonomikos naujienos, Svarstoma galimybė iš Savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo bent iš dalies kompensuoti per...

Klaipėda, Paskelbta prieš 48 min.

Klaipėda, Paskelbta prieš 8 val.

Ekonomikos naujienos, Paskelbta prieš 12 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...