Tad prasidėjo diskusijos, ar tikrai reikėtų dar dosniau finansuoti uostamiesčio kultūrininkus.
"Manau, tokia diskusija sveika ir gera. Nors visi sako mylintys kultūrą, ne paslaptis, kad vis atsiranda nenorinčių jai duoti daugiau pinigų, nes visi galvoja apie savo dalį. Šiandien kaip tik atsivertėme tą programą, kurią 2015 metais patvirtino miesto Taryba, ir pabandysime suvesti tiek procentinius, tiek finansinius rezultatus", - po vakar vykusio pasitarimo šiuo klausimu komentavo vicemeras Artūras Šulcas.
Vicemeras pasakojo, kad, finansininkų svarstymu, skyrus kultūrai 6 proc. miesto biudžeto, iš tų pačių lėšų turėtų būti investuojama ir į nekilnojamąjį turtą, atliekami kultūros įstaigų kapitaliniai remontai ir t. t.
"Tačiau kultūros finansavimo dvigubinimo programoje tokių dalykų nėra įrašyta. Įtrauktos tik vadinamosios minkštosios dalys - muziejų ekspozicijos, renginiai, festivaliai ir panašiai. Žodžiu, skiriamos lėšos turi būti investuojamos "ne į mūrą ir ne į asfaltą", - apie ką buvo diskutuota, pasakojo A. Šulcas.
Jo paties nuomone, 2018 ir 2019 metais kultūrai turėtų būti atriekta tokia pyrago dalis, kokia ir buvo patvirtinta 2015-aisiais. "Antraip Klaipėdos miesto savivaldybės taryba nesilaikytų savo prioritetų, kuriuos pasitvirtino kadencijos pradžioje", - pabrėžė vicemeras.
Minėtoje programoje nurodyta, kad 2018-aisiais kultūrai turi būti skirti 5 proc., 2019-aisiais - 5,68 proc. metinio miesto biudžeto lėšų. Priminsime, kad 2015 metais kultūrai buvo skiriama tik 2,84 proc.
Savivaldybės Kultūros skyriaus specialistų duomenimis, šiemet kultūros reikmėms Klaipėdoje buvo skirta per 8,6 mln. eurų, bet į tą sumą įskaičiuotos ir infrastruktūros priežiūrai bei remontui skirtos lėšos.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą