2018 m. gruodžio 17 d. 06:33 val., pirmadienis

ve  >  Žinios  >  Kultūra  >  Kultūra

Kultūra

Kaip pamatuoti kultūros efektyvumą ir kokybę?

(6)

Kaip pamatuoti kultūros efektyvumą ir kokybę? nuotrauka, foto

PER MAŽAI. Pasak Klaipėdos dramos teatro vadovo Tomo Juočio, maži Latvijos ir Estijos teatrai yra geriau finansuojami nei čia, Lietuvoje. Praėjusiais metais iš valstybės biudžeto teatras gavo 1,215 mln. eurų, tačiau šių pinigų vos pakanka atlyginimams ir pastato priežiūrai.

© Algirdo KUBAIČIO nuotr.

Kasmet kultūrai iš valstybės biudžeto skiriama dešimtys milijonų eurų. Kultūrines įstaigas ir projektus remia ir savivaldybės - vien Klaipėdos miesto savivaldybė kultūrai praėjusiais metais skyrė 4 milijonus eurų. Nors kultūros įstaigų vadovai tvirtina, kad finansavimas yra per mažas, o reikalavimai neadekvatūs, atsakyti, ar įstaigos dirba efektyviai ir kokybiškai, kol kas labai sudėtinga.
Kad nėra pakankamai pagrįstų duomenų, ar teatrai ir koncertinės įstaigos valstybės lėšas panaudoja tikslingai, neseniai atskleidė Valstybės kontrolės atliktas auditas.

Trūksta aiškumo

Profesionaliems teatrams ir koncertinėms įstaigoms Lietuvoje per metus skiriama 40 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų. 97 proc. šių pinigų atitenka 20-iai Kultūros ministerijos valdymo srities įstaigų - nacionaliniams ir valstybiniams teatrams bei koncertinėms įstaigoms. Tarp jų ir Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras ir Klaipėdos dramos teatras.
Audito metu nustatyta, kad nacionalinių ir valstybinių teatrų ir koncertinių įstaigų finansavimas nėra susietas su jų veiklos rezultatais, taip pat iki 2018 m. nebuvo keliami konkretūs atskiri reikalavimai nacionaliniams teatrams ir koncertinėms įstaigoms.
Auditorių teigimu, atsiskaitymas už kultūros finansavimą turėtų būti tobulinamas. Esą profesionaliojo scenos meno įstaigų, išlaikomų iš valstybės biudžeto, tinklas iš esmės nesikeičia jau daugelį metų, o kultūros politika šalyje formuojama neturint visos svarbios informacijos apie visų įstaigų veiklos rezultatus. Tokiu atveju nėra pagrįstų duomenų, ar profesionaliojo scenos meno tikslų siekiama ir lėšos panaudojamos efektyviausiu būdu.
Kaip tikina auditoriai, nėra aiškus kultūrinės veiklos vertinimo modelis, trūksta informacijos apie profesionaliojo scenos meno įstaigų veiklos geruosius pavyzdžius. Neįvertinus teatrų ir koncertinių įstaigų veiklos efektyvumo ir kokybės, sunku nustatyti, kokia konkreti pagalba šioms įstaigoms reikalinga, ir sudėtinga ją suteikti.

Vertins ir kokybę

Situacijai keisti Kultūros ministerija pagal pateiktas rekomendacijas turėjo parengti priemonių planą, kurį įsipareigojo įgyvendinti iki 2019 m. pabaigos.
Kol kas, pasak ministerijos Ryšių su visuomene ir strateginės komunikacijos skyriaus patarėjo Arūno Malinovskio, įstaigų efektyvumas vertinamas pagal praėjusių metų ataskaitą, kurią pateikia pačios įstaigos. "Kiekvienas direktorius yra patvirtinęs savo įstaigos veiklos planą, strategiją, ir pasiektais rodikliais grindžiamas finansavimas. Jeigu pasiekiami rodikliai, kokie ir buvo planuojami, vadinasi, finansavimas buvo tikslingas", - teigė A. Malinovskis.
Pasak pašnekovo, nuo kitų metų bus vertinami ne tik kiekybiniai,bet ir kokybiniai nacionalinių ir valstybiniams teatrų bei koncertinių įstaigų veiklos rodikliai. Tai bus susiję su vartotojų pasitenkinimo vertinimu.
Kai kurioms institucijoms esą jau dabar keliamas vartotojų vertinimo reikalavimas. Tai reiškia, kad vartotojas ne tik turi ateiti, bet ir teigiamai įvertinti gautą paslaugą.
Pasiteiravus, kodėl tik dabar bus vertinamas kultūrinių įstaigų kokybinis vertinimas, pašnekovas pasiūlė paklausti ankstesnių valdžios atstovų.
"Negaliu komentuoti. Sprendimus juk priima vadovai", - teigė A. Malinovskis.

Efektyviau dirbti neįmanoma

Klaipėdos dramos teatro vadovas Tomas Juočys teigė, kad nereikėtų aklai pasitikėti audito išvadomis, kadangi, už gana menką finansavimą bent jau jo vadovaujama įstaiga dirba kiek įmanoma efektyviai.
Teatro vadovas apgailestavo, kad maži teatrai Latvijoje ir Estijoje yra geriau finansuojami nei čia, Lietuvoje. Praėjusiais metais iš valstybės biudžeto teatras gavo 1,215 mln. eurų, tačiau šių pinigų esą vos pakanka atlyginimams ir pastato priežiūrai.
Pavyzdžiui, vien valymo paslaugos teatre, kurio plotas siekia 6 tūkst. kv. metrų, kainuoja per 20 tūkst. eurų, o vieno mėnesio šildymas gali siekti 5 ar net 8 tūkst. eurų. Elektros sąnaudos - 5-7 tūkst. eurų.
Atlyginimai čia - taip pat neperdidžiausi. Tarkime, montuotojai čia uždirba minimalų atlyginimą, aktoriai vidutiniškai gauna 500 eurų, plius papildomą atlygį už kiekvieną pasirodymą spektakliuose. Už vieną pasirodymą pagrindinio vaidmens atlikėjas gauna 20 eurų, antraplanio vaidmens - 17 eurų. Vadybininkai uždirba po 500 eurų, bazinė vadovo alga be priedų siekia 1 200 eurų.
"Spektaklius statome iš savų pinigų bei finansavimo, kurį gauname per nacionalinę programą, skirtą valstybėms ir nacionalinėms kultūros įstaigoms. Rašome projektus, kurie vėliau yra vertinami. Ir nors praėjusiais metais kūrybiniams projektams realizuoti gavome 200 tūkst. eurų, nėra garantijų, kad šiemet ir vėl gausime finansavimą", - teigė T. Juočys.
Papildomai teatras gauna pajamų iš parduotų bilietų ir nuomos uždirba - apie 350 tūkst. eurų. Taip pat gauna paramą iš rėmėjų.
"Nors skaičiai atrodo dideli, visuomet vaikštome paribiais. Pinigus, kuriuos gauname, išleidžiame, tad įtampa visuomet jaučiama. Žinoma, galėtume padidinti bilietų, nuomos kainas, ir nesukti sau galvos. Tačiau tuo atveju nevykdytume dalies funkcijų, kurios yra privalomos valstybinei kultūrinei įstaigai", - dėstė teatro vadovas.

