Turime tęsti darbą, kurį dirbo Thomas Mannas

Turime tęsti darbą, kurį dirbo Thomas Mannas

Koncertu Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje prasidėjo XXI Thomo Manno festivalis „Pandoros skrynia?“. Šiemet festivalio pokalbiai ir koncertai vienaip ar kitaip susiję su 1917 m. Spalio perversmu, palikusiu gilų įspaudą visuomenėje, kultūroje ir mene.

Th. Manno festivalį atidarė jo globėjas Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus. Pasak jo, kiekviena pasitikėjimu paženklinta jungtis tarp žmonių, tautų, valstybių, kiekvienas kūrybinis susitikimas, geros valios gestas vertas pagarbos, kaip kad ir pastangos leisti žmonėms gyventi su visa savo įvairove, kultūriniais, religiniais ar asmeniniais skirtumais, nesiveliant į konfliktus ir karus, neatveriant Pandoros skrynios.

„Ir nenoriu girdėti žodžių, kad tai – toli nuo gyvenimo, kad tai – idealistinis, bet ne realistinis pasaulio matymas. Taip, daug kur tai – siekiamybė, tačiau aš priklausau tai žmonių kartai, kuri, mačiusi karo absurdą ir žiaurumą, matė ir suvokė tikrąją taikos vertę, tikrąją galimybės gyventi ramiai ir kūrybingai vertę.

Manau, versdami šį idealą tikrove, laikydamiesi šio vektoriaus, šių vertybių, kiekvienas savaip tęsime tą darbą, kurį dirbo Th. Mannas ir kiti humanistai. Neprarasdami ryšio nei su gamta, nei vienas su kitu. Ir darydami viską, kas nuo mūsų priklauso, kad Pandoros skrynia per amžius liktų uždaryta“, – Th. Manno atidarymo šventėje sakė Prezidentas V. Adamkus.

„Nebūna humanizmo užmerktomis akimis. Deja, nebūna ramybės ir taikos pasaulyje, to nesiekiant, nededant visų įmanomų pastangų – humanistinių, diplomatinių, politinių, kultūrinių“, – pabrėžė Prezidentas V. Adamkus.

Pandoros skrynia, kaip žmonių nelaimių šaltinis, šių metų Th. Manno festivalyje minima neatsitiktinai. Ruth Leiserowitz, Th. Manno festivalį rengiančio Th. Manno kultūros centro kuratoriumo pirmininkė, kelia klausimą, gal 1917 m. Spalio perversmas buvo Pandoros skrynia, iš kurios pasklido pamatinės XX a. klaidos? Būtent apie šią šimtmečius nepraeinamą praeitį kalbės į Nidą atvyksiantis žymus Rusijos žurnalistas ir politikos apžvalgininkas Konstantinas von Eggertas.

Th. Manno festivalis kupinas ir kitų netikėtumų. Festivalio pradžios koncerte be kitų kūrinių skambėjo ir specialiai festivaliui sukurtas jaunosios kartos kompozitorės Dianos Čemerytės kūrinys „Laiškai: Venecija-Nida“. Meistriškai „Aidijos“ choro atliktam kūriniui kompozitorė įkvėpimo ieškojo Th. Manno novelėje „Mirtis Venecijoje“.

Festivalyje pirmą kartą bus atliekami kompozitorių Franzo Danzi, Carlo Nielseno, Györgyo Ligeto pučiamiesiems instrumentams parašyti kūriniai. Vienas iš Th. Manno festivalio koncertų bus skirtas rusų kompozitorių Aleksandro Glazunovo, Aleksandro Čerepnino bei Alfredo Schnittke‘ės kūriniams.

Festivalio publikai bus pristatyti pirmą kartą Th. Manno festivalio istorijoje jaunimui surengto esė konkurso nugalėtojai ir jų kūriniai.

Kaip ir kasmet vakaroti kvies Th. Manno festivalio kinas, kur bus pristatomi vieni geriausių Lietuvos, Vokietijos ir Lenkijos režisierių darbai. Šiemet festivalyje pirmą kartą išvysime animacinį filmą, kurį gyvai įgarsins vokiečių muzikas ir medijų menininkas Thomas Köneris.

Istorijos atspindžius įžvelgti dailėje Thomo Manno festivalio lankytojus kvies kone kasdien vis kitoje erdvėje atidaromos parodos. Mariana Veriovkina (arba Marianne von Werefkin), kurios paveikslai šiemet bus pirmą kartą eksponuojami Nidoje, po Pirmojo pasaulinio karo teturėjo Nanseno pasą, žmonių be pilietybės, pabėgėlių ir emigrantų asmens dokumentą, bet nepaisant to ir toliau kūrė didįjį meną.

Festivalyje bus pristatyta Manfredo Flügge‘ės parašyta knyga „Thomo Manno šeimos šimtmetis“, kurią iš vokiečių kalbos išvertė Kristina Sprindžiūnaitė.

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder