Sėdėti ant karaliaus Mindaugo ir Žemaitės paminklų galima, o lipti ant Vyčio – ne?

Sėdėti ant karaliaus Mindaugo ir Žemaitės paminklų galima, o lipti ant Vyčio – ne?

„Manęs dabar įdomiai klausia, ar lipimas ant liūtų prie karo muziejaus vaikystėje irgi yra pažeidimas. Liūtai yra liūtai. Niekas negali būti traktuojama taip pat: šlapintis ant privataus namo tvoros ir ant prezidentūros tvoros yra du skirtingi dalykai“, – incidentą, kai vaikinas užsiropštė ant Vyčio paminklo ir paviešino vaizdo įrašą internete, portalui LRT.lt komentuoja Kauno miesto Centro policijos komisariato viršininkas Raimondas Abugelis.Kauno m. savivaldybės nuotr.

Nors be Vyčio yra nemažai kitų paminklų, ant kurių taip pat mėgstama palaipioti, pavyzdžiui, karaliaus Mindaugo ar Žemaitės paminklai Vilniuje, ant savo kelių dažnai sulaukiantys vaikų, policijos atstovas teigia, jog lipti ant Vyčio – kas kita: „Labai gerbiu Žemaitę, Mindaugą irgi galim gerbti galbūt, bet sėdėjimas ant kelių nėra tas pats kaip karstymasis raiteliui ant galvos. Aš gal irgi norėčiau pasėdėti Mindaugui ant kelių, bet tikrai nelipti ant pečių raiteliui.“

Policija: didelių pasekmių nėra

R. Abugelio teigimu, policija jau išsiaiškino įtariamojo tapatybę, kuris naktį iš šeštadienio į sekmadienį sumanė pajodinėti kartu su Laisvės kariu, užsiropštė raiteliui ant pečių ir taip galimai padarė administracinį nusižengimą.  

Tačiau pareigūnas pabrėžia, jog apie asmens nubaudimą kalbėti dar anksti – kol kas renkami įrodymai, nes vaizdo įrašo nepakanka – asmuo nebuvo sulaikytas įvykio vietoje,  o jo veidas matomas nepakankamai aiškiai: „Juk ne paso nuotrauką mes turim. Netgi ir joje žmogus gali atrodyti kitaip.“

Pareigūnas įvykį vadina karštu ir jautriu visuomenei – jis pripažįsta, jog policija į šį įvykį išskirtinai sureagavo ir dėl masinio žmonių pasipiktinimo, o laipiojimo ant kitų paminklų su šiuo įvykiu lyginti negalima. Nepaisant to, R. Abugelis teigia, jog vaikinas didelio nusikaltimo nepadarė: „Jeigu būtų niekinęs, laužęs, daužęs, tada jau būtų kita kalba, tačiau dabar didelių pasekmių nėra. Tik liko įžeisti kai kurie žmonės.“

Pasak jo, nedideli viešosios tvarkos pažeidimai yra tik kažkieno pakvailiojimai, o rimtiems viešosios tvarkos pažeidimams būdingo smūgio sudavimo, įkyraus kibimo prie žmonių ir turto gadinimo įraše nebuvo matyti. R. Abugelis piktinasi visuomenės noru nubausti, atkeršyti vaikinui ir netgi gaili jaunuolio: „Jis pasielgė neapgalvotai, o sulaukė tiek negatyvių komentarų, todėl atrodo, kad žmogus jau dvigubai už tą poelgį atkentėjo.“

Kultūros paveldo departamento vyriausioji specialistė ryšiams su visuomene Dovilė Bielevičiūtė teigia, jog didelio pažeidimo čia taip pat nemato.

„Jeigu nėra pažeistos vertingosios savybės, jei tam objektui nieko neatsitiko, teoriškai, tai nieko blogo. Tačiau ant paminklų lipti draudžiančios lentelės galėtų pagelbėti išvengti tokių veiksmų“, – sako specialistė.

Kauno miesto mero patarėjas viešiesiems ryšiams Tomas Grigalevičius sako, jog savivaldybė šio įvykio per daug nesureikšmina, tačiau ir nelaiko pavyzdžiu.

„Dalis skulptūrų ir paminklų yra specialiai jų autorių kuriamos taip, kad kurtų betarpiškumo įspūdį, būtų interaktyvios. Pavyzdžiui, žmonės mėgsta fotografuotis apsikabinę Danieliaus Dolskio, Jono Vileišio pečius, sodina vaikus ant Karo muziejaus sodelio liūtų. Tai tikrai nieko blogo. Tačiau pokštavimas su svarbius valstybinius simbolius vaizduojančiais meno kūriniais, paminklais Holokausto ar Laisvės kovų aukoms daliai visuomenės neatrodo priimtinai ir gali būti traktuojamas, kaip nepagarbos valstybei demonstravimas“, – įvykį komentuoja T. Grigalevičius.

Prie paminklo reiktų kopėčių?

Vyčio paramos fondo pirmininko pavaduotojas Vilius Kavaliauskas teigia, jog toks jaunuolio poelgis jam buvo labai skaudus ir ironiškai priduria: „Jeigu taip, tai gal reikia pastatyti kopėčias specialiai tiems, kurie užsinorės ant  Vyčio užlipti?“

Jo teigimu, su Kauno savivaldybe jau sutarta dėl ekspertizės, norint išsiaiškinti, ar paminklas nebuvo pažeistas. „Siūlome, kad tam būtų sudaryta ekspertų komisija, nes, bent jau kaip matosi vaizdo įraše, vaikinas stovėjo ant labai jautrių paminklo vietų, kuriose metalinės konstrukcijos nėra labai storos. Jeigu paaiškės, kad jos buvo pažeistos, tai ką, mums kviestis iš Ukrainos meistrus? Tuomet to vaikino šeima turės sumokėti už paminklui padarytą žalą“, – teigia V. Kavaliauskas ir sako, jog ekspertizės rezultatai turėtų paaiškėti artimiausiu metu.

Jo teigimu, net jei paaiškės, kad paminklas nebuvo pažeistas, tokie poelgiai yra netoleruotini – V. Kavaliauskas juos vadina tiesiog chuliganizmu. „Tokių dalykų, kad negalima lipti ant paminklų, net nereiktų sakyti, tai turi būti savaime suprantama. Nuo tokių išpuolių reikia ginti ne tik Vytį, bet ir visus kitus paminklus. Tai turi būti aiškiai apibrėžta baudžiamajame arba administraciniame kodekse, o bausmės už tokius nusižengimus – sugriežtintos“, – teigia Vyčio paramos fondo pirmininko pavaduotojas.

Bausmė priklausys ir nuo pasiteisinimo

R. Abugelis sako, jog pritaikyti bausmę už tokio tipo viešosios tvarkos pažeidimus gali būti labai keblu: „Jeigu ant paminklo būtų užlipęs mažametis vaikas, jo nebaustume dėl to, kad jis nėra subjektas. Jeigu užliptų asmuo, kuriam yra, pavyzdžiui, 15 metų – susidurtume su įdomia situacija: Administracinių nusižengimų kodeksas (ANK) numato, kad nuo 14 metų asmuo jau kaip ir yra pats atsakingas už savo veiksmus, tačiau straipsnyje, kuris kalba apie viešosios tvarkos pažeidimus, penkiolikmetis nėra už save atsakingas.“

Pareigūnas teigia, jog bausmė priklausys nuo įvairių aplinkybių. „Jeigu žmogus turi argumentus, jeigu tai nėra tyčinis poelgis ar galbūt tai ne jo kaltė, į tai reikia atsižvelgti, nes tai taip pat administracinio pažeidimo elementai“, – teigia R. Abugelis ir pabrėžia, jog daug kas priklausys nuo vaikino pasiaiškinimo, o gresianti 30–140 eurų bauda yra tik orientacinė – gali būti sumažinta ar netgi visai panaikinta.

„Nežinau, kaip jis pasiaiškins (gal jis norėjo taip išaukštinti Lietuvą), bet į tą paaiškinimą bus atsižvelgta. Gal ir labai gražu, gal čia bus taisyklė lipti ant Vyčio ir fotografuotis?“ – ironizuoja Kauno miesto centro policijos komisariato viršininkas.

Vaikino nakties žygis nėra policijos prioritetų sąraše

Pasak pareigūno R. Abugelio, įtariamasis ir kiti su įvykiu susiję asmenys yra kviečiami atvykti į komisariatą prisistatyti patys, tačiau tyrimas jau vyksta ir jaunuoliams neatvykus savo noru, su jais susieks pareigūnai. Vis dėlto jis pripažįsta, kad šis pažeidimas nėra policijos greito reagavimo sąraše: „Tai tikrai ne gaisro gesinimas ir ne tas įvykis, į kurį reiktų įsitraukti tūkstančiams pareigūnų. Mes darome tai, kas reikalinga pagal prioritetus.“

Ant Laisvės kario užlipęs jaunuolis įtariamas viešosios tvarkos pažeidimu pagal ANK 481 straipsnį, kuris draudžia necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato komunikacijos poskyrio specialistė Justina Kazragytė sako, jog tam, kad būtų galima tiksliai atsakyti, kuri konkreti straipsnio dalis buvo galimai pažeista, pareigūnai turi patikslinti visas įvykio aplinkybes, o tai bus padaryta, kai jie pakalbės su pačiu įtariamuoju. R. Abugelis tikina, jog vaikino elgesys galimai atitinka straipsnyje minimus „tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką“.

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder