Sonata Žižienė - apie naują kolekciją ir šimtmečio vakarėlį

Sonata Žižienė - apie naują kolekciją ir šimtmečio vakarėlį

Spalio 25 dieną 18 val. Apeirono teatre drabužių dizainerė Sonata Žižienė klaipėdiečius kviečia į neeilinę diskusiją. Susitikimo metu dizainerė ragina pasikalbėti apie šimtmečio kostiumą, arba kaip uostamiestyje keitėsi drabužių mados tendencijos.

"Apskritai idėja surengti diskusiją kilo dėl to, kad kuriu drabužių kolekciją "Dešimt dešimtmečių", kuri yra skirta Lietuvos šimtmečiui paminėti. Besibaigiant šiems gražiems metams, labai norėjosi pakviesti įvairių sričių klaipėdiečius, kad jie pasidalintų mintimis", - sako S. Žižienė.

Diskusijoje dalyvaus žinomi žmonės, tačiau mažai ką turintys bendro su mada. Kodėl?

Dvidešimtojo amžiaus kostiumo raidai didžiausią įtaką darė tų dienų aktualijos: karas, naujos technologijos, mokslas, taip pat pokyčiai meno pasaulyje. Tai keitė drabužio formą, spalvą, jis tapo funkcionalesnis.

Į diskusiją pasikviečiau tuos žmones, kurie jau seniai gyvena Klaipėdoje ir prisimena mados tendencijų kaitą. Kęstutis Meškys papasakos apie kino madą, Vladas Straupas ir Henrikas Žižys anksčiau čia rengė diskotekas, tad pasakos apie tuo metu populiarius muzikos stilius, kurie darė įtaką jaunuolių madoms. Kadangi tais laikais žmonės kopijuodavo aktorių, ypač kino, madas, savo patirtimi pasidalins ir Nijolė Sabulytė.

Žurnalistė Gražina Juodytė taip pat yra surinkusi galybę įdomios informacijos apie Klaipėdą, kas čia gyveno, kur buvo įsikūrusios medžiagų parduotuvės.

Tai nebus akademiškas susitikimas. Norisi tiesiog šilto pabendravimo, kuriame būtų įdomu dalyvauti ir jaunimui.

Minėjote, kad kuriate kolekciją. Kokia ji bus ir kaip nusprendėte kurti šimtmečio tema? Juk tai - ilgas laikotarpis ir jame galima pasiklysti.

Drabužius kuriu intuityviai, pasitelkdama savo pojūčius ir patyrimus, įkvėpta tam tikrų menininkų kūrybos. Pristatydama vieną dešimtmetį, žadu sukurti maždaug po tris kostiumus.

Kiekvienas dešimtmetis turėjo labai daug atspalvių, taigi tam tikrus elementus atsirenku pagal savo skonį - ką pati dėvėjau, kas buvo prie širdies.

Kol kas kolekcija dar nebaigta. Darbai vyksta labai intensyviai: drabužiai siuvami, neriami, mezgami. Į kūrimo procesą noriu įtraukti ir Eduardo Balsio menų gimnazijos moksleivius.

Taip pat aktyviai ieškau modelių. Jau žinau, kad drabužius pristatys Nijolė Sabulytė, Regina Šaltenytė, Apeirono teatro žmonės.

Kokie bus pagrindiniai akcentai?

Akcentai primins apie skirtingus dešimtmečius. Bus ir Mikalojaus Konstantino Čiurliono kūrybos motyvų, Stasio Krasausko grafikos elementų. Kadangi pati esu jūrinis žmogus, bus nemažai mėlynų atspalvių.

Tai bus minkšta, krentanti, moderni ir tą laikotarpį atspindinti kolekcija.

Kolekcijos pristatymas vyks gruodžio 29 dieną piliavietėje, konferencijų salėje. Po pristatymo vyks šimtmečio vakarėlis, kuriame skambės XX a. muzika.

Kolekcijų pristatymų metu mėgstate stebinti ne tik savo kurtais drabužiais, bet ir teatrališku muzikos ir šviesų šou. Vien mados jums negana?

Kai mokiausi mokykloje, norėjau studijuoti režisūrą. Bet galiausiai pasukau į kostiumo dizainą.

Vien mada ir kostiumas man nėra įdomūs, todėl, ieškodama prasmės, kūrybiškumo, į kolekcijų pristatymus stengiuosi įtraukti įvairių meno šakų elementų. Dėl to savo kolekcijų pristatymų metu kviečiuosi ir muzikantų, šokėjų.

 DISKOTEKOS. Tokios diskotekos aštuoniasdešimtaisiais vyko Klaipėdoje. Pasak dizainerės, įvairūs muzikos stiliai padarė didelę įtaką klaipėdiečių apsirengimo stiliui (1982 metai, diskoteka ant "Bilduko" stogo). Asmeninio albumo nuotr.

Gal galėtumėte papasakoti, kokios jūsų jaunystės laikais vyravo mados tendencijos Klaipėdoje? Kaip uostamiesčio mada skyrėsi nuo Vilniaus ir Kauno?

Kalbant apie aštuoniasdešimtuosius metus, Kaunas buvo labiau vienspalvis, tačiau, atsiprašau už pasakymą, gana "turginis". Dominavo raudoni sijonai, sušiaušti plaukai, "strielkos" (juodu pieštuku aplink akis brėžiama linija).

Vilniečių stilius man labiausiai patiko. Ten dominavo bohema. Ten žmonės dėvėdavo rankų darbo drabužius - megztus, nertus nutįsusius megztinius.

Na, o Klaipėdoje, jūreivių mieste, buvo galima pamatyti daugiau užsienietiškų drabužių, tarkime, džinsų. Kadangi Klaipėdoje gyveno daug rusakalbių jūreivių šeimų, čia labiausiai vyravo slaviškas skonis: nevengiama blizgesio, ryškių ženklų. Nors toks stilius - ne mano skonio, iš esmės tai buvo geri, "boniniai" drabužiai.

Kas tie "boniniai" drabužiai?

Čia veikė "boninės" parduotuvės, kuriose galėdavai už "bonus" įsigyti prekių. Kadangi "bonus" gaudavo jūreiviai, dažniausiai ten apsipirkdavo jų žmonos.

Tose parduotuvėse buvo daug užsienietiškų, geros kokybės prašmatnių prekių, kurių nė su žiburiu nebūtum radęs įprastose parduotuvėse.

Kas tuo metu darė didžiausią įtaką klaipėdiečių stiliui?

Prieš tai, kai man suėjo 15 metų ir 1983-iaisiais išvažiavau į Kauną studijuoti drabužių dizaino, Klaipėdoje lankiau dramos studiją. Nors buvau pernelyg jauna, kad aktyviai pasinerčiau į miesto gyvenimą, tuo metu, bent jau mano akimis, Klaipėda buvo labai teatrališka, o miestiečių stilius gana bohemiškas.

Klaipėdos jaunimui ir jo apsirengimo stiliui didelę įtaką darė įvairūs muzikos stiliai. Anuomet čia veikė net keturios diskotekos - "medienkė", "kultūrkė" (jau nugriauta Muzikinio teatro dalis), "statybos tresto" diskoteka (dabar "Klaipėdos" viešbutis) ir dar viena linksmybių vieta prekybos uoste.

Būtent lankydamasi diskotekose aš susipažinau su savo vyru Henriku.

Apie tokią kūrybinę laisvę, kokią turite jūs, kiti Klaipėdoje kuriantys dizaineriai turbūt galėtų tik pasvajoti. Kadangi reikia iš ko nors išgyventi, kūrybą tenka derinti su pardavimu.

Buvo laikotarpis, kai turėjau daug užsakymų ir nusprendžiau atsidaryti drabužių dizaino studiją. Ten siuvome įvairiausius drabužius: nuo uniformų iki drabužių šokėjams, muzikantams. Tačiau praėjus maždaug šešeriems metams, studiją uždariau. Man toks darbo pobūdis nebeteikė malonumo. Tenkinant kliento poreikius, kūrybiškumo lieka labai mažai.

2006 metais pasirinkau kūrėjos kelią, nors jis ir nėra lengvas, ypač finansiškai. Suėjus penkiasdešimtmečiui supranti, kad visų pasaulio pinigų neuždirbsi. Norėdama realizuoti savo sumanymus, rašau gana daug projektų. Pavyksta išgyventi ir iš šeimos verslo.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder