2018 m. rugsėjo 18 d. 16:24 val., antradienis

ve  >  Žinios  >  Kultūra  >  Kultūra

Kultūra

Klaipėdos fotografija: kaip amatas virto menu

Klaipėdos fotografija: kaip amatas virto menu nuotrauka, foto

Danguolė Ruškienė.

© Eimanto CHACHLOVO nuotr.

Klaipėdietė menotyrininkė Danguolė Ruškienė jau keletą metų aktyviai renka informaciją apie Klaipėdos fotografiją ir šia tema ateityje planuoja išleisti pirmąją monografiją. Nors palaikymo iš miesto menotyrininkė tyrinėjimo darbams nesulaukė, ji nepraranda optimizmo ir tikina bet kokiu atveju išleisianti bent vieną knygos egzempliorių.

Kaip kilo idėja išleisti knygą apie uostamiesčio fotografiją?

Maždaug prieš dešimt metų su tuometiniu Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininku Remigijumi Treigiu pasikalbėjome, jog labai trūksta leidinio, kuriame būtų galima rasti visą informaciją apie Klaipėdos fotografiją. Nežinau, rimtai ar juokais, tuomet jis manęs paklausė, ar aš nenorėčiau to darbo imtis. Ta idėja manęs nepaleido ir rimtai į darbus kibau prieš porą metų.

Kada pradėjote apskritai domėtis šiuo menu?

Fotografija susidomėjau vaikystėje. Kartu su drauge fotografavome, su jos tėčiu ryškinome juostas, spaudėme nuotraukas. Su menine fotografija susipažinau, vartydama žurnalus "Nemunas", "Jaunimo gretos" ir kt. Ten pirmąsyk pamačiau Vytauto Luckaus, Antano Sutkaus, Aleksandro Macijausko ir kitų darbus. Susidomėjusi menais nusprendžiau studijuoti menotyrą, o vėliau visą dėmesį sutelkiau į fotografiją.

Kuo išsiskiria Klaipėdos fotografija visos Lietuvos kontekse? Ar pagrindinis kūrėjų dėmesio objektas - vanduo, jūra?

Nemanau, kad kuri nors tema galėtų išskirti Klaipėdos fotografiją iš visos šalies konteksto. Jūrą, kopas, smėlį fotografavo daugelis: ir vilniečiai, ir kauniečiai, ir šiauliečiai. Žinoma, ūkanotas uostamiesčio gatves galbūt daugiausia kartų yra užfiksavęs klaipėdietis Vytautas Karaciejus, dabar - Robertas Gabrys. Savo tema neatsiejamas nuo Klaipėdos krašto yra Algirdas Darongauskas, kuris daug metų fotografavo Olando Kepurės akmenis ir surinko labai didelę šių nuotraukų kolekciją.

Dar sovietmečiu, vertinant klaipėdiečių fotografiją, buvo priekaištaujama, kad joje - per mažai vaizdų iš jūrininkų gyvenimo, vaizdų "nuo jūros". Šia tema anuomet Klaipėdoje dirbo tik keli fotografai: Savelijus Golubevas, Vytautas Brencius ir šiek tiek Edvardas Karšulis.

Vis dėlto Klaipėdoje būta visko: sekimo Lietuvos fotografijos mokyklos ryškiausiais pavyzdžiais, bandymo asmeninėje kūryboje pritaikyti kitų Lietuvos fotomenininkų techninius bei technologinius eksperimentus, tuometinių maištininkų (Algirdo Šeškaus, Alfonso Budvyčio, Vytauto Balčyčio ir kt.) estetikos atspindžių.

Gaila, jog šiandien tėra keli aktyvūs, savarankiškai dirbantys fotomenininkai. Kol kas sunku apčiuopti kažkokią vientisą estetiką ar vertybines nuostatas, kurios būtų būdingos vien Klaipėdos fotografams. Be abejonės, autoriai mainosi idėjomis, išbando naujas ir jau seniai pamirštas kūrybines galimybes, bet jie daugiau dirba individualiai, šiandien dar labiau orientuodamiesi į savo asmeninių intencijų perteikimą ar individualaus autorinio braižo formavimą.

Kur egzistuoja Klaipėdos fotografijos istorijos pradžia? Kokius išskirtumėte laikotarpius, svarbiausius įvykius, asmenybes, nuotraukas, kurios padarė didžiausią įtaką fotografijos raidai?

Kaip ir visame pasaulyje, Klaipėdos fotografija prasideda nuo fotografijos atsiradimo ir jos atkeliavimo į Lietuvą. Iš pradžių tai buvo amatas - darbas fotografijos ateljė.

Tačiau jau ir anų laikų fotografijoje galima užčiuopti kūrybos apraiškas. Juk buvo kuriamos dekoracijos, butaforija. Galiausiai buvo koreguojama šviesa, konstruojamos įvairiausios scenos, kuriose atsidurdavo fotografuojamasis. Žinoma, kūrybinės galimybės ženkliai išsiplėtė, kai fotografai, sumažėjus fotoaparatams, išėjo fotografuoti į miesto gatves, apylinkes, pajūrį.

Įdomių darbų apie Kuršių neriją paliko Steponas Kolupaila, Vytautas Augustinas, Pranas Gaižutis, Ignas Stropus ir kiti. Klaipėdoje, kaip ir kituose Lietuvos miestuose, anuomet susiformavo dvi pagrindinės fotografų grupės: profesionalai, kurie dirbdavo fotoateljė, ir mėgėjai, kurie taip pat dirbdavo pagal užsakymus, bet dažniausiai namuose įrengtose laboratorijose, ir vis dažniau išeidavo į atviras erdves. Įdomiausia tai, kad būtent mėgėjai paliko originalesnių darbų, kuriuose naudojami ne tokie šabloniški sprendimai. Deja, Klaipėdos krašte fotografų entuziastų buvo nedaug, todėl tokių nuotraukų išlikę gana mažai. Tačiau mėgėjų pasitaikydavo ir kaimo vietovėse (pvz., Martynas Kavolis iš Dėglių kaimo).

Nors apie fotografiją kaip savarankišką meno sritį Lietuvoje galima kalbėti nuo XIX a. pab.-XX a. pr., tačiau jos kaip lygiavertės kitoms meno sritims pripažinimas čia galutinai išryškėjo tik po Antrojo pasaulinio karo. Netrukus fotografai, nedrąsiai kūrę pavieniui, pradėjo burtis į kūrybines organizacijas, pradėjo steigtis fotografų klubai.

Labai svarbi Klaipėdos fotografijos istorijoje yra pirmojo Lietuvoje fotografijos salono veikla, kuriam vadovavo fotomenininkas, Klaipėdos fotografijos klasikas Vaclovas Straukas. Jis buvo atidarytas 1970 m. Nuo to laiko prasidėjo gan intensyvi organizacinė ir parodinė veikla mieste, ne tik subūrusi vietos fotografus entuziastus, bet ir Klaipėdoje pristačiusi kitų Lietuvos fotomenininkų kūrybą, rengusi užsienio šalių autorių parodas. Nuo to laiko Klaipėdoje buvo pradėtos organizuoti Fotografijos dienos - savotiškas fotografijos festivalis, kurio metu vyko konkursai, parodos, paskaitos fotografijos temomis, susitikimai su žymiausiais fotomenininkais ir kritikais iš Lietuvos bei visos SSRS.

Kitas svarbus Klaipėdos istorijai momentas - Rimgaudo Valaičio ir Inesos Riabcevos bendra organizacinė veikla. Tuo metu buvo atidaryta kita fotografijos galerija, veikusi knygyno Herkaus Manto gatvėje patalpose. Tuo metu vyko aktyvi jaunimo edukacija, rengiamos lietuvių autorių, tarp jų ir klaipėdiečių, parodos užsienyje (dažniausiai - SSRS šalyse).

Ryškiausi autoriai, kurių fotografinė kūryba turėjo daugiau ar mažiau įtakos Klaipėdos fotografijos raidai, yra Vaclovas Straukas, Aleksandras Dapkevičius, Bernardas Aleknavičius, Savelijus Golubevas, vėliau - Vytas Karaciejus, Arvydas Stubra, anuometinis jaunimas - Remigijus Treigys, Raimundas Urbonas, Petras Malūkas, Algimantas Maldutis ir kiti.

Kokia šiandien fotografijos meno situacija uostamiestyje? Ar čia yra daug jaunų, perspektyvių vizualiojo meno kūrėjų?

Fotografijos meno situacija Klaipėdoje, manau, šiandien mažai kuo skiriasi nuo kitų vaizduojamojo meno sričių. Čia stokojama drąsių ir originalių idėjų, kūrybinio aktyvumo, gal šiek tiek ir entuziazmo. Labai trūksta naujų autorių, naujo požiūrio į fotografiją, apskritai - į kūrybą ir meną. Manau, taip nutiko labiausiai dėl to, kad nėra nuoseklios ir kryptingos meno edukacijos. Manau, novatoriškų, gaivių injekcijų Klaipėdai teks palaukti dar ne vienerius metus.

Kaip renkate informaciją knygai? Ar informacijos ieškote bibliotekose, rengiate pokalbius su seniai Klaipėdoje kuriančiais fotografais?

Daug laiko praleidau Klaipėdos ir Vilniaus bibliotekose, įvairiuose archyvuose. Daugiausia laiko užėmė darbas periodikos skyriuose, nes turėjau perversti kelių dešimčių metų spaudą: "Tarybinę Klaipėdą", "Lietuvos jūreivį", "Žvejį" ir kt. Daug laiko praleidžiu ieškodama autorių ir kitaip su Klaipėdos fotografija susijusių žmonių. Vykstu su jais susitikti, tačiau susitikimai ne visada būna produktyvūs. Reikia skubėti, nes jau ir taip daugelio svarbių žmonių nėra tarp gyvųjų.

"Vakarų ekspresas" jau rašė, kad palaikymo iš miesto Savivaldybės knygos rašymui ir leidybai nesulaukėte. Turbūt toks valdžios požiūris demotyvuoja. Kokiais kitais būdais ieškote finansavimo?

Dėl knygos leidybos dar į nieką nesikreipiau. Klaipėdos savivaldybės prašiau finansavimo tęsti darbams prie monografijos, kuriuos vykdžiau jau porą metų: likusiems tyrimams, papildomos vaizdinės ir tekstinės informacijos rinkimui, apdorojimui, tekstų rašymui ir pan. Norėjau paspartinti procesą, kad visą savo laiką galėčiau skirti tik šiam darbui. Dabar prie šio leidinio dirbu tik laisvu metu. Juk turiu iš kažko gyventi. Nežinau į ką galėčiau dar kreiptis, kam tai galėtų būti įdomu, jeigu nei miesto Savivaldybei, nei Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyriui tai, pasirodo, nėra aktualu.

Jei pati būtumėte fotografė, ką norėtumėte įamžinti?

Vaclovas Straukas labai seniai yra pasakęs, kad jo tikslas fotografuojant "Paskutinį skambutį", brandžiausią ir didžiausią jo fotografijų seriją, užfiksuoti tą momentą, kai baigiasi vaikystė ir prasideda jaunystė. Siekis atpažinti ir pagauti tą svarbų virsmo suaugusiu momentą jį vertė dirbti ir ieškoti daugiau nei dešimt metų. Aš neturiu tikslo, susijusio su vaizdų fiksavimu. Jeigu būčiau fotografė, manau, mane domintų socialinės temos ir tada greičiausiai turėčiau kitą tikslą nei kurti meną.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Kultūra

Klaipėdos miesto savivaldybės Kultūros skyriui jau trečiadienį pradės vadovauti Eglė Deltuvaitė. Nors...

Kultūros skyriui vadovaus Eglė Deltuvaitė nuotrauka, foto

Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras (KKKC) ir Lietuvos fotomenininkų sąjunga pateikė fotomenininko Remigijaus...

Nacionalinei premijai gauti - R. Treigio kandidatūra nuotrauka, foto

Rugsėjo 5-10 dienomis Italijos Veronos ir Mantujos miestuose įvyko tarptautinis “Salieri -...

Klaipėdietės ir prancūzės duetas pasiekė 2 vietą prestižniame konkurse nuotrauka, foto

Šį savaitgalį Klaipėdoje bus apstu kultūrinių renginių. Uostamiesčio teatrai švenčia naująjį sezoną...

Klaipėdoje prasideda naujasis teatro sezonas nuotrauka, foto

Trečdalis mokėjimo kortelių Lietuvoje yra bekontaktės nuotrauka, foto

Euras, Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenimis, antrąjį 2018 metų ketvirtį bekontaktės mokėjimo kortelės...

Po milijono eurų išlaidų - nykūs vaizdai Šilutėje nuotrauka, foto

Vakarų Lietuva, 1 147 000 eurų. Tiek valstybė paklojo už Šilutėje vis dar apgriuvusio...

Naktiniuose klubuose - elitinių prostitučių „rojus“ nuotrauka, foto

Kriminalai, Sostinėje ir pajūryje veikę naktiniai klubai, kurių pavadinimai buvo aliuzija į...

Kultūros skyriui vadovaus Eglė Deltuvaitė nuotrauka, foto

Kultūra, Klaipėdos miesto savivaldybės Kultūros skyriui jau trečiadienį pradės vadovauti Eglė Deltuvaitė. Nors...

Vakarų Lietuva, Paskelbta prieš 3 val.

Kultūra, Paskelbta prieš 4 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...