"Kultūros fabrikas" nebeatlaikė kino naštos

"Kultūros fabrikas" nebeatlaikė kino naštos

Jau netrukus Klaipėdos "Kultūros fabrike" (KUFA) veikiančio kino teatro veiklą pradės vykdyti naujas operatorius iš Vilniaus. Planuojama, kad repertuaras bus kur kas platesnis nei anksčiau, tačiau, tikėtina, kainos už kino seansus bus didesnės.

"Kultūros fabrikui" besiruošiant pasirašyti sutartį su vilniečiais, įstaigos vadovė Raimonda Laužikienė teigė, kad iš esmės niekas nesikeis: ir toliau bus rodomi festivaliniai filmai (artimiausias - "Žiemos ekranai"), taip pat lietuviškų filmų premjeros, kaip ir anksčiau, bus ir lengvesnių, holivudinių filmų pasiūla. Beje, apskritai filmų repertuaras, atėjus naujam operatoriui, esą bus platesnis net keturis kartus.

"Tai yra normalus optimizavimas. Daug kitų įmonių teikia paslaugas "Kultūros fabrikui". Mūsų principas - samdyti subrangovus", - teigė "Kultūros fabriko" vadovė.

Darbą netrukus pradėsiančiai įmonei teks dengti dalį komunalinių ir eksploatacijos išlaidų, o vilniečiai sieks uždirbti iš parduotų bilietų. Pasiteiravus, ar bilietai brangs, pašnekovė teigė turinti įtarimą, kad jų kaina didės. Tačiau garantavo, kad "Forum Cinemas" kainų lygio nepasieks. "Manau, bus taikoma diferencijuota kainodara. Žmonėms bus siūlomi įvairūs lengvatinėmis sąlygomis įsigyti bilietų paketai, kombinacijos, nuolaidų sistemos", - teigė R. Laužikienė.

Nors "Kultūros fabrikas" drausdavo į kino salę neštis maistą, greičiausiai naujasis operatorius suteiks galimybę žiūrovams prieš seansus nusipirkti spragėsių ar kitų užkandžių, iš kurių verslininkai galės užsidirbti papildomai.

"Kai vykdėme kino veiklą, mes taip pat patys nustatėme kainas (seansai kainuodavo apie 3-4 eurus. - autor. past.), atsižvelgdami į rinką. Galbūt dėl to mūsų veikla ir buvo tokia nuostolinga. Visus nuostolius teko dengti pinigais, gautais iš kitų veiklų", - toliau dėstė pašnekovė.

Tiesiogiai remti negali

Žinia, Vilniaus savivaldybė išlaiko kino teatrą "Skalvija", Kaunas - "Romuvą", Gargždai - "Miniją". Tačiau Klaipėda, nors ir gausiai padidėjus finansavimui kultūros sričiai, regis, tokio intereso neturi.

"Esu ne kartą apie tai kalbėjusi su Savivaldybės Kultūros skyriumi. Žinoma, Savivaldybė negali mūsų tiesiogiai finansuoti, tačiau nėra numatyta ir jokių programų, siekiant paremti nekomercinę kino veiklą", - dėstė R. Laužikienė.

Apskritai "Kultūros fabriko" sprendimą nebevykdyti kino teatro veiklos lėmė tai, kad dvi su kinu dirbusios "fabriko" darbuotojos viena po kitos paliko Klaipėdą. O kadangi kino veiklą "Kultūros fabrikui" esą vykdyti nėra privaloma, o ši dar jam ir nuostolinga, ieškoti naujo žmogaus nebesiryžta. Beje, tuo pat metu savo paslaugas pasiūlė teikti minėta vilniečių įmonė.

Operatoriaus funkcijas perimti siūlyta ir kino klubui "8 1/2", tačiau jie šio pasiūlymo nepriėmė.

Daug galimybių gauti pinigų

Klaipėdos miesto savivaldybės Ugdymo ir kultūros departamento direktorė Nijolė Laužikienė patvirtino, kad Savivaldybė išlaikyti ir tiesiogiai finansuoti gali tik biudžetines įstaigas. Na, o "Kultūros fabrikas" yra viešoji įstaiga. Ši gali būti finansuojama tik remiant programas, finansuojant projektus, skiriant dalinę paramą, kuri esą dažnai taikoma kultūros srityje. Tokio finansavimo esą galėjo aktyviau prašyti ir "fabrikas".

"Šiai įstaigai yra atviras kelias teikti projektus Savivaldybei ar Kultūros rėmimo fondui. Galimybių yra daug. Kiek "Kultūros fabrikas" dalyvauja konkursuose, atsakyti negaliu", - informavo N. Laužikienė.

Ar būtų galimybė "fabrikui" pakeisti juridinį statusą, siekiant gauti finansavimą ir miestui turėsi kino teatrą, pašnekovė patikino, jog tokia galimybė yra, tačiau, anot jos, nei Klaipėdos ekonominės plėtros agentūra, nei jai pavaldi KUFA to daryti nenorėtų, nes biudžetinėse įstaigose kur kas mažesni atlyginimai nei viešosiose. Taip pat biudžetinėje įstaigoje, kuri išlaikoma iš mokesčių mokėtojų pinigų, griežčiau kontroliuojamos paslaugų kainos, veikla.

"Kaip Klaipėdos kultūrą kuruojantis žmogus, turiu pasakyti, kad šiame mieste privalo būti rodomas kitoks kinas. Kai buvo kuriamas "Kultūros fabrikas" ir ten buvo planuojama įkurti kino salę, buvo orientuotasi į nekomercinių filmų rodymą. Tokią veiklą "Kultūros fabrikas" privalo užtikrinti. Kitu atveju būtų vykdoma neleistina veikla. Vis dėlto aš kaip departamento vadovė tiesioginių kontrolės mechanizmų neturiu", - sakė ji.

"Kalbame apie nykstančią kultūrinę bendruomenę"

Kęstutis MEŠKYS, VšĮ "Medijų uostas" ir kino klubo "8 1/2" vadovas

Viena vertus, gerai, kad ateina rimtas, gana profesionalus operatorius, seniai dirbantis kino srityje. Tačiau būtų dar geriau, jei tai būtų ne "pasiuntiniai" iš sostinės, o vietinis operatorius. Juk mes kalbame apie nykstančią kultūrinę, meninę Klaipėdos bendruomenę bei miestą paliekantį kūrybinį jaunimą, o mes vis skatiname procesus, kai kultūriniai objektai, finansai atitenka vilniečiams ar kitų miestų gyventojams.

Štai mūsų VŠĮ "Medijų uostas" veiklą, kurioje tiek daug kūrybingo, motyvacijos nestokojančio akademinio jaunimo, kuris, nerasdamas terpės ir materialinio palaikymo, palieka Klaipėdą ir Lietuvą.

Taip pat apmaudu, kad nekomercinis kinas uostamiestyje nesulaukia tokios paramos kaip Vilniuje, Kaune, Panevėžyje ir net Gargžduose. Juk toks kinas - ne vien pramoga, o puiki žmogaus auklėjimo, proto lavinimo forma.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder