2019 m. balandžio 24 d. 03:41 val., trečiadienis

ve  >  Žinios  >  Kultūra  >  Kultūra

Kultūra

VII. Lietuvių kalbos ir kultūros atsparumas

2018-05-13, 09:00

"Vakarų ekspreso" inf.

VII. Lietuvių kalbos ir kultūros atsparumas nuotrauka, foto

BAUSMĖ. Šitaip Mažosios Lietuvos būrai buvo baudžiami ir kankinami, kai jie nusikalsdavo valdžiai

Kaizerių pretenzijos būdavo atremiamos teigimu, kad Prūsai esanti ne vokiška, bet lietuviška valstybė, ir dėl to Prūsų karaliai neprivalą būti kaizeriui klusnūs.

Kretingalės kunigas Gabrielius Engelis atsistojo Lysijui priešingų kunigų priekyje ir prasidėjo smarki akcija prieš vokietinimą.

Nors jų dauguma dar iš kryžiuočių gadynės buvo vokiečiai, bet vis tik susigyvenę su šiuo kraštu ir nuo Vokietijos nutolę.

Donelaitis pragysta nuostabiomis giesmėmis, atvaizduojančiomis sunkią baudžiauninkų būklę ir tragišką savo tautos dabartį.

Keturių pirmųjų Prūsijos karalių (Fridricho I, Fridricho-Vilhelmo I, Fridricho Didžiojo ir Fridricho-Vilhelmo II) viešpatavimas, trukęs beveik visą aštuonioliktąjį šimtmetį, buvo blogi laikai Mažajai Lietuvai. Nuolatiniai karai, badas, maras ir jų padariniai, rodosi, turėjo sugniužinti šio krašto lietuvių kultūros augimą. Tačiau, nuostabus dalykas, kad kaip tik šitame šimtmetyje padaryta didžiausia pažanga kultūros srity. Tam buvo trejopų priežasčių.

(Tęsinys. Pradžia 2018.03.03)

Pirmoje eilėje čia pasireiškė ta įgimtoji lietuvių būdo savybė, kuri skatina mūsų tautą nenuleisti rankų pačiomis sunkiausiomis aplinkybėmis.

Juo didesnės nelaimės yra ištiktas lietuvis, juo smarkiau jis įtempia visas savo jėgas ir kūrybinę galią.

Vienas įžymiausiųjų mūsų dvasios galiūnų yra Kristijonas Donelaitis, gimęs, augęs ir dirbęs kaip tik šiais baisiaisiais laikais.

Jam teko būti liudininku, kai išmirusį kraštą užliejo svetimųjų banga, atgabendama ne tik svetimą kalbą ir papročius, bet ir anksčiau neregėtą demoralizaciją, galėjusią mūsų tautos likučius" visai pribaigti.

Maskolių okupacijos metu jam pačiam tenka slapstytis giriose. Donelaitis ne tik nepabėga iš gimtojo krašto, ne tik nepalieka savųjų žmonių, bet kartu su jais vargsta, slapstosi, kartu sielojasi dėl ištikusiųjų nelaimių.

Jo žvilgsnis mato toli, o budri ausis tiksliai nugirsta, ką išmintingasis šaltyšius Pričkus, jodamas į baudžiavą, pasakoja būrams.

O tasai Donelaičio Pričkus iškelia ir teisingai įvertina teigiamąsias lietuvių būdo savybes, jų dorą, mandagumą bei darbštumą ir pajuokia, pašiepia, paniekina tuos, kas "lietuviškai kalbėdams, kaip tikras vokietis mums gėdą padaro", kas "vokiškas dainas dainuot ir keikt prisipratin ir kaip vokiečiai kasdien į karčemą bėga".

Gotfridas Ostermeyeris, pažinodamas Donelaičio poetiškąjį talentą, kvietė jį talkon prisidėti prie lietuviškųjų bažnytinių giesmių taisymo, bet poetas atsikalbėjo, atsisakė, teisindamasis savo senatve. Girdi, jo rankos jau drebančios ir dėl to jam rašymas pasunkėjęs.

Tačiau reikia manyti, kad Kristijono Donelaičio rankos drebėdavo ne tiek dėl senatvės, kiek dėl gaivališko nenoro įstoti į tuos kelius, kuriais ėjo kiti Ostermeyerio bendradarbiai.

Tiesa, bažnytinės lietuvių literatūros kūrėjai aštuonioliktajame šimtmetyje labai daug pasidarbavo lietuvių kultūrai ir jų nuopelnai mūsų tautai yra dideli, bet jų veiklą skatino visai kiti, Donelaičiui svetimi, sumetimai ir tikslai.

Donelaitis savo kanklėmis stengėsi gaivinti ir ugdyti lietuvybę.

Jo giesmių žodžiais bylojo pati Mažoji Lietuva, iš amžių lietuviška ir tokia norinti būti.

Donelaitis tarnavo lietuvybei, ją gaivino ir ugdė.

Valstybės plotas augo, įjungiant į jį vis naujų vokiškų žemių. Likę vokiečiai natūraliu būdu persisunkdavo mintimis, kad jie gali, kaip karaliaus valdiniai, naudotis teisėmis visoje valstybės teritorijoje, taigi ir Mažojoje Lietuvoje.

Todėl valstybei besiplečiant į vokiškuosius vakarus, iš tų vakarų pradeda skverbtis į Mažąją Lietuvą vokiškasis gaivalas. Kai tasai vokiečių skverbimasis po maro pasidarė masinis, galįs visai nustelbti lietuviškąjį gaivalą, nesaugiai pasijuto savo vietose Mažosios Lietuvos valdininkai ir kunigai.

Naujai atsikėlusieji žiūrėdavo j juos iš aukšto, skaitydami žemesnės rūšies vokiečiais.

Šitie naujokai stengėsi užimti Lietuvoje valdininkų ir kunigų vietas, taigi buvo čionykščiams vokiečiams tikri konkurentai.

Nuo tų konkurentų apsiginti įmanoma buvo tik prisidengus šio krašto lietuviškumo skydu.

Štai dėl ko Fridricho-Vilhelmo I laikais, kada karaliaus patikėtinis prof. Lysijus patiekė lietuvių vokietinimo projektą, prieš jį sujudo visi Lietuvos kunigai, nors jų dauguma buvo vokiečiai.

Jie bijojo, kad, lietuvius suvokietinus, kunigauti galės kiekvienas vokietis, tuo tarpu kai vartojant bažnyčiose lietuvių kalbą, kunigų vietos tarytum buvo garantuotos jiems bei jų vaikams, mokantiems lietuviškai.

Kai 1721 m. karalius apsilankė Lietuvoje, Engelis patiekė jam Lietuvos kunigų protestą prieš Lysijaus sumanymus bei veiklą.

Kunigų ir žmonių pasipriešinimas buvo toks didelis, kad karalius Lysijų iš Lietuvos atšaukė, o žmonių švietimu rūpintis pavedė Engeliui.

Šitas laimėjimas paskatino kunigiją dar arčiau glaustis prie vietos žmonių lietuvių, eiti su jais išvien prieš germanizatorius, o kas svarbiausia, stiprinti lietuvių kalbos pozicijas bažnyčiose ir mokyklose.

Kunigai pradėjo nepaprastai uoliai gaminti lietuviškų maldaknygių, giesmynų ir šiaip tikybinio turinio raštų.

Kova buvo tokia aštri ir atkakli, kad tiek vienos, tiek antros grupės išleistos kai kurios knygos negalėjo prasiplatinti ir leidėjams teko jas parduoti krautuvininkams prekių vyniojimui.

Tiems raštams, matyti, žmonių tarpe buvo nemaža paklausa, nes raštingumas pakilo visame krašte.

Čia reikia pasakyti, kad raštingumas Mažosios Lietuvos žmonėse plito tais pačiais keliais, kaip ir kitose Lietuvos dalyse.

Aštuonioliktajame šimtmetyje mokyklų Mažojoje Lietuvoje pradžioj beveik visai nebuvo, o kai jos pradėta steigti, tai labai netobulos ir tų pačių retai kur pasitaikydavo.

Vidaus politikoje, Mažosios Lietuvos valdininkai aštuonioliktame amžiuje bijojo atėjūnų konkurencijos. Todėl jie, nors taip pat daugumoje buvo vokiečiai, dangstėsi šio krašto lietuviškumo skydu, kaip ir kunigai.

Tokiai padėčiai esant, lietuvių kalba nebuvo smurtu ujama iš įstaigų. Visus svarbesniuosius savo įsakymus bei parėdymus pirmieji Prūsų karaliai skelbdavo lietuvių kalba.

Iš aštuonioliktojo šimtmečio yra užsilikusių ir jau surasta apie 20 tokių lietuviškai rašytų parėdymų ir, laikui bėgant, jų vis daugiau surandama.

Nors tie karalių raštai rašyti labai bloga, sudarkyta kalba, bet jie yra svarbus įrodymas, kad dar aštuonioliktame Šimtmetyje niekas neišdrįso neigti lietuvių kalbos teisių šitame krašte, ir kad Mažoji Lietuva, nežiūrint į visas nelaimes bei gana smarkią kolonizaciją, tebebuvo tautiškai gyva, lietuviška žemė, kokia ji pasiliko iki šių dienų.

Pagal Jono Vanagaičio knygą "Kovos keliais" parengė Gintaras TOMKUS

Bus daugiau

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Kultūra

Leidykla „Briedis“ pristato Mindaugo Milinio knygą „Afganistano mėsmalė 1979–1989“. Prieš 40 metų,...

M. Milinis. Afganistano mėsmalė 1979–1989 nuotrauka, foto

Klaipėdos centre, „Rūtų“ galerijoje, atidaryta skulptoriaus Klaudijaus Pūdymo paroda „Reminiscensijos“ netikėtu kampu...

Skulptoriaus Klaudijaus Pūdymo koliažai nuotrauka, foto

Minint Kultūros dieną jau tradiciškai kultūra į visus „rūmus ir lūšnas“ pirmadienio...

Priekulėje įteikta 9-oji E. Vicherto vardo premija nuotrauka, foto

Kultūros ministerijos konkursą eiti Žemaičių muziejaus „Alka“ direktoriaus pareigas laimėjo Eva Stonkevičienė, Telšių...

Žemaičių muziejui „Alka“ vadovaus Eva Stonkevičienė nuotrauka, foto

„Žalgirio“ vyrai namuose krito prieš „Fenerbahce“ nuotrauka, foto

Sportas, Kaune buvo labai karšta, tačiau „Žalgirio“ krepšininkai trečiose Eurolygos ketvirtfinalio serijos...

"Neptūno" kelyje - įsibėgėjęs "Juventus" nuotrauka, foto

Sportas, Poryt 19 val. Klaipėdos "Neptūnas" savo žiūrovų akivaizdoje, "Švyturio" arenoje, kils į...

Klaipėdos stalo tenisininkėms - bronza nuotrauka, foto

Sportas, VILNIUJE vykusiame finaliniame Lietuvos stalo teniso aukščiausios lygos moterų komandiniame čempionato etape...

Atkurta krovininė laivyba Nemunu nuotrauka, foto

Ūkis, Antradienį į tarptautinį Marvelės uostą Kaune krovininė barža atplukdė pirmąjį atkurtos nepriklausomybės...

Sportas, Paskelbta prieš 8 val.

Sportas, Paskelbta prieš 9 val.

Ūkis, Paskelbta prieš 9 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...