Nukopijavo nuotrauką
Prieš nepilnus metus į Lietuvą iš užsienio sugrįžęs Saulius Peter Šimkus yra fotografas mėgėjas. "Mėgstu fotografuoti Klaipėdos vaizdus. Savo darbus parodau draugams socialiniuose tinkluose, taip pat puslapyje "I love Klaipeda". Sausio 15 d., kai Klaipėdoje buvo graži, balta žiema, nufotografavau Biržos tiltą ir "Meridianą". Pasidalinau fotografija feisbuke. Fotografija buvo su mano parašu. Vasario 7 d. išvydau naują Gintauto paveikslą, kuris buvo nukopijuotas nuo mano fotografijos. Tragedijos, žinoma, nėra, tačiau apmaudu, kad Gintautas nepasiklausė manęs, perpiešdamas mano darbą. Juolab kad jis mane pažįsta ir turėjo mano telefono numerį", - sakė P. Šimkus.
Fotografas susisiekė su dailininku ir pareiškė jam savo nepasitenkinimą, paprašė, kad šis bent jau nurodytų, jog paveikslas nutapytas pagal jo fotografiją. Gintautas taip ir padarė, prie paveikslo parašė, jog darbą įkvėpė S. P. Šimkaus fotografija. Fotografas pakomentavo įrašą "Džiugu, kad įkvėpė mano fotografija" ir pridėjo savo darytą nuotrauką prie komentaro, tačiau savo paskyroje išreiškė apgailestavimą, jog paveikslas nukopijuotas iš fotografijos be jo sutikimo.
"Gintautas iš karto davė suprasti, kad neketina mokėti už mano fotografijos naudojimą. Tada susisiekiau su Lietuvos autorių teisių gynimo asociacija. Papasakojau situaciją. Teisininkai pasakė, kad gali būti plagiato atvejis, kad reikalingas tyrimas. Po pokalbio su LATGA paprašiau, kad Gintautas šio paveikslo neviešintų ir daugiau mano fotografijų nekopijuotų. Nežinau, ką toliau darysiu. Žiūrėsiu, kaip dailininkas į mano prašymą reaguos, tačiau šios situacijos paviešinimas, tikiuosi, bus įspėjimas kitiems fotografams, kad būtų budrūs", - sakė S. P. Šimkus.
"Turiu aibę fotografijų"
Klaipėdietis dailininkas Gintautas Markevičius gynėsi, jog S. P. Šimkaus fotografijos nekopijavo. "Aš seniai galvojau nutapyti Biržos tiltą ir "Meridianą" ir pats turiu aibę fotografijų bei eskizų. Mačiau ir S. P. Šimkaus fotografiją socialiniuose tinkluose, tačiau jos nekopijavau, piešiau savo vaizdą."
Pasak G. Markevičiaus, S. P. Šimkus pats jam siūlė bendradarbiauti - atidaryti bendrą svetainę internete ir publikuoti įvairių miestų fotografijas bei paveikslus. "Aš nesutikau. Vėliau jis pats paprašė, kad prie savo paveikslo nurodyčiau, neva jis įkvėptas jo fotografijos. Teigė, kad abu vienas kito kūriniais pasidalinsime ir sulauksime daugiau dėmesio socialiniuose tinkluose. Sutikau, negi gaila. Net neįtariau klastos... Parašiau, kad mano paveikslą įkvėpė jo fotografija, jis pakomentavo, kaip džiugu, o pats kreipėsi į LATGĄ, remdamasis mano komentaru, ir grasina teismais", - dėstė G. Markevičius.
PAVEIKSLAS. Dailininko Gintauto Markevičiaus nutapytas paveikslas "Baltoji viešnia".
Sulaukęs S. B. Šimkaus reikalavimo neviešinti paveikslo G. Markevičius panaikino įrašą apie tai, jog paveikslas įkvėptas fotografijos, ir ištrynė fotografo komentarą, tačiau savo paveikslą, pavadintą "Baltoji viešnia", paliko.
"Manau, kad šis fotografas tiesiog iš pavydo taip elgiasi, pamatęs, kad mano paveikslas socialiniuose tinkluose patinka daugiau kaip 600 žmonių, o jo fotografijos tiek gerbėjų neturi", - įsitikinęs G. Markevičius.
Reikalingas tyrimas
Klaipėdiečių ginčą žinantis asociacijos LATGA teisininkas Paulius Sartatavičius paaiškino, kad tik ekspertų komisija gali įvertinti kūrinių meninę vertę ir nustatyti, ar yra plagiatas, ar ne.
"Civilinio ginčo metu, kuomet byla pasiekia teismą, teismas gali skirti ekspertų komisiją, kuri nustatytų, ar yra plagijavimo požymių. Šiuo atveju yra tikrai sunku vertinti abu kūrinius, tuo labiau kad kalbama apie peizažo (miesto vaizdo) perteikimą nuotrauka ir dailės kūriniu, kadangi tiek vienas, tiek kitas kūrinys perteikia tuos pačius miesto vaizdus. Tai, kad asmuo patvirtino, kad kūrinį įkvėpė kitas kūrinys, parodo tik tai, kad asmuo tą kūrinį matė prieš kurdamas savo kūrinį. Atsižvelgiant į tai, kad vaizdas, kuris yra fiksuotas ir atvaizduotas abiejuose kūriniuose, yra miesto vaizdas, t. y. daugiau mažiau nesikeičiantis peizažas, kūrinių originalumą ar panašumą turėtų vertinti ekspertai", - sakė teisininkas.
Pasak pašnekovo, dėl autorių teisių pažeidimų vizualiųjų menų autoriai į LATGĄ kreipiasi bent keletą kartų per savaitę. Dažniausiai ginčai kyla dėl kūrinio panaudojimo įvairiuose leidiniuose, spaudoje, internete be autoriaus leidimo ir nemokant autorinio atlyginimo ar dėl nenurodytos autoriaus pavardės. Taip pat dažnai kreipiasi kitų kūrinių autoriai dėl neturtinių teisių pažeidimų (nenurodytos autoriaus pavardės) arba kūrinių panaudojimo reklamose neturint autoriaus sutikimo.
Kas yra kopija? Paulius Sartatavičius, asociacijos LATGA teisininkas
"LR Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau ATGTĮ) 2 str. numato, kad atgaminimas yra kūrinio ar jo dalies kopijos padarymas bet kuriuo būdu. Taigi kopijavimas iš esmės yra kūrinio atgaminimas. Plagijavimo sąvokos ATGTĮ neapibrėžia, tačiau bendrai plagijavimas reiškia kūrinio ar jo dalies pateikimą kaip savo - autorystės savinimąsi. Įkvėpimo apibrėžti savo kompetencijos apimtyje negalime, galbūt šią sąvoką galėtų paaiškinti kalbos ekspertai.
Kiekvienas autorius turi atitinkamai teisę leisti arba uždrausti tam tikrais būdais naudoti jo kūrinį. Ši teisė yra išimtinai priklausanti autoriui, nebent jis tą teisę yra kam nors perdavęs. Tačiau tuo pačiu įstatymas numato ir tam tikras išimtis, arba kitaip - teisių ribojimus, kuomet be autoriaus ar teisių turėtojo leidimo yra galima kūrinį atgaminti ar kitaip panaudoti. Pagrindinės išimtys apima kūrinių panaudojimą mokymų ir mokslinių tyrimu tikslais, kūrinio panaudojimą informacijos tikslais, kūrinių panaudojimą bibliotekų, mokymo įstaigų, muziejų, archyvų fondams ir kolekcijoms išsaugoti, kūrinių panaudojimą neįgaliems žmonėms skirtais būdais, kūrinių panaudojimą religinių apeigų metu bei kūrinių panaudojama visuomenės saugumo tikslais. Visos šios išimtys yra galimos tik tam tikrais specifiniais atvejais ir jų taikymo aplinkybės yra detaliai numatytos LR ATGTĮ."
"Nutapytas viešas vaizdas"
Kristina JOKUBAVIČIENĖ, menotyrininkė, Prano Domšaičio galerijos vedėja
Jeigu aš netyčia atsistočiau toje pačioje vietoje ir nufotografuočiau - ar ir mane būtų galima apkaltinti kopijavimu? Man net nekiltų mintis kaltinti kopijavimu. Nes nufotografuotas ir nutapytas viešas, labai dažnai įvairiais pavidalais fiksuojamas klaipėdietiškas vaizdas su miesto simboliu vadinamu "Meridianu". Negi skaičiuosi, kiek pavaizduota užšalusių ledukų, kiek yra žmogiukų? Šioje situacijoje nematau pretenzijos dėl kopijavimo. Kopijavimas - tai darbo tiražavimas, stengiantis panaudoti identiškas medžiagas, drobę, dažus. Kopijos tikslas yra suklaidinti žiūrovą. O idėjų kopijavimas šiais laikais yra masinis reiškinys.
"Idėja - panaši, detalės - skiriasi"
Vytas KARACIEJUS, fotomenininkas
Idėja abiejų darbų - panaši, galbūt ir pasisavinta, tačiau paveikslas nėra fotografijos kopija, nes skiriasi detalės. Kopija, mano nuomone, turi 99 procentais atitikti originalą. Aš pats ne kartą esu susidūręs su tuo, jog asmuo paprašo manęs padaryti portretinę fotografiją, o dailininkas pagal tą fotografiją tapo portretą. Nemanau, kad tai - kriminalas. Dažniausiai fotografiją užsakantis asmuo sumoka už ją fotografui. Tad jis gali elgtis su nuotrauka kaip nori, nebent fotografas mano, jog jo darbas labai jau vertingas ir pasirašo sutartį fotografijos neplatinti.
"Perpiešta"
Simas ŽALTAUSKAS, tapytojas, piešimo ir tapybos dėstytojas Lietuvos dailės akademijos Klaipėdos vizualinio dizaino fakultete
Tapybos darbas nenukopijuotas, o perpiešta fotografija ir nuspalvinta. Jei tapytojas būtų atsisakęs kelių motyvų, kurie atsispindi fotografijoje, jo darbas pretenduotų į autorinį kūrinį. Šiuo atveju fotografas teisus, kad jo darbą nukopijavo. Jei kopijuoti - tai pridėti ką nors savo arba kopijuoti ne viską.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą