Miesto gimtadieniui - dovana iš archeologų lobių

Miesto gimtadieniui - dovana iš archeologų lobių

Šiandien mūsų miestas švenčia 766-ąjį gimtadienį. Jo proga visuomenei atveriama rekonstruota šiaurinė piliavietės kurtina, kurioje pristatoma įspūdinga tarptautinė archeologijos ekspozicija ir katalogas "Klaipėdos (Memel) kraštas: nuo ištakų iki XVII amžiaus".

Svarbiausias ir įdomiausias objektas šiaurinėje piliavietės kurtinoje - autentiškas XV a. pabaigos - XVI a. pradžios miesto fragmentas, kurį archeologai atkasė, tirdami piliavietę.

"Galvojame, kad tai yra medinės senojo miesto gatvės, kurios buvo nutiestos tada, kai dar pilis nebuvo įtvirtinta pylimais. Pylimai buvo pradėti pilti XVI a. antrame-trečiame dešimtmetyje. Greta medinių juostų yra plūkto molio likučiai. Plūktas molis paprastai asocijuojasi su pastatais.

KIEKIS. Parodoje pristatoma apie 400 archeologinių radinių. Egidijaus Jankausko nuotr.

Archeologai identifikavo krosnies liekanas, tačiau krosnis - iš vėlyvesnio periodo", - komentavo senojo miesto liekanas Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius dr. Jonas Genys.

Naujos konservavimo technologijos

Mums bekalbant muziejaus restauratorė tupinėjo aplink istorinę vertybę, su mažu šepetėliu šlavė nuo jos žemes ir pylė į celofaninį maišelį. "Ne, žemių nesaugome, - nusijuokė Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus medienos restauratorė Elena Gvildytė. - Tačau kiekvieną dieną taip šluoju. Atsiranda pelėsis, grybelis - tad reikia tvirtinti, konservuoti. Sudėtinga, nes iš apačios kyla drėgmė. Paprastai archeologai medinius radinius konservuoja iškėlę iš radimvietės. Vertybės būna mirkomos konservaciniuose tirpaluose. Šio objekto iškelti nėra galimybių. Jam konservuoti pirmą kartą Lietuvos archeologijos istorijoje pritaikytas novatoriškas metodas. Medinėse dalyse buvo išgręžtos skylutės ir į jas nedaug į vieno metro gylį įšvirkštas tirpalas, kuris viduje sukietėja ir tarsi dubuo apsaugo objektą nuo drėgmės iš apačios", - pasakojo restauratorė.

KOMPOZICIJA. Girkalių kapinyno radiniai būtent taip buvo pristatomi jau daug šimtmečių. Egidijaus Jankausko nuotr.

J. Genys paaiškino, kad šis įspūdingas senojo miesto fragmentas padiktavo idėją šiaurinėje piliavietės kurtinoje kurti archeologijos ekspoziciją.

"Buvo nuspręsta kurtinoje įrengti dvi sales. Vienoje pagrindinis akcentas ir bus eksponuojamas autentiškasis senojo miesto fragmentas. Aplink jį bus įrengta ekspozicija, kuri reprezentuos archeologo profesiją ir atsakys į daugelį klausimų apie archeologiją, kurie kyla žmonėms, nesusidūrusiems su šiuo mokslu. Kitoje salėje - archeologiniai radiniai bus derinami su itin moderniomis technologijomis ir kuriamas pasakojamas apie Mėmelio (Klaipėdos) miestą ir jo gyventojus nuo seniausių laikų iki XVIII amžiaus pradžios. Šiuo metus yra rengiamas šios ekspozicijos projektas. Tikimės lankytojus pakviesti į ją kitų metų pabaigoje arba 2020 metų pradžioje. O nuo šiandienos iki kitų metų kovo rekonstruotoje kurtinoje pristatoma išskirtinė tarptautinė archeologijos ekspozicija", - pristatė parodą J. Genys.

Tyrinėjo jau XIX amžiuje

Parodoje "Klaipėdos (Memel) kraštas: nuo ištakų iki XVII amžiaus" pristatoma apie 400 archeologinių radinių, kurie reprezentuoja šio regiono archeologinius tyrimus nuo seniausių laikų iki šių dienų.

"121 eksponatas į parodą atvežtas iš Vokietijos. Šie radiniai ne tik kalba apie istoriją, bet ir patys yra istorijos objektas, nes atrasti prieš 100 metų ir daugiau.

Ekspozicija suskirstyta pagal temas: tikėjimai, karyba, galios centrai ir pan.

Kartu su paroda parengtas labai išsamus 400 puslapių katalogas - straipsnių rinkinys, pristatantis visą įspūdingą 800 eksponatų kolekciją, kurios tik dalį muziejaus lankytojai išvys gyvai", - akcentavo J. Genys.

KARYBA. Ekspozicijoje archeologiniai radiniai pristatomi pagal temas. Nuotraukoje - karybos ekspozicija. Egidijaus Jankausko nuotr.

Klaipėdos krašto archeologiniai tyrimai buvo pradėti dar XIX a. "Skaičiuojama, kad XIX a. ir XX a. pradžioje iki 1923-iųjų metų apie 100 Klaipėdos krašto archeologinių paminklų tyrinėjo profesionalūs arba pusiau profesionalūs archeologai, tarp jų labai žymūs mokslininkai Adalbertas Becenbergeris, Emilis Holakas, Alfredas Giocė. Labai detaliai buvo ištirtas Aukštakiemių kapinynas. Žinomas vokiečių archeologas Otas Tišleris iš Aukštakiemių kapinyno, esančio prie Eketės piliakalnio, tyrimų sudarė baltų istorijos chronologiją.

Tuo metu buvo ištirtas ir Andulių (Ėgliškių) kapinynas - didžiausias kuršių kapinynas, kuriame aptiktai apie 800 kapų", - pasakojo direktorius.

Dabartinio Klaipėdos miesto teritorijoje, anot pašnekovo, buvo tik pavieniai archeologiniai radiniai. "Žinoma, kad dabartinio Grigiškių fabriko teritorijoje buvusi gintaro kasykla. Minimas paminklas Rumpiškėje, tačiau net nežinome kurioje vietoje", - sakė J. Genys.

Tarptautinis projektas

Kita ekspozicijos rengėja Klaipėdos universiteto Baltijos regiono archeologijos ir istorijos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja, prof. Audronė Bliujienė priminė, kad karai išblaškė senuosius archeologų radinius ir ilgą laiką apie juos nieko nebuvo žinoma.

"Žinojome, kad archeologiniai radiniai iš Klaipėdos krašto keliavo į Karaliaučių, kuriame buvo vienas garsiausių Europoje archeologijos muziejų, kiti buvo išvežti į Berlyną, į dabartinį Priešistorės ir ankstyvosios istorijos muziejų, labai nedidelė dalis pasiliko čia, vietos muziejuose.

SIMBOLIS. Gintaro skulptūrėlė - reprezentuoja neolito laikotarpį. Ji buvo dingusi. Paskui sužinota, kad ji yra saugoma Getingeno universiteto geologijos centre. Norėjta ją atsivežti, tačiau šiais metais Getingeno universitetas atidaro naują geologijos parodą, kurioje ši figūrėlė yra pagrindinis eksponatas. Taigi likimas jos ir šįsyk nesugrąžino. Ekspocijoje tik pirmą kartą pristatomas ne šio amuleto piešinys, o originalaus dirbinio fotokopija, kurią paskolino Getingeno universiteto geologijos centras. Egidijaus Jankausko nuotr.

Tik griuvus geležinei uždangai ir Berlyno sienai - pasirodė, kad tų kolekcijų yra.

Šiais metais, minint Lietuvos valsybės atkūrimo šimtmetį, atrodė labai svarbu pristatyti šį pamirštą regioną, kuris apėmė Vakarų Lietuvą, dalį Lenkijos ir dabartinę Kaliningrado sritį.

Be to, šiemet minimi Europos paveldo metai, kurie skirti paribiams, o šis regionas ir buvo paribys tarp skirtingų kultūrų. Po Melno taikos čia buvo siena, kuri skyrė skirtingas valstybes. Tad, renkant eksponatus šiai parodai, teko sutelkti labai daug institucijų", - pažymėjo mokslininkė.

Parodą parengė Mažosios Lietuvos istorijos muziejus kartu su Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutu.

KONSERVAVIMAS. Muziejaus restauratorė Elena Gvildytė su mažu šepetėliu kiekvieną dieną nušluoja žemes nuo autentiško XV a. pab. - XVI a. pr. miesto liekanų. Egidijaus Jankausko nuotr.

O jiems padėjo Lietuvos nacionalinis muziejus, Proistorės ir ankstyvosios istorijos muziejus Berlyne, Šilutės Hugo Šojaus, Kretingos, Trakų istorijos, Vytauto Didžiojo karo muziejai, bendradarbiauta su Šiaurės rytų ir Vidurio Europos rinkinių bei dokumentų tyrimų komisija.

Į Klaipėdą taip pat atkeliavo niekada Lietuvoje nerodyti Braunšveigo krašto muziejuje bei Giotingeno Georgo Augusto universitete saugomi eksponatai. Tarp jų - ir keletas išlikusių unikalių radinių iš kadaise buvusios įspūdingo dydžio Richardo Klebso gintaro kolekcijos, dar vadinamos "Juodkrantės lobiu".

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder