2017 m. lapkričio 19 d. 06:41 val., sekmadienis

ve  >  Žinios  >  Kultūra  >  Kultūra

Kultūra

Liuteroniška muzika keliauja per Mažąją Lietuvą

(2)

Liuteroniška muzika keliauja per Mažąją Lietuvą nuotrauka, foto

LIETUVOS evangeliškosios bažnytinės muzikos sandraugos vadovė Laura Matuzaitė-Kairienė džiaugiasi, jog liuteroniškos giesmės taip nuoširdžiai sudomino Lietuvos miestų ir miestelių žmones.

© LEBMS nuotr.

Praėjusį sekmadienį pilnutėlėje Vilkyškių evangelikų liuteronų bažnyčioje skambėjo protestantiškoji muzika. "Tai buvo priešpaskutinis beveik metų trukmės muzikinio turo koncertas Mažosios Lietuvos krašte, spalio 21 d. klausytojų dar laukiame Priekulėje", - "Vakarų ekspresui" sakė Reformacijos 500 metų jubiliejui skirto projekto sumanytoja, Lietuvos evangeliškosios bažnytinės muzikos sandraugos vadovė Laura Matuzaitė-Kairienė. Baigiamasis akordas nuskambės jau Vilniuje spalio 31-ąją, Reformacijos jubiliejaus dieną.

Vilkyškių bažnyčioje Reformacijos laikotarpio kūrinius griežė Lietuvos nacionalinės premijos laureatai Čiurlionio kvartetas, gražiausias evangelikų liuteronų ir reformatų giesmes giedojo, protestantų kompozitorių Mendelsono, Bacho, Šiutso, Reinbergerio, Bramso chorines miniatiūras atliko valstybinis choras "Vilnius" (dir. Artūras Dambrauskas), solistas baritonas Jonas Sakalauskas, eiles skaitė ir apie Martyną Liuterį pasakojo aktorius Vytautas Rumšas vyresnysis.

Didžiulis susidomėjimas

Liuteroniškos giesmės apkeliavo nemažai miestelių, turbūt jau galite reziumuoti, ar Jūsų sumanymas sulaukė sėkmės, - kalbiname L. Matuzaitę-Kairienę.

Labai džiaugiuosi, kad šį projektą lydi toks didžiulis susidomėjimas. Juo labiau kad liuteronų Lietuvoje skaičius nesiekia nė 1 procento. Vis dėlto miestų bei miestelių bažnyčios ir kultūros centrai buvo sausakimši. Labiausiai telkėmės į Mažąją Lietuvą - Rusnė, Šilutė, Saugos, Katyčiai, Kretinga, Kretingalė, Plikiai, Dovilai ir t. t., kur gyvos liuteronų bendruomenės ir prisimenamos senosios vietos tradicijos, tačiau lankėmės ir šiaurinėje Lietuvoje - Žeimelio evangelikų liuteronų, Biržų reformatų bažnyčiose, Kelmėje ir Batakiuose... Koncertavome ne tik bažnyčiose (ir nebūtinai liuteronų), bet ir kitose erdvėse, mažose gyvenvietėse ir Klaipėdoje, Marijampolėje... Iš viso aprėpėme 27 miestus ir miestelius.

VILKYŠKIŲ evangelikų liuteronų bažnyčia pastatyta 1771 m. Miestelio istorija (rašytiniuose šaltiniuose) prasidėjo nuo XVI amžiaus - Martyno Liuterio ir Martyno Mažvydo laikų.

Taigi kelionę su protestantiškąja muzika pradėjote nuo ankstyvo pavasario.

Taip, turą pradėjome kovo mėnesį Palangoje. Čia koncertas vainikavo kelių dienų seminarą "Te Deum Laudamus ir Reformacijos laikų muzika" (pranešėjas buvo kunigas James Krikava iš JAV - jis skaitė paskaitų ciklą Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčių kunigams bei muzikams).

Vasarą Reformacijos jubiliejinis koncertų turas įsibėgėjo: birželio viduryje Šilutėje, Evangelikų liuteronų bažnyčioje, buvo surengta didžiulė ev. liuteronų bei ev. reformatų bažnytinių chorų šventė, kuri įsiliejo į mūsų koncertinį turą: bažnytiniai chorai turėjo garbės pagiedoti kartu su valstybiniu choru "Vilnius". Koncertai siekė Rusnę, Katyčius ir Tauragę. Kiekvienas miestelis stengėsi kuo įdomiau paminėti Reformacijos jubiliejų: organizavo parodas, paskaitas, konferencijas ir t. t.

Lankėmės ir Klaipėdoje, Valstybiniame muzikiniame teatre (uostamiesčio liuteronai bažnyčios kol kas dar neturi), ir Juodkrantėje bei Nidoje, giesmės skambėjo ir Kretingalės klasikinės muzikos festivalyje, dalyvavome ir Jurbarko miesto šventėje, koncertavome Kėdainių ev. reformatų bažnyčioje... Galiausiai atkeliavome į Mažosios Lietuvos kultūros sostinę Vilkyškius. Tą pačią dieną koncertavome ir Doviluose. Dar su Klaipėdos krašto gyventojais susitiksime spalio 21 d., šeštadienį, 17 val. Priekulės kultūros centre.

Kur skambės baigiamasis metų projekto akordas?

Spalio 31-ąją, Reformacijos jubiliejaus dieną, baigiamasis koncertas vyks Vilnius evangelikų liuteronų bažnyčioje.

Tačiau tai nebus baigiamasis akordas.

KANTORĖ. L. Matuzaitė-Kairienė studijavo chorinį dirigavimą Kaune ir Klaipėdoje, įgijo magistro laipsnį Klaipėdos universiteto Muzikos istorijos ir teorijos katedroje, po to baigė Bairoto evangeliškos bažnytinės muzikos aukštąją mokyklą

Liuteroniškosios muzikos kelionėmis po Lietuvą neapsiribosime. Koncertų ciklą vainikuos du įrašyti diskai - "Amžinybės giesmių" (skirtos laidotuvėms) ir "Bažnytinių liturginių metų giesmių" (advento, Kalėdų, gavėnios, Velykų, Sekminių ir kt.). Taip pat bus išleistas gaidų sąsiuvinis chorams.

Kompaktinėje plokštelėje įrašytos liuteroniškos giesmės yra giedamos visame pasaulyje. Tarp jų - ir Bažnyčios himnas "Tvirčiausia apsaugos pilis", ir "Viešpatį liaupsink", ir "Krikščionys, džiaukimės didžiai"...

Jos sukurtos prieš 500 metų?

Taip, tai yra M. Liuterio amžininkų sukurtos giesmės. Ryškiausi Reformacijos laikotarpio kūriniai.

Sukūrėte išliekamąją vertę.

Taip. Ši idėja kilo iš praktinio poreikio: parapijiečiai nuolat prašo manęs giesmių įrašų. Turas po Lietuvą buvo tik viena iš projekto dalių, edukacinė ir skatinamoji priemonė paminėti Reformacijos jubiliejų įvairiose Lietuvos vietovėse, pagyvinti miestelių kultūrinį gyvenimą, pasitelkiant tokias scenos žvaigždes kaip Liudas Mikalauskas, Asta Krikščiūnaitė, Jonas Sakalauskas, Čiurlionio kvartetas, aktorius Vytautas Rumšas vyresnysis... Be to, mes kvietėme ir drąsinome kartu su choru "Vilnius" koncertuoti vietinius chorus - iš anksto siuntėme natas, kad išmoktų giesmes. Pavyzdžiui, kartu su daugiau nei 10 chorų giedojome Šilutėje. Šiemet ši šventė buvo Reformacijos jubiliejaus minėjimo dalis, tačiau mes kiekvienais metais rengiame liuteroniškų chorų šventę - važiuojame iš vienos parapijos į kitą. Tai tradicija.

Giesmės galia

Kaip radosi sumanymas supažindinti Lietuvą su senosiomis bažnytinėmis giesmėmis ir kas padėjo tai įgyvendinti?

Jau minėjau, kad jis susijęs su reikšminga data: minime 500 m. Reformacijos jubiliejų. Bažnyčios reformacijos pradžia laikomi 1517-ieji metai, kai Martynas Liuteris Vitenberge paskelbė 95 tezes. 2017-ieji paskelbti Reformacijos metais.

LIUTERONIŠKOS giesmės nuo pat pavasario keliavo po Lietuvą - skambėjo Rusnėje, Šilutėje, Saugose, Katyčiuose, Plikiuose, Vlkyškiuose, Doviluose ir kitur, kur gyvos liuteronų bendruomenės ir prisimenamos senosios vietos tradicijos. Iš viso aplankyti 27 miestai ir miesteliai. LEBMS nuotr.

Galvoti apie tai pradėjome dar 2015 m. Tarėmės su Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vadovais ir kolegomis muzikos profesionalais. Lietuvos evangeliškosios bažnytinės muzikos sandraugos (LEBMS) sumanymą labai palaikė valstybinis choras "Vilnius", choro kultūrinės veiklos vadybininkė Vilija Dačinskienė, solistas Liudas Mikalauskas. Taigi Kultūros ministerijai pateikėme trišalį (LEBMS, choro ir Bažnyčios) projektą, gavome pritarimą ir dalinę paramą. Galiausiai prisidėjo ir Vokietijos ambasada.

Iš pradžių galvojome apie muzikinę misteriją, miuziklą, operą, tačiau apsistojome ties istorinėmis, M. Liuterio laikmečio, giesmėmis. Noriu pasidžiaugti, kad pirmoji mintis apie operą vis dėlto buvo įgyvendinta, lapkričio pabaigoje bus jos pristatymas - kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus kūrinio "Liuterio durys" nacionalinė premjera.

Reformacijos epochos giesmės - ar jos buvo parengtos specialiai šiems koncertams?

Paties M. Liuterio ir jo amžininkų vokiškai sukurtų choralų turime savo giesmynuose lietuvių kalba. Liuteronai bei reformatai juos gieda pamaldų bei kitų bažnytinių patarnavimų metu. Koncertų turui atrinkome apie 40 gražių ir įdomių aranžuočių chorams, pritaikėme jau turimus lietuviškus tekstus. Šį darbą man padėjo nudirbti Vilniaus universiteto doktorantai, Vokietijos himnologai, vertėjai.

Koncertams skirtuose bukletuose yra giesmių žodžiai, tad kartu gali giedoti ir klausytojai. Liuteronų bažnyčia - giedanti bažnyčia.

Martynas Liuteris yra pasakęs, kad giedojimas - tai antras svarbiausias dalykas po maldos. Liuteronams giesmės - tai skelbimas, pasakojimas, kiekviena jų aiškiai perduoda Dievo Žodį ir evangeliškąją mintį. Būtent giesmės tiek pamaldose, tiek šeimos bei asmeniniame gyvenime sujungia tikinčiuosius su skelbiama žinia apie Kristų, padaro ją aktualią kasdienybėje. Giesmė palaiko ir perduoda iš kartos į kartą liuteroniškąjį tikėjimą.

Bažnyčios kantorė

Jūs studijavote muzikos srityje?

Studijavau chorinį dirigavimą Kaune ir Klaipėdoje, įgijau magistro laipsnį Klaipėdos universiteto Muzikos istorijos ir teorijos katedroje. Po to išvykau metams į Bairoitą (Vokietija) - tai evangeliškos bažnytinės muzikos aukštoji mokykla, ten mokiausi 5 metus. Studijas baigiau kaip bažnyčios kantorė ir galėčiau dirbti bet kurioje Vokietijos ev. liuteronų parapijoje vargonininke, chorų vadove.

SUMANYTOJA. L. Matuzaitė-Kairienė organizuoja kasmetes giesmių šventes vaikų ir suaugusiųjų chorams, tarptautinius bažnytinės muzikos seminarus, jau aštuoneri metai rengia vargonų muzikos festivalį "Vargonų muzika Vilkyškiuose", rūpinasi gaidų leidyba, bažnytiniais muzikos instrumentais ... ir turi daug įdomių planų ateičiai. LEBMS nuotr.

Bet grįžote į Lietuvą.

Ištekėjau už ev. liuteronų kunigo Mindaugo Kairio. Jo parapijos yra Jurbarko krašte, todėl su visa šeima persikėlėme iš Klaipėdos į Jurbarką.

Ar Lietuvoje vargonuojate?

Taip, kartais vargonuoju pamaldose. Dar dirbu su vaikų ir suaugusiųjų chorais parapijoje, organizuoju kasmetines giesmių šventes vaikų ir suaugusiųjų chorams, kasmetinius tarptautinius bažnytinės muzikos seminarus (choras bei vargonai) suaugusiesiems, ir leidyba - mano sritis, rūpinuosi, kad chorai turėtų kasmet naujus sąsiuvinius su senosiomis ar naujomis giesmėmis... Jau aštuoneri metai rengiu vargonų muzikos festivalį "Vargonų muzika Vilkyškiuose". Jei dar pradėsiu pasakoti apie vargonų remontavimą, naujas statybas, tai greitai nebaigsiu, - juokiasi.

Kokių dar turite įdomių sumanymų ateičiai?

Kitąmet Klaipėdoje planuojamas įdomus bažnytinės muzikos seminaras: su mumis padirbėti atvyksta Vokietijos vargonininkas Hermanas Feistas. Jis atsiveža dalį savo choro, aš surenku iš visos Lietuvos norinčius kartu pagiedoti giesmininkus ir, sukūrę bažnytinės muzikos (chorų bei vargonų) programą, vežame į Nidą bei Karaliaučių.

Taip pat kitąmet Palangoje rengsiu Europos bažnyčios muzikų konferenciją su kelione po Mažąją Lietuvą.

Senelio įkvėpta

Kas yra Lietuvos evangeliškosios bažnytinės muzikos sandrauga?

Visuomeninė organizacija, gyvuojanti jau 22 metus (įsikūrusi 1995 m.) ir sujungusi tris konfesijas - Evangelikų liuteronų, Evangelikų reformatų bei Evangelikų baptistų.

Kuo ji užsiima?

Organizuojame bažnytinės muzikos propagavimą Lietuvoje. Mūsų veikla apima profesinę pagalbą dirbantiems ir būsimiems bažnytinės muzikos specialistams, evangeliškos muzikos istorinio palikimo rinkimą, kaupimą bibliotekoje, tyrinėjimą, muzikos literatūros leidybą, repertuaro plėtimą ir naujos evangeliškos muzikos kūrybos skatinimą.

Organizuojame bažnytinės muzikos renginius, prisidedame sprendžiant muzikų darbo bažnyčioje klausimus, talkininkaujame evangeliškoms bendruomenėms įsigyjant ir prižiūrint bažnytinės muzikos instrumentus. Daug dėmesio skiriame vargonams, jų remontui bei naujų įsigijimui.

Aš nė vienos minutės nebuvau suabejojusi, ką gyvenime turiu daryti. Tai tęstinumas to, kas buvo svarbu mano tėvams ir seneliams.

Nuo sandraugos įsikūrimo kasmet rengiame vaikų ir suaugusiųjų chorų šventes, vasaros giedojimo ir vargonavimo seminarus. Be to, renkame senas lietuviškas giesmes, verčiame ir leidžiame naujas - vaikams, jaunimui ir chorams, esame išeidę choralų knygą pučiamiesiems instrumentams.

Ar seniai vadovaujate šiai organizacijai?

Jau 18 metų.

Kada pati įsiliejote į liuteronišką aplinką?

Neįsiliejau - visada buvau liuteroniškoje aplinkoje. Aš užaugau krikščioniškoje - nors daug kam atrodo, kad krikščionys yra tik Romos katalikai - evangelikų liuteronų šeimoje. Biržuose mano mama Kristina Matuzienė iki šiol vargonuoja pamaldose, tvarko koplyčią. Bažnyčia po karo buvo sunaikinta, tad ji organizavo parapijai priklausančio namelio renovaciją, įrengė maldos salę... Tėvelis Jonas Matuzas (1945-2013) ilgą laiką pirmininkavo prapijos tarybai. Net nepajutau, kada pradėjau pavaduoti mamą pamaldose... Turėjau nuostabų šviesaus atminimo senelį. Jis buvo Evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas - Jonas Viktoras Kalvanas (1914-1995).

Papasakokite daugiau apie senelį.

Senelis gimė 1914 m. Ruobežiuose, Biržų rajone, likus pusmečiui iki I pasaulinio karo. Buvo pakrikštytas Biržų liuteronų bažnyčioje, kurioje pamaldos vykdavo latvių ir vokiečių kalbomis. 1940 m. kunigu ordinuotas Tauragėje. Mokėjo latvių ir vokiečių kalbas, aptarnavo latviškai kalbančias Lietuvos parapijas, Būtingę ir Biržus. Jis buvo vienas iš tų keleto kunigų, kurie pasiryžo likti Lietuvoje po 1944 m. Buvo persekiojamas. 1946 m. vedė mokytoją Martą Račkauskaitę, susilaukė šešių vaikų. (Vienas iš sūnų, Jonas Viktoras Kalvanas jaunesnysis (1948-2003), mano dėdė, dėl teologijos paliko gydytojo neurologo bei psichiatro darbą ir 1984 m. buvo ordinuotas kunigu. 1995 metų Sinode jis buvo išrinktas Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupu.)

SENELIS. "Prieš miegą tai močiutė, tai senelis ateidavo prie lovelės pagiedoti ir kartu pasimelsti. Tų giesmelių žodžiai lig šiol širdyje, jie tarsi mano gyvenimo leitmotyvas..." L. Matuzaitės-Kairienės senelis Jonas Viktoras Kalvanas (1914-1995) buvo Evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas. Šioje nuotraukoje jis užfiksuotas 1989 m. sakantis kalbą Taravos Anikės skulptūros atidarymo ceremonijos metu. (Nuotraukos autorius Audronius Ulozevičius, Klaipėdos aps. I. Simonaitytės VB archyvas)

Senelis parengė 29-ias bažnyčios kalendorių laidas, redagavo 1956, 1982, 1988 m. giesmynų laidas, 1985 m. jam pavyko išspausdinti Liuterio Mažąjį katekizmą - tai buvo pirma katekizmo laida sovietmečiu.

Mano senelis labai mylėjo giesmę. Ji buvo mūsų gyvenimo dalis. Prisimenu, prieš kiekvieną susėdimą prie stalo visada sugiedodavome tam tinkančią giesmę. Ir einant miegot tai močiutė, tai senelis ateidavo prie lovelės pagiedoti ir kartu pasimelsti. Nekildavo jokių klausimų. Tų giesmelių žodžiai lig šiol mano širdyje, jie tarsi mano gyvenimo leitmotyvas.

Paauglystėje pas senelį bei močiutę lankiau tikybos pamokas ir ruošiausi konfirmacijai. Augome 12 anūkų ir dažnai būriais pas senelius leisdavome vasaras. Senelis vaikščiodavo su mumis po Tauragės miškus, pažindino su medžiais, gyvūnais, drožinėjo iš medžio švilpukus, kryžiukus... Tai buvo laikas, kai mes formavomės kaip asmenybės, susidarėme savo pasaulėžiūrą, vertybes. Aš nė vienos minutės nebuvau suabejojusi, ką gyvenime turiu daryti. Tai tęstinumas to, kas buvo svarbu jiems.

APIE LIUTERONUS
* Liuteronai (protestantai) krikščionybę išpažįsta pagal Martyno Liuterio mokymą.
* Nuo reformacijos pradžios formavosi kelios šio judėjimo srovės, ilgainiui išaugusios į pagrindines atšakas: kalvinistų, anglikonų, anabaptistų, baptistų, metodistų, sekmininkų ir kt. Daugumą jų vienija bendri įsitikinimai nuo Liuterio reformos laikų.
* Aukštaitijoje reformuotą tikėjimą (bendrai vadinamą protestantizmu) įtvirtino didikai Mikalojus Radvila Juodasis ir Rudasis, Chodkevičiai, Žygimantas Augustas ir kt.
* Mažojoje Lietuvoje reformacijos idėjas pradėjo platinti buvę katalikų kunigai, pirmieji reformatoriai Abraomas Kulvietis ir Stanislovas Rapolionis (Karaliaučiaus profesoriai), Martynas Mažvydas (Ragainės kunigas), Jonas Bretkūnas (kunigavo Labguvoje, Karaliaučiuje), Danielius Kleinas (Tilžės kunigas), Kristijonas Donelaitis (Tolminkiemio klebonas) ir kt.
* Šiuo metu Liuteronų bažnyčiai visame pasaulyje priklauso apie 70 milijonų, iš jų Lietuvoje - apie 20 tūkst. tikinčiųjų.
* Aukščiausia institucija Lietuvoje yra Sinodas (kunigų ir parapijų atstovų visuotinis susirinkimas), kuris renka vykdomąją instituciją - Konsistoriją ir priima bei patvirtina pagrindinį bažnytinės teisės dokumentą - Statutą.
* Evangelikų liuteronų bažnyčia nėra centralizuota institucija: kiekvienos šalies bažnyčia yra savarankiška. Tai ne hierarchinė, bet demokratinė institucija. Skatinama visų tikinčiųjų kunigystė - kad kiekvienas skelbtų ir liudytų Kristaus Evangeliją.
* Lietuvoje yra 54 parapijos (daugiausia - Tauragės ir Klaipėdos krašte), keletas JAV, Kanadoje ir Vokietijoje. Jas aptarnauja 4 diakonai, 24 kunigai ir vyskupas Mindaugas Sabutis, reziduojantis Vilniuje.
* Tikėjimo išpažinimo ir mokymo pagrindu laikomas Šventasis Raštas. Jį aiškindami, liuteronai laikosi bendrų krikščioniškųjų Apaštališkojo, Nikėjiškojo ir Atanaziškojo tikėjimo išpažinimų bei savų Bažnyčios išpažinimo raštų: Augsburgo konfesijos, Augsburgo konfesijos apologijos, Šmalkaldeno nuostatų, veikalo Apie popiežiaus valdžią ir primatą, dr. M. Liuterio Mažojo ir Didžiojo Katekizmų bei Santarvės formulės.
* Pamaldos vyksta pagal Liuterio reformuotą Romos katalikų liturgiją, gausu muzikos.
* Pamaldos ir visi surinkimai bei patarnavimai laikomi Triasmenio Dievo vardu: Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios.
* Švenčiami du Sakramentai: Krikšto (įprastai - kūdikių) ir Viešpaties Vakarienės.
* Bažnyčioje diakonai ir kunigai (Lietuvoje - tik vyrai) įšventinami - ordinuojami, Sinode išrenkami vyskupai konsekruojami (Lietuvoje išlaikyta apaštališkoji sukcesija).
* Nėra privalomo kunigų celibato.
* Neprivaloma ausinė išpažintis.
-------------------------------------------------------

APIE GIESMES


* Giesmės tautinėmis kalbomis įvairiose Europos šalyse į bažnyčią ėmė skverbtis tik XV a. pabaigoje (Čekijoje dėl husitų judėjimo įtakos anksčiau). Giedojimas pamažu ėmė darytis ne tik vienuolių chorų ir kunigų privilegija, bet ir visuotinės maldos, tikėjimo išpažinimo forma. Galutinę šio jau besiformuojančio proceso eigą nulėmė Reformacija, kuri aktyvų bendruomenės dalyvavimą apeigose, Šv. Rašto pažinimą ir maldą tautine kalba suvokė kaip pirminį savo praktinės reformos uždavinį.
* Giedojimą protestantai, ypač liuteronai, nuo pat ankstyvosios Reformacijos pradžios laikė esmine bendruomenės maldos forma, o pačią giesmę - šventu, apreikštu tekstu.
* Reformacinio proceso dėka visuotiniu bažnytinės kultūros reiškiniu tapo ir giesmynų spausdinimas bei plitimas.
* Bažnytinėmis giesmėmis prasidėjo ir lietuvių poezijos istorija. Šios poezijos funkcija buvo neatsiejama nuo maldos, Dievo garbinimo, jo šlovinimo ir pažinimo. Pačių kūrėjų ji buvo suvokiama tarsi vienintelė žmogaus, kaip vieno iš Dievo kūrinių, galimybė atliepti jų sukūrėjui.
* Didžiausią dalį XVI-XVIII a. giesmių sudaro liuteroniškos, kiek mažesnę - katalikiškos ir mažiausią - kalvinistiškos giesmės.
* Liuteroniškų giesmių istorija vystėsi Prūsų Lietuvoje; kalvinistiškų ir katalikiškų - Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje.
* Pirmieji lietuviški giesmynai XVI a. gimė liuteronų aplinkoje.
* Lietuvos DK XVI a. pasirodė tik vienas - kalvinistų - lietuviškas giesmynas, paruoštas Merkelio Petkevičiaus (apie 1550-1608). Pastarasis, kaip ir dauguma XVI-XVII a. kalvinistiškų giesmynų, buvo išspausdintas sykiu su katekizmu 1598 m. (Polski Litewskim Katechism). Lietuviškų katalikų giesmynų XVI a. parengta nebuvo.
* Mažvydas, būdamas nuoširdus ir uolus liuteronų kunigas, pats ruošė ne tik giesmių tekstus, bet ir profesionaliai užrašinėjo jų melodijas. Pirmosios lietuviškos knygos autorius parengė ir pirmą atskirą lietuvišką giesmyną. XVI a. buvo išspausdintas ir antras liuteroniškas giesmynas, paruoštas Jono Bretkūno.

Dainora Pociūtė-Abukevičienė, Mikas Vaicekauskas, "Lietuvių bažnytinės giesmės" ------------------------

VERTA ŽINOTI

5 Reformacijos šūkiai

Sola Scriptura - vien tik (Šventasis) Raštas.
Sola fide - vien per tikėjimą.
Sola gratia - vien per malonę.
Solus Christus - vien tik Kristus.
Soli Deo gloria - vienam Dievui garbė.
-------------------------------

O tu miels Dieve, tu dangiškas geradėji! Tu pirm amžių, kaip mes dar dūmot negalėjom, Jau išmislyjai, kaip kartą mes prasidėsim Ir ko mums reikės, kad šviesą šią pamatysim. Tu mums sąnarius ir ūmus dovanojai Ir sudavadijai kiekvieną reikalą mūsų. Tu dienas verksmų bei džiaugsmų mums paskyrei Irgi nulėmei jau kožnam ilgumą dienelių.

Kristijonas DONELAITIS, "Metai".

 

 

 

Tvirčiausia apsaugos pilis yra mums Viešpats Dievas! Bėdoj mūs skydas ir viltis, pagalba tik Jis vienas. Ak, mūsų pajėga menka, mums veikiai žūti reiktų, Jei Dievo Karžygio ranka pagalbos mums neteiktų. Ar tu dar klausi, kas galingas vyras tas? Tai Kristus, Viešpats mūs, kurs Dievas ir žmogus - Jis turi nugalėti!

Martynas LIUTERIS, giesmė "Tvirčiausia apsaugos pilis", tapusi Reformacijos himnu

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

Nord

2017-10-08   16:52

IP: 85.232.128.58

Nuostabu!

2017-10-08   14:15

IP: 41.86.240.115

paskolų pasiūlymas ir projektų finansavimas

Geras draugas (-ai)
Mes esame privačių investuotojų asociacija; Mes esame
prieinama visiems, maksimali trukmė grąžinama 15 metų ir daugiau, mūsų metinė palūkanų norma yra 3%. Kreditas suteikiamas kiekvienam, kas uždirba fiksuotą mėnesio pajamų. Norėdami gauti daugiau informacijos apie paskolos pasiūlymą, prašau parašyti adresu Émail: celyalegria007@gmail.com

NB: rimtai susilaikyti

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Kultūra

250 moksleivių iš 22 pajūrio ugdymo įstaigų susirinko Klaipėdos prekybos ir pramogų...

Klaipėdoje prie šaškių lentų susitiko šimtai moksleivių nuotrauka, foto

Karaliaučiaus miestas dingo. Liko vos keli ikikarinės architektūros statiniai, iš kurių didžioji...

Karaliaučiaus architektas Frydrichas Haitmanas nuotrauka, foto

Paskutinįjį  spalio savaitgalį Klaipėdos etnokultūros centro darbuotojos lankėsi spalvingoje Kroatijoje. Kelionės tikslas...

Kroatijoje pristatyti Klaipėdos krašto tautiniai kostiumai nuotrauka, foto

Ne tik Klaipėdos krašto papročių, tradicijų ir folkloro ekspertė bei puoselėtoja, etnologė...

Helovinas ar Vėlinės? Atsakymas ateis suaugus nuotrauka, foto

Lapkričio 19-ąją gimtadienį švenčia nuotrauka, foto

Klaipėda, Jei pastebėjote, jog šiandien Jūsų giminaitis, draugas, pažįstamas ar kolega švenčia gimtadienį,...

Laurynas Grigelis - turnyro Italijoje finale! nuotrauka, foto

Sportas, Italijoje vykstančio Teniso profesionalų asociacijos (ATP) „Challenger“ serijos turnyro „Internationali Citta...

Paulina Pekūnaitė: "Noriu plaukti olimpiadoje" nuotrauka, foto

Metų klaipėdiečiai, Penkiolikmetė plaukikė Paulina Pekūnaitė Lietuvos ir tarptautiniuose čempionatuose skina pergales ir gerina...

„Neptūnas“ nugalėjo „Lietuvos rytą“ nuotrauka, foto

Sportas, Klaipėdoje puikus šeštadienio vakaras: „Neptūnas „Švyturio“ arenoje, stebint maždaug 5500 krepšinio sirgalių,...

Klaipėda, Paskelbta prieš 6 val.

Sportas, Paskelbta prieš 9 val.

Metų klaipėdiečiai, Paskelbta prieš 10 val.

Sportas, Paskelbta prieš 11 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...