Klaipėdos kultūra: laukia bankrotas ar šviesus rytojus?

Vieni kultūrininkai regi tiesiog apokaliptines ir didžiulį nerimą keliančias tendencijas, o kiti konstatuoja visiškai priešingai - esą kultūra Klaipėdoje tiesiog klesti.

1 iš 1 000

Antradienio vakarą Klaipėdos menininkai, kultūros įstaigų atstovai, politikai, valdininkai, visuomenininkai ir kiti bendruomenės nariai praleido "Apeirono" teatre. Tačiau jie gausiai čia rinkosi ne stebėti spektaklio, o pasikalbėti apie mūsų miesto kultūros situaciją, politiką bei "braškančią strategiją". Emocionalus pokalbis apie asmeninius ir su miestu susijusius skaudulius truko tris valandas.

"Kultūros sostinė - su bankrutuojančia kultūra?" - taip vadinosi teologijos mokslų daktaro Tomo Kiaukos rengta diskusija.

Anot diskusijos moderatoriaus, situacija sudėtinga visoje šalyje. Menininkai esą netekę įtakos, kuri buvo tokia didelė dar prieš Lietuvai atkuriant nepriklausomybę. Esą ką jau kalbėti apie Klaipėdą, kurioje "bendruomenės abejingumas nekomercinei kultūrai yra tiesiog neįtikėtinas". T. Kiaukos skaičiavimais, vos 1 klaipėdietis iš 1 000 lankosi kultūriniuose renginiuose.

"Skaičiuodamas pirmiausia rėmiausi savo patirtimi: nekomercinio ir "nepopsinio" meno renginyje daugiausia būna iki 100 lankytojų. Tada apklausiau žmones, ilgamečius kultūrinės scenos profesionalus, kuriuos dažnai matau nepopuliariosios kultūros renginiuose. Teiravausi, kiek, jų manymu, žmonių daugmaž nuolat lankosi tokiuose renginiuose. Atsakymai svyravo tarp 200-400. Suapvalinkime skaičių iki 500. Šį skaičių reikia diferencijuoti: maždaug 200 iš jų yra patys kūrėjai arba meno scenos dalyviai, iš profesinių paskatų dalyvaujantys kultūriniame gyvenime, tad jų neskaičiuoju. Lieka 300. Jeigu prie potencialių vartotojų skaičiuosime ne tik Klaipėdos gyventojus, bet ir regiono, taip gausime mano minėtą skaičių. Turint galvoje, kad iš ateinančiųjų į renginius daugiau negu pusė yra jauni žmonės, dažniausiai studentai, kurių nemaža dalis yra ne iš Klaipėdos ir tikrai nemaža dalis išvyks, turėtume šį skaičių dar sumažinti. Mano skaičiai ne empiriniai, o santykiniai arba simboliniai, tad tarkime, kad apsirikau dvigubai: turėtume 2 iš tūkstančio. Net jei apsirikau 10 kartų - labai norėčiau, kad taip būtų, ar tai gali užtikrinti menininko egzistavimą?" - samprotavo T. Kiauka.

Jis vardijo talentingus, jaunus Klaipėdoje kuriančius žmones bei įstaigas, kuriais miestas turėtų didžiuotis: Lėlių teatras, Benas Šarka, Gintaras Grajauskas, "PADI DAPI Fish" su Agnija Šeiko, "MeKuSa", Remigijus Treigys, Mindaugo Bačkaus vadovaujamas Kamerinis orkestras, Valentino Masalskio įkurtas Klaipėdos jaunimo teatras, neseniai įsikūręs "Apeirono" teatras. Tad prastas kultūrinių renginių lankomumas esą nebūtinai reiškia ir prastą tų renginių kokybę. Galbūt taip yra dėl to, kad žmonės yra pavargę, neturi laiko ar jiems tiesiog per brangu.

Kuriant Klaipėdos kultūros strategiją, anot T. Kiaukos, koją kiša ir neva neskaidrus projektų finansavimas.

"Neskaidrus finansavimas konkursuose turi, deja, pragaištingai daug neigiamų pasekmių. Pirmiausia - galimai geri projektai neišvysta dienos šviesos, antra - kuriasi tam tikras kultūros politiką valdančių savųjų elitas, kuris neišvengiamai skaldo ir kuria priešpriešas ne tik tarp Savivaldybės ir kūrėjų bendruomenės, bet ir tarp pačių menininkų", - aštrių žodžių negailėjo T. Kiauka.

Jis taip pat akcentavo menininkų benamystę, dėl kurios nemažai talentingų žmonių palieka Klaipėdą. Mokslų daktaras spėliojo, jog po 10 ar 15 metų Klaipėdoje neliks nei studijuojančiųjų meną, nei humanitarinius mokslus: "Logiška, kad neliks ir tuos dalykus dėstančių. Tai reiškia, kad nesipildys nei ugdytojų, nei kūrėjų, nei žiūrovų ar klausytojų gretos."

Kieno atsakomybė?

Po gausių aplodismentų, į T. Kiaukos pranešimą sureagavo Klaipėdos regiono kūrybinių industrijų asociacijos direktorius Liudas Andrikis, tvirtinęs, jog iš tiesų kultūra Klaipėdoje klesti.

"Jeigu pats nieko nedarai, tuomet nieko ir nevyksta", - tvirtino jis.

VšĮ "Klaipėdos šventės" vadovas Romandas Žiubrys antrino ir pridūrė, kad kultūros apskritai nereiktų skirstyti į elitinę ir populiariąją. Esą vadinamoji elitinė kultūra turėtų naudotis masiniais renginiais ir ten prisistatyti gausiai susirinkusiai bendruomenei.

"Aš mėgstu sakyti, kad Jūros šventė yra televizija su pusės milijono žmonių auditorija. Kiek Klaipėdoje veikiančių teatrų pasinaudojo šia galimybe? Nė vienas, jei jam nebuvo sumokėta. Taigi, galima tik pamąstyti, ar kūrėjams iš tiesų reikalinga auditorija..." - nutęsė R. Žiubrys.

Tačiau viena iš "Apeirono" teatro įkūrėjų, režisierė Greta Kazlauskaitė atšovė, jog Jūros šventėje jų teatras dalyvavo nekart. Tačiau, nepaisant to, jog teatras dėl to visuomet finansiškai nukenčia, aktoriai dar ir patiria gėdą, kai išgėrę šventės dalyviai ropščiasi ant scenos ir kabinėjasi prie aktorių. Paskutinį kartą teatralai pasirūpinti situacija paprašė net apsaugininko.

Nebeieškoti kaltų ir nevaidinti aukų ragino "Gliukų" teatro kūrėjas Benas Šarka. Finansų trūkumas, anot jo, menininkams tik į naudą - esą tai juos grūdina.

"Man įdomiau, kas šiame mieste yra atsakingas už kultūrą? Aš niekaip nesuprantu, koks apskritai yra Savivaldybės Kultūros skyriaus vaidmuo. Kiek žinau, skyriaus vedėjas yra B lygio politikas, kuris "neneša atsakomybės", - ironizavo B. Šarka.

Diskusijoje dalyvavusi miesto Tarybos narė Nina Puteikienė tada suskubo patikinti, kad už tai atsakingas miesto Tarybos Kultūros, švietimo ir sporto komitetas bei jo pirmininkas Arvydas Cesiulis.

Diskusijoje pasisakė ir Savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjas Narūnas Lendraitis. Jo nuomone, kultūros strategija šiemet kaip niekad aiški ir puikiai įvertinta net tarptautinių ekspertų. Kalbant apie finansus, skiriamus kultūrai, situacija vėlgi tik gerėja. Esą po keleto metų kultūrai skiriamas finansavimas padvigubės.

"Manau, kad miestas stovi ant teisingų bėgių. Reikia tik šiek tiek palaukti ir tuos rezultatus pamatysite", - dėstė diskusijos dalyvis.

Jis įsitikinęs, kad kultūrinis gyvenimas Klaipėdoje yra gana geras ir gausus. Jo žiniomis, statistiškai mieste vyksta apie 9 renginius per dieną.

Tačiau vienas iš diskusijos dalyvių akcentavo, jog informacijos apie kultūrinius renginius pernelyg sunku surasti internete, kadangi ji nėra koncentruota.

"Tenka apsilankyti turbūt šešiuose feisbuko puslapiuose, kad sužinočiau, kas vyksta mieste", - sakė jis.

Rinksis dar kartą

Didelė diskusija užvirė ir dėl kultūrinių projektų finansavimo sistemos, apie kurią jau rašė "Vakarų ekspresas". Galerijos "Si:said" vadovė skundėsi, jog jų paraiška dalyvauti dalinio finansavimo konkurse "Klaipėda - Lietuvos kultūros sostinė" išvis dingo ir net nepasiekė vertintojų. Drabužių dizainerė Sonata Žižienė, "Apeirono" teatro atstovės piktinosi, kodėl neviešinami konkurse dalyvavusių projektų rezultatai, nepridedamos pastabos ir tiesiog nėra atgalinio ryšio. Kaip žinoti, kurioje finansavimo nelaimėjusios paraiškos vietoje "nugrybauta"?

Būta nusiskundimų, jog Klaipėdos kultūros ir meno tarybos nariams leidžiama ir ekspertuoti, ir dar teikti savo paraiškas.

"Tokiu atveju juk yra žmogiška gerai įvertinti savo projektą. Bet gal Tarybos nariams ir ekspertams derėtų visiškai atsiriboti nuo kūrybinio darbo ir tais metais neteikti paraiškų?" - sakė S. Žižienė.

Kultūros ir meno tarybos pirmininkė Goda Giedraitytė akcentavo, jog visi Tarybos nariai yra savanoriai, o į šią poziciją gali pretenduoti visi: "Kalbant apie atgalinį ryšį konkursuose viskas yra įmanoma, tačiau tam reikia daugiau papildomų žmonių ir rankų."

O sąsajų tokiame mažame mieste, anot jos, išvengti turbūt neįmanoma. G. Giedraitytė paminėjo, kad būtent ji padėjo parengti "Apeirono" teatro paraišką dalyvauti konkurse, tačiau ji nelaimėjo.

"Kad egzistuoja nemažai problemų su viešuoju administravimu, yra aišku. Tačiau reikia nepamiršti, kad čia, Klaipėdoje, konkursų metu paraiškų rengėjus aptarnauja vienintelis žmogus. Aš suprantu, jog to, ko gero, nepakanka. Mums turbūt reikia keisti taisykles, apsvarstyti grįžtamojo ryšio galimybę", - dėstė N. Lendraitis ir pridūrė, jog siekiant išvengti nešališkumo ekspertai niekada nevertina savo paraiškų.

Socialinių mokslų kolegijos dėstytojas, kultūrologas, žurnalistas Kęstutis Meškys sakė, jog mūsų mieste stinga palaikymo naujoms menininkų iniciatyvoms, idėjoms, normalių konkurencijos sąlygų: "Mes su savo studentais esame "Kultūros fabriko" rezidentai. Tačiau iš tiesų iš šios įstaigos jaučiame nežmonišką konkurenciją. Juk "Kultūros fabrikas" turėtų palaikyti, globoti tokius startuolius kaip mes, o ne konkuruoti su jais."

Klaipėdos chorinės bendrijos "Aukuras" tarybos pirmininkas Algirdas Šumskis siūlė nebetampyti paklodės. Esą užteks verkšlenti ir kalbėti apie skaudulius - verčiau pažerti naujų idėjų, kaip galima keisti situaciją.

Po diskusijos buvo nuspręsta susitikti darsyk, po mėnesio, o galbūt susitikimus organizuoti nuolat. Kito susitikimo metu Kultūros skyriaus vedėjas pažadėjo pristatyti Klaipėdos kultūros politikos strategiją, o kiti diskusijos dalyviai - "atsinešti" pasiūlymų, kaip galima patobulinti esamą situaciją. Buvo minčių sukurti ir neformalią komisiją, kuri konkursų metu stebėtų ir vertintų situaciją.

"Mane slegia nerimas"

Mindaugas BAČKUS, Klaipėdos kamerinio orkestro meno vadovas
Mano atstovaujama įstaiga - Klaipėdos koncertų salė - kultūros, dėmesio ir finansų prasme yra išlaikyta ir mylima, taigi turėčiau būti patenkintas. Tačiau taip nėra. Į Klaipėdą atvažiavau 2009 metais ir mano svajonė buvo suburti bendruomenę. Deja, per septynerius metus to nepavyksta padaryti. Šiuo metu, kai mes diskutuojame, Koncertų salėje vyksta pasaulinio garso koncertas. Praėjusių metų "Gaidos" festivalyje jis buvo anšlaginis. Tačiau vakar vakare patikrinus bilietų pardavimą pasirodė, jog parduota vos 17 bilietų...
Aš visai nesidžiaugiu stabiliais mūsų finansais ir tuo, kad su Kameriniu orkestru mes galime koncertuoti 50 kartų per metus ar tuo, kad galime laiku mokėti algas. Nesijaučiu gerai, kadangi kiekvieną dieną mane slegia nerimas. Nerimas yra žiaurus, kadangi mes grojame tuščioje salėje su pasaulinėmis legendomis. Mūsų rinkodaros specialistė kiekvieną dieną verkia kabinete, kai kurios nors mokyklos direktorės pavaduotoja liepia daugiau nebeskambinti, nes nusibodome su savo edukacinėmis programomis ir koncertais.
Daugelis sako, kad jeigu bilietai būtų pigesni, atsirastų ir daugiau žmonių. Tačiau tai netiesa. Supykę ant situacijos, nusprendėme surengti nemokamų koncertų ciklą mūsų regiono senjorams. Į pirmąjį koncertą mes nesurinkome nė ketvirtadalio klausytojų, nors programa buvo sudaryta iš elitinių, fantastiškų kūrinių. Tačiau kai atvyksta "Domino" teatras, Koncertų salė yra sausakimša. Per džipus ir mersedesus net sunku patekti į įstaigą. Tai - nesuprantamas dalykas.
Ši diskusija vyksta tam, kad išsakytume savo skaudulius, tačiau reikia kuo greičiau rinktis darsyk ir tuomet nuspręsti, ką toliau darome. Kalbant apie konkursus, mano pasiūlymas būtų pasikviesti nepriklausomus ekspertus iš užsienio. Jie surašytų ataskaitas, kiekvienam pasakytų, kas yra blogai. Žinoma, tai kainuotų, bet reikia bent pabandyti.

Informacija

Kitą dieną po diskusijos Klaipėdos savivaldybė išplatino pranešimą, kuriame informavo, jog meras Vytautas Grubliauskas pavedė Savivaldybės administracijai peržiūrėti Kultūros bei meno programų ir projektų dalinį finansavimą reglamentuojančias tvarkas bei kartu su uostamiesčio kultūros ir meno atstovais parengti šių tvarkų pakeitimus, siekiant jose įtvirtinti aukštesnius viešumo bei skaidrumo reikalavimus.
Kartu meras pavedė Savivaldybės administracijos direktoriui įvertinti, ar esama Kultūros skyriaus struktūra užtikrina tinkamą administravimą, ar turi pakankamai žmogiškųjų resursų ir, esant poreikiui, įgyvendinti reikiamus jos pokyčius.
V. Grubliausko teigimu, šių veiksmų imamasi atsižvelgus į Klaipėdos miesto kultūros ir meno bendruomenės išsakomus argumentus ir lūkesčius.
"Klaipėda yra apsisprendusi iki 2019-ųjų finansavimą kultūros sektoriui padidinti dvigubai bei jau šiais metais, lyginant su praėjusiais, finansavimas kultūrai uostamiestyje yra išaugęs daugiau nei 1 mln. eurų. Tačiau akivaizdu, kad pasiekti užsibrėžtų ambicingų tikslų bei ženklaus proveržio miesto kultūros srityje vien didinant finansavimo dydį nepavyks. Kartu privalu užtikrinti sklandų ir atvirą politikų, viešojo administravimo specialistų bei kultūros ir meno atstovų dialogą, išklausius abipusius argumentus ir lūkesčius parengti galiojančių finansavimo tvarkų pakeitimus, įgyvendinti kitus būtinus pokyčius", - cituojamas V. Grubliauskas.
Jis taip pat pavedė Savivaldybės administracijai pateikti siūlymus ir dėl galimo Klaipėdos miesto savivaldybės švietimo įstaigų patalpų nuomos kainų vienkartiniams kultūriniams ir meniniams renginiams keitimo. Mat, kultūros atstovų teigimu, šiuo metu galiojantys įkainiai yra per dideli.