Kas buvo žmogus, atvedęs Thomą Manną į Nidą?


2018 m. rugpjūčio 16 d. 17:41 val., ketvirtadienis

ve  >  Žinios  >  Kultūra  >  Kultūra

Kultūra

Kas buvo žmogus, atvedęs Thomą Manną į Nidą?

(2)

2018-07-08, 13:04

Asta Andrikonytė, lrytas.lt

Kas buvo žmogus, atvedęs Thomą Manną į Nidą? nuotrauka, foto

Karaliaučiaus stotyje, vykstant į Nidą, 1930 m. Iš kairės: T.Manno dukra Monika, L.Goldsteinas, rašytojo sūnus Michaelis, žmona K.Mann, T.Mannas ir duktė Elisabetha.

© VšĮ „Neringos muziejai“ fondų nuotr.

Liepos 14-ąją į Nidą grįžta tarptautinis Thomo Manno festivalis, per 22-ejus gyvavimo metus tvirtai įaugęs į šalies kultūros žemėlapį. Jei vokiečių rašytojas, Nobelio premijos laureatas T.Mannas nebūtų praleidęs Nidoje trijų vasarų ir pasistatęs čia vasarnamio, neturėtume nei šios menų šventės, nei T.Manno memorialinio muziejaus.

Abu jie žinomi ne tik Lietuvoje, bet ir svetur, o T.Manno memorialinis muziejus tapo labiausiai lankoma Nidos vieta. Tačiau vardas žmogaus, kurio dėka garsusis rašytojas atrado Kuršių neriją, visuomenei liko nežinomas. Su juo naujausiame Neringos kultūros almanache „Dorė“ supažindina Kuršių nerijos istorijos žinovė, istorikė, Klaipėdos universiteto docentė, mokslų daktarė Nijolė Strakauskaitė.

***

Pasirodo, tai buvo Karaliaučiaus intelektualas – žurnalistas, paminklosaugininkas, teatro kritikas Ludwigas Goldsteinas (1867-1943). Jis net 23 metus vadovavo Karaliaučiaus Goethe‘s draugijai, kuri kviesdavosi žinomus rašytojus ir poetus skaityti renginiuose pranešimus ar savo kūrinius. L.Goldsteinas užsibrėžė draugijoje pristatyti ir T.Manną.

Tačiau tam prireikė net dviejų dešimtmečių susirašinėjimo. Rašytojo atsakymas į pirmąjį L.Goldsteino laišką 1909 metais nesuteikė kvietėjui jokių vilčių, mat Karaliaučių nuo kitų kultūros centrų skyrė didžiuliai nuotoliai. Antrasis raštiškas L.Goldsteino kvietimas, išsiųstas T.Mannui 1916-aisiais, tikslo taip pat nepasiekė.

Pasak N.Strakauskaitės, tada L.Goldsteinas nutarė išbandyti kitą metodą: „ Jis prašė visų, kurie vyko į Miuncheną ir turėjo galimybę susitikti su T.Mannu, vykdyti tikslinę „agitaciją“: koks nuostabus kraštas esanti Rytų Prūsija ir kokie puikūs žmonės ten gyveną“.

Tačiau pažadą apsilankyti Karaliaučiuje L.Goldsteinui pavyko ištraukti iš rašytojo tik 1925-aisiais, pačiam nuvykus į vokiškų knygų parodą Florencijoje, kur T.Mannas skaitė pranešimą. Tiesa, po to dar kartą laiške T.Mannas prašė suprasti, kad jis „jau nebe jaunuolis“, sveikatos problemos jį atbaidančios nuo tolimų kelionių.

Vis dėlto 1929-aisiais rašytojas laišku pranešė Karaliaučiaus Goethe‘s draugijos pirmininkui apie ketinimą praleisti vasaros atostogas su šeima Raušių kurorte (dabar Svetlogorskas), Rytų Prūsijoje. Ten susitikti su T.Mannu nuvyko ir L.Goldsteinas.

Štai kaip šį susitikimą aprašo istorikė: „... tarp pintų paplūdimio kėdžių L.Goldsteinas pamatė išsiskiriančią, aukštą figūrą: baltais rūbais vilkintis T.Mannas sėdėjo pintoje kėdėje, kairėje rankoje laikydamas bloknotą, dešine rašydamas tekstą. L.Goldsteiną kiek nustebino „darbo aplinka“ – nepaisydamas stiprios jūros bangų mūšos, rašytojas dirbo (vėliau išaiškėjo, kad šis fonas derėjo su rašomos novelės tema) .

L.Goldsteinas su T.Mannu ir Katia Mann Raušiuose praleido gerą pusdienį. Jie kartu pietavo – L.Goldsteinui krito į akis, jog T.Mannui patiko šio krašto virtuvė, nestokojanti riebalų. Vėliau, vaikštinėdami po kurortą, jie daug kalbėjo apie abiem gerai pažįstamą literatūros pasaulį. T.Mannas taip pat noriai palaikė pokalbį „paprastesnėmis temomis“ – apie trivialią kurorto kasdienybę.

Tą dieną buvo sutarta, jog T.Mannas rugpjūčio 29 d. Goethe‘s draugijos renginyje skaitys ištraukas iš savo rašomo romano bibline tema. Bet prieš tai įvyko pirmasis T.Manno apsilankymas Kuršių nerijoje“.

Garsenybės kelionę į Kuršių neriją organizuoti ėmėsi L.Goldsteino bičiulis Austrijos konsulas Karaliaučiuje ir žymios leidyklos „Grafe und Unzer“ savininkas Bernhardas Kochas. Jo leidykla rengėsi publikuoti iliustruotą leidinį apie Rytų Prūsijos kraštovaizdį, kuriam T.Mannas sutiko parašyti įžangą.

***

1930-ųjų liepos 16 d. T.Mannas su šeima atvyko jau į pastatytą vasarnamį Nidoje (ši diena Nidos festivalyje kasmet pažymima T.Manno bičiulių popietėje). Karaliaučiaus geležinkelio stotyje jį pasitiko L.Goldsteinas, vėl kalbinęs rašytoją dalyvauti Goethe‘s draugijos vakare. T.Mannas 1931-ųjų rugsėjį surengė draugijoje paskaitą apie J.W.Goethę ir L.Tolstojų.

Abu vyrai buvo susitikę ir paskutinę T.Manno vasarą Nidoje 1932-aisiais, o L.Goldsteinas ten buvo nuvykęs ir po metų praleisti kelių vasaros savaičių. Tačiau tąsyk Nidos viešbučio savininkas nesutiko jo apgyvendinti dėl pusiau žydiškos kilmės, tad L.Goldsteinas parašė T.Mannui laišką iš Juodkrantės.

Tai buvo dramatiškas L.Goldsteino gyvenimo etapas. Nacionalsocialistai jį išstūmė iš visų užimamų pareigų ir kultūros draugijų.

1899-1933 m. L.Goldsteinas dirbo žurnalistu laikraštyje „Königsberger Hartungsche“, dar nuo germanistikos ir meno istorijos studijų Karaliaučiaus universitete priklausė draugijai „Prussia“, domėjosi gimtojo krašto istorija, etnografija, archeologija.

Visą gyvenimą šviesuolis nugyveno Karaliaučiuje, pažinojo daug tenykščių menininkų. 1914 metais jis inicijavo kaip Goethe‘s draugijos pirmininkas didžiulę Kuršių nerijos menui ir mokslui skirtą parodą, kurioje buvo plačiai pristatyta Nidos kolonijos menininkų kūryba.

***

Netekęs darbo, L.Goldsteinas pradėjo rašyti memuarus. Jų likimas nepaprastas. Originalas sudegė per karą Karaliaučiaus miesto ir universiteto bibiliotekoje. Tačiau giminaitės pastangomis Prūsijos kultūros paveldo archyve Berlyne buvo surasta memuarų pespausdinta kopija. 2015-aisiais jie buvo išleisti.

Kaip teigia N.Strakauskaitė, šie memuarai turiningai papildo ligšiolines publikacijas apie XIX-XX a. sandūros Rytų Prūsijos ir ypač Karaliaučiaus kultūros istoriją. Juose yra epizodų, susijusių su Prūsijos (Mažosios) Lietuvos kultūros asmenybėmis, Nidos dailininkų kolonijos atstovais. Daug dėmesio skiriama H.Sudermannui, su kuriuo L.Goldsteiną siejo ilgametė draugystė.

Pasak N.Strakauskaitės, vieno jų susitikimų metu H.Sudermanno išsakytos mintys tiktų straipsnio apie L.Goldsteiną epilogui“: „Labai svarbu, kad žmogus būtų ten, kur gali jaustis reikalingas (...). Čia, namuose, Jūs vykdote prasmingą misiją – pačią svarbiausią ir gražiausią, kokios žmogus tik gali trokšti.“

Misija – saugoti vietos tapatybę

Nuo 2010-ųjų Neringos savivaldybės Viktoro Miliūno viešosios bibliotekos leidžiamas kultūros almanachas „Dorė“ grąžina istorijai nepelnytai pamirštas iškilias Prūsijos (Mažosios) Lietuvos ir Kuršių nerijos asmenybes, gvildena aktualias kultūros atminties temas, fiksuoja Neringos kultūros įvykių kroniką.

Kaip teigė jo redaktorė Raimonda Ravaitytė-Meyer, pagrindinė almanacho misija – vietos tapatybės puoselėjimas. Neringiškiams tai be galo svarbu, nes po Antrojo pasaulinio karo Kuršių nerijoje liko vos keli senieji gyventojai – kuršininkai.

Leidinys simboliškai pavadintas kaip tradicinė Kuršių marių burvaltė, išstūmusi primityvesnius kurėnus. „Dorė išstūmė kurėnus be variklio, kaip mes – vietos gyventojus“, – juokavo R.Ravaitytė-Meyer, buvusi ilgametė „Klaipėdos“ dienraščio korespondentė Neringai, dabar rašanti apie šį kraštą „Dorėje“.

„Almanachas „Dorė“ gimė iš atsakomybės ir meilės Kuršių nerijai, kurioje daug meno ir mokslo žmonių surado savo įkvėpimo žemę“, – teigė redaktorė.

Žymos: thomas mannas

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

Aciu

2018-07-09   13:02

IP: 84.15.181.9

komentatoriui, perskaiciau kelis straipsnius vokiskai apie si puiku žmogu ir jo tragiska likima (ir jo zmonos, kuri nebuvo zyde). Komentaras priverte susidometi tuo žmogumi.

Elfas

2018-07-08   23:48

IP: 68.235.61.75

Pasirodo, tai buvo Karaliaučiaus intelektualas – žurnalistas, paminklosaugininkas, teatro kritikas Ludwigas Goldsteinas (1867-1943)

kaip mirė šis žydų kilmės žmogus, tikriausiai Lietuvos "patriotams" geriau nežinoti, ane Asta?

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Kultūra

Rugpjūčio 15-ąją katalikiškas pasaulis švenčia Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų šventę,...

Žolinė kviečia susitikti gimines nuotrauka, foto

Rugpjūčio 15 dieną, 15 valandą, klaipėdiečiai kviečiami į Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčią...

Klaipėdiečiai kviečiami į Žolinių šventę nuotrauka, foto

Klaipėdos lėlių teatras šią vasarą persikraustė iš fachverkinio namelio Vežėjų g. 4...

Klaipėdos lėlių teatras keičia sienas nuotrauka, foto

Šeštadienį vakare Palangos Antano Mončiaus meno galerijoje – muziejuje vykusiame Vilniaus...

Palangoje – išskirtinis aukcionas nuotrauka, foto

Kapitono burlaivių modeliuose - įdomiausia pasaulio laivyno istorija nuotrauka, foto

Jūra, 35 metus AB "Lietuvos jūrų laivininkystė" išdirbęs Aleksandras Romaškinas, iš jų 25...

„Lietuva“ išplaukė į preišpaskutinį odisėjos etapą nuotrauka, foto

Jūra, Lietuvos 100-mečio odisėja šią savaitę įveiks dar vieną kelionės jūra etapą -...

Nepriklausomybės šimtmečiui - šimtas ąžuolų! nuotrauka, foto

Nuomonės, Likimas susiklostė taip, kad per savo gyvenimą patyriau trijų, kaip ankščiau sakydavo,...

Žolinės Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje nuotrauka, foto

Klaipėda, Žolinėse brolio Benedikto įgyvendinta graži iniciatyva dar kartą patvirtino vieną svarbiausių šios...

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...