Su siūlymu suteikti Palangos miesto garbės pilietės vardą G. Oškinytei-Eimanavičienei už jos svarų indėlį Palangos miestui, kuriant bendruomenės kultūrinę gerovę į Savivaldybės tarybą kreipėsi per 30 iniciatyvinės grupės narių, tarp kurių – žinomi Palangos literatai, mokslininkai, architektai, ir kitų sričių specialistai. Besikreipusieji pabrėžė, jog G. Oškinytė-Eimanavičienė jau daug metų žinoma kaip kūrybinga ir aktyvi, visuomeniška asmenybė, ir ji yra nusilpelniusi garbingo viso gyvenimo, kūrybos ir visuomeninės veiklos įvertinimo.
„G. Oškinytė-Eimanavičienė tapo gyvuoju dailininkų ir kūrėjų pavyzdžiu, pasišventimo menui ir kultūrai simboliu, be kurios neįsivaizduojama profesionalioji Palangos dailė“, – Savivaldybės tarybai nurodė iniciatyvinės grupės nariai.
G. Oškinytė-Eimanavičienė Palangoje gyvena nuo 1965 m. Menininkė nuolat dalyvauja parodose, Palangos menininkų kūrybinės grupės „Mostas“ veikloje. Be kitų darbų, ji sukūrė skulptūras „Interliudija“ (1985), kuri ilgą laiką puošė Vasaros estrados kiemelį, o dabar eksponuojama Palangos skulptūrų parkelyje, stelą Birutės parko įkūrėjui E. F. Andrė atminti (2007), kuri prie centrinio įėjimo į parką pasitinka visus lankytojus. Pagal G. Oškinytės-Eimanavičienės piešinius ant Birutės kalno atstatytas stogastulpis 1863 m. sukilimui bei jo dalyviams atminti.
Dailininkė gilinosi ir į heraldikos specifiką – atkūrė Palangos herbą, taip pat sukūrė logotipus daugeliui miesto įstaigų ir organizacijų. 2013 m. paskelbus Palangą Lietuvos kultūros sostine, G. Oškinytė-Eimanavičienė sukūrė ženklą „Palanga – Lietuvos kultūros sostinė 2013“.
Taip pat G. Oškinytė-Eimanavičienė iliustravo ne vieną knygą, Palangos Birutės parko šimtmečiui sukūrė pašto ženklą, kalendorių, suvenyrinį leidinį „Birutės daina“, sukūrė ir plakatus kitoms svarbioms progoms, dailininkė taip pat nupiešė Palangos miesto planą, skirtą interjerui (1977 m.), o 2015 m. ji sukūrė Kryžiaus kelio stočių ciklą Kūlupėnų bažnyčiai.
Grafikei 2005 m. suteiktas meno kūrėjo statusas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą