2018 m. balandžio 24 d. 15:54 val., antradienis

ve  >  Žinios  >  Kultūra  >  Kultūra

Kultūra

Kūrybos kalba - ne visada lietuvių

Kūrybos kalba - ne visada lietuvių nuotrauka, foto

Ketvirtadienį knygų mugėje surengta diskusija "Renkuosi kūrybos kelią". Joje dalyvavo svetur kuriantys lietuviai - mokslininkė Violeta Kelertas, rašytojai Birutė Putrius, Valdas Papievis ir Dalia Staponkutė. ediš

© Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Ketvirtadienį knygų mugėje surengta diskusija "Renkuosi kūrybos kelią". Joje dalyvavo svetur kuriantys lietuviai - mokslininkė Violeta Kelertas, rašytojai Birutė Putrius, Valdas Papievis ir Dalia Staponkutė.

"Kadangi mugės tema "Lietuviški ženklai pasaulyje", kilo mintis pakalbėti apie tai, kiek kalba kuria rašytojo tapatybę. Buvo mintis kalbinti lietuvių autorius, kurie rašo ne lietuvių kalba.

Kai buvo atliktas toks mažas tyrimas, paaiškėjo labai įdomus dalykas, kad ne lietuviškai, t.y. daugiausia angliškai, rašo vadinamoji "dypukų" karta, kurie pasitraukė į Jungtines Amerikos Valstijas Antrojo pasaulinio karo metu. O tie lietuvių rašytojai, kurie šiuo metu gyvena Europoje, visi išvažiavo dabartinės nepriklausomybės laikais ir jie visi rašo lietuviškai", - sakė diskusiją moderavusi literatūrologė, humanitarinių mokslų daktarė Jūratė Čerškutė.

Tad koks svetur gyvenančių rašytojų santykis su lietuvių kalba? V. Kelertas, per karo audras dvejų metų tėvų išvežta į Švediją, prisiminė, kad lietuvių kalbos pagrindų daugiausia išmoko šeštadieninėje mokykloje. "Buvo metas, kai tėvai iš manęs imdavo po vieną centą už kiekvieną anglišką žodį, ištartą namuose. Bet kai ištekėjau ir išvažiavau toli nuo jų, o jie pasidarė televizoriaus vergai, kai grįždavau pas juos, imdavau iš jų penkis centus - dėl infliacijos - už kiekvieną ištartą anglišką žodį.

Lietuviškai skaičiau nuo ketverių metų lygiagrečiai su švedų kalba. Bet aš net atsimenu tą momentą, kai save nučiupau, kad nemąstau lietuviškai - tada buvau 12 metų", - pasakojo mokslininkė. Lietuvių kalba Amerikoje tada buvo nefunkcionali visuose registruose, kaip sako kalbininkai. Kai reikėdavo susikalbėti sudėtingiau, pavyzdžiui, išsiaiškinti, ką rodo termometras, daryti filosofinį diskursą, prireikdavo anglų kalbos.

V. Kelertas prisiminė, kad kai pradėjo dėstyti lietuvių kalbą Ilinojaus universitete Čikagoje, pati turėjo jos mokytis. Todėl nuo 1974 metų ji pradėjo važinėti į Lietuvą ir jos mokytis. Iš viso Lietuvoje lankėsi gal 40 kartų.

"Straipsnius rašau lietuviškai. Tačiau jaučiuosi, kad nesu "cool", kai kalbu lietuviškai, - negaliu pasakyti, išreikšti visų niuansų", - neslėpė mokslininkė. Dėl tos priežasties memuarus ji pradėjusi rašyti angliškai. O kai atvyksta į Lietuvą, mąsto pusiau angliškai, pusiau lietuviškai.

Po Antrojo pasaulinio karo Vokietijoje gimusi B. Putrius prisiminė, kaip jų tėvai liūdėjo dėl prarastos Lietuvos, dėl joje likusių giminių. Jie, jauni, nenorėjo dėl to liūdėti visą gyvenimą. Jiems kilo kitokio gyvenimo, gal amerikietiško, noras, jie norėjo kurti kitokią savo ateitį.

B. Putrius prisiminė, kaip jie kalbėdavo senoviška ikikarine lietuvių kalba ir sakydavo "išvietė", o ne "tualetas". 1980 m. ji pradėjo rašyti scenarijus, bet paskui pamanė, jog negalinti 120 puslapių laikyti savo galvoje, todėl pradėjo rašyti noveles. Taip atsirado angliškai parašytas jos novelių romanas, kuris prasideda 1950 m. - tais metais, kai jos šeima atvažiavo į Ameriką. "Man buvo svarbu "pagauti" tą Market Parką Čikagoje ir parodyti, kas mums atsitiko per 40 metų. Romanas baigiasi 1992 metais, kai saujelė žmonių grįžta į Lietuvą. Žinoma, ta Lietuva - ne tokia pat. Ir žmonės - ne tie patys", - pasakojo B. Putrius.

"Koks mano santykis su lietuvių kalba? Jokio santykio su lietuvių kalba nėra - ji manyje, ji - mano tapatybė, ir kaip aš galiu apibūdinti tai, ko nėra? - retoriškai kalbėjo jau 20 metų Paryžiuje gyvenantis ir kuriantis V. Papievis. - Kalba - ar aš ant jos pyksiu, ar jos nekęsiu, ar ją mylėsiu - yra mano kalba. Aš išėjau į pasaulį su lietuvių kalba ir niekada negalėsiu rašyti prancūziškai".

Rašytojas ne kartą pabrėžė, kad lietuvių kalba yra tikrieji jo namai.

Kipre gyvenanti D. Staponkutė sakė, jog niekada negalėtų rašyti graikų kalba.

"Rašymu nesibaigia gyvenimas. Mano santuoka - mišri. Iš jos gimė vaikai, kuriems lietuvių kalba yra ne pirmoji kalba. Niekada nebūsiu iki galo aiškus žmogus. Bet geriausiai girdžiu lietuvių kalbą. Ji yra mano keliaujančio kūno kalba", - filosofiškai apibendrino D. Staponkutė.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Kultūra

Baltų mitologijos parke, kurį Darbėnų seniūnijos Sausdravo kaime prieš septynerius metus pradėjo...

Baltų mitologijos parke – nauja skulptūra nuotrauka, foto

Vakar uostamiestyje prasidėjo ketvirtasis animacijos ir videožaidimų festivalis BLON. Kaip teigia organizatoriai,...

Festivalis BLON nori paneigti stereotipus nuotrauka, foto

Kultūros ministerija sulaukė vos dviejų kandidatų, norinčių tapti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro...

Muzikiniam teatrui vadovauti panoro du kandidatai nuotrauka, foto

Dar prieš Velykas turėjo būti paskelbta, kurie klaipėdiečių kultūriniai projektai šiemet iš...

Užstrigo kultūrinių projektų finansavimas nuotrauka, foto

Nutrauktas tyrimas dėl vyro pūvančiu veidu nuotrauka, foto

Kriminalai, Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūroje vakar buvo priimtas nutarimas nutraukti šių...

„Facebook“ grupėse - prekyba „žole“ ir „stuff“ nuotrauka, foto

Kriminalai, Lietuvos kriminalinės policijos biuras skelbia atlikęs tyrimą dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar...

SGD laivo išpirkimas – ekonomiškai naudingesnis nuotrauka, foto

SGD, Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad Lietuvai ekonomiškai naudingiau būtų išpirkti suskystintųjų gamtinių...

Rusų netenkanti Palanga nusitaikė į aukso vertės turistus nuotrauka, foto

Vakarų Lietuva, Pastaraisiais metais Palangoje pradėjo mažėti poilsiautojų iš Rusijos, tad didžiausias šalies kurortas...

Kriminalai, Paskelbta prieš 10 min.

Vakarų Lietuva, Paskelbta prieš 1 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...