Kritikus atsiveža patys

Kasmet teatras pristato 360 renginių, iš jų - 180 paties teatro. Apskritai vertinti kultūrinių įstaigų veiklos efektyvumą ir kokybę, pasak pašnekovo, yra labai rizikinga. Jei sėkmingais galima būtų laikyti tuos teatrus, kurie nuolat surenka pilnas žiūrovų sales, tuomet nukentėtų meninė kokybė - užtektų kurti lengvas komedijas. Žinoma, pasinerti vien į kūrybinius ieškojimus ir ignoruoti lankomumo rodiklių taip pat negalima.
Kokybinio vertinimo, pasak T. Juočio, niekuomet nebuvo, tad vienintelis vertinimas ilgus metus buvo laikomi "Auksinių scenos kryžių" apdovanojimai. "Teatras, kuris gauna "kryžius", galima sakyti, kuria gerą produktą. Tačiau kokybišką produktą gali kurti ir tie, kurie kuria kitokį teatrą, rizikuoja, eina ne pačiu patogiausiu keliu", - kalbėjo teatro vadovas.
Pašnekovas apgailestavo, kad Klaipėdos regionas yra tarsi izoliuotas nuo teatro kritikų. Tad norint, kad spektaklį pamatytų kritikas, jį turi atsivežti pats teatras.


KOKYBĖ. Siekiant nustatyti kultūrinių renginių kokybę, yra buvę atvejų, kai medikai prieš ir po koncerto tikrino žmonių kraujospūdį, bandė fiksuoti besišypsančių žmonių skaičių.

Virginijos KESMINĖS nuotr.

Vertino pagal šypsenas ir kraujospūdį

Kol kas aiškaus kokybinio kultūros projektų ir institucijų vertinimo neturi ir Klaipėdos miesto savivaldybė, nors vien praėjusiais metais kultūrai skyrė 4 mln. eurų.
Finansavimą gaunančios įstaigos tiesiog turi pateikti veiklos ataskaitas, paremtas skaičiais, tikslais, uždaviniais ir jų įgyvendinimu. Pasak Savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjos Eglės Deltuvaitės, tiek Savivaldybei išlaikomos įstaigos, tiek atskirų projektų rengėjų veikla yra efektyvi ir dažnai šie žmonės padaro daugiau, nei iš jų reikalaujama ar tikimasi.
Pasak pašnekovės, tiek į kiekybinio, tiek į kokybinio vertinimo procesą įsitraukia visuomenė, kritikai, projektus ir jų ataskaitas vertinantys ekspertai, Kultūros ir meno tarybos nariai, savivaldybėje dirbantys specialistai, žiniasklaida, socialiniai tinklai. Situacija esą atsispindi ir įvairiuose tyrimuose, iš kurių galima spręsti, kad klaipėdiečių pasitenkinimas kultūra mieste didėja ir ji yra tarp palankiausiai gyventojų vertinamų sričių.
"Galų gale, patys kultūros profesionalai dažnai yra didžiausi savikritikai, užsiimantys savianalize, - teigė E. Deltuvaitė. - Tačiau norėčiau atkreipti dėmesį ir į tai, kad, ypač Vakarų pasaulyje vis dar išlieka kiek liūdinanti tendencija, kad net ir kokybinis kultūros įstaigų ar renginių vertinimas vis tiek iš esmės paremtas skaičiais. Džiugu, kad kai kurie renginiai sulaukia tūkstančių žiūrovų, bet ar tai reiškia, kad dvidešimties žmonių auditoriją surinkęs projektas yra nekokybiškas? Jei įstaiga per metus surengė 18, o ne 20 edukacinių užsiėmimų, ar tai būtinai reiškia, kad užsiėmimai nepasisekė?"
Pasaulyje tokia diskusija, pasak pašnekovės, vyksta seniai, o bene dažniausiai prieinama išvada yra ta, kad kokybiniai - t. y. ilgalaikio kultūros poveikio tyrimai yra brangūs ir imlūs laikui arba sunkiai susisteminami ir pritaikomi visoms kultūros sritims.
"Pavyzdžiui, yra buvę atvejų, kuomet medikai prieš ir po koncerto tikrino žmonių kraujospūdį, pildė klausimynus ir lygino žmonių savijautą prieš ir po. Yra buvę bandymų fiksuoti besišypsančių žmonių skaičių. Vis dėlto kokybiniu rodikliu galime laikyti ir atvejus, kai kultūra skatina žmogų mąstyti, keisti nuomonę, pradėti diskutuoti ar kelti klausimus, o ne šypsotis", - samprotavo pašnekovė.


 

"Pinigus paskirstome maksimaliai efektyviai"

Eglė KAZICKAITĖ, viena iš Apeirono teatro įkūrėjų, režisierė
Finansavimą pagal teatrinės veiklos programą gauname iš Savivaldybės, Kultūros ministerijos ir Kultūros tarybos. Šiemet iš Savivaldybės gavome virš 20 tūkst. eurų, tačiau kasmet tendencingai parama mūsų teatrui mažėja. Už šiuos pinigus mes turime pastatyti bent vieną premjerą, surengti keturias edukacines programas, Klaipėdoje surengti bent 20 spektaklių parodymų, sudalyvauti keturiuose festivaliuose. Vis dėlto dėl aktyvus dalyvavimo įvairiose veiklose nukenčia kūryba.
Manau, kad pinigus, kuriuos gauname, paskirstome maksimaliai efektyviai. Deja, iš finansavimo, kurį gauname, mums patiems išgyventi nepavyksta, tad tenka užsiimti papildomomis veiklomis.

 

Gaila, kad dažniausiai teatrai vertinami tik skaičiais, o kokybinio vertinimo praktiškai nėra. Kalbant apie kokybę, būtų puiku, kad bent kartais į mūsų spektaklius ateitų kultūrinius projektus vertinantys ekspertai. Deja, kol kas jie pas mus neateina.

 


"Ragina mažinti apsukas"

 

Danutė ŽIČKUVIENĖ, Klaipėdos koncertų salės direktorė

Valstybės kontrolieriai vertino ir Koncertų salę, turinčią profesionalaus scenos meno koncertinės įstaigos statusą. Kad mūsų įstaiga dirba labai efektyviai, pripažino ir kontrolieriai bei Kultūros taryba, kuri dėl lėšų stygiaus mus netgi paragino mažinti apsukas.Kas apskritai yra efektyvumas?

Bent jau anksčiau tokia statistika buvo susijusi su renginių ir naujų projektų skaičiumi. Jei neišpildome šimtaprocentinio salės užimtumo, tuomet ja naudotis turime leisti kitiems organizatoriams. Taip pat svarbu pajamos, kurias surenkame iš bilietų ir nuomos, bei lankytojų skaičius.
Žinoma, mūsų salė yra labai didelė, tad užpildyti ją mūsų renginių metu yra labai sudėtinga. Akademinė muziką negali lygiuotis į populiariąją muziką. Jai taip pat reikia pasiruošimo ir išsilavinimo. Žinoma, patys labai norėtume, kad koncertuose dalyvautų pilna salė klausytojų, tačiau taip mąstyti nelogiška.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

To žodžiu - atsakymas

2018-10-18   17:43

IP: 85.232.128.57

Nebūtinai išpirkti bilietai Dramos teatre, rodo, kad geri spektakliai. Dažnai žiūrovai eina tik dėl aplinkos, prie kurios gali priderinti savo išeiginį rūbą ir sutikri reikalingą/ arba sau svarbų žmogų, bei pasigirti prieš kolegas, kas buvau Dramos teatre...

2018-10-14   08:59

IP: 90.131.39.0

Niekur jūs nevaikštote. Kitaip žinotumėte, kad į Dramos teatro spektaklius praktiškai neįmanoma gauti bilietų, viskas išpirkta.

Hansui

2018-10-13   23:26

IP: 78.61.175.29

Jo, buvau. Ir ne vienam. Bet geriau jau vaziuoti i Kauna ir i Vilniu, nei sita vietini slamsta ziureti.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Kultūra

Adventas - susikaupimo ir rimties laikotarpis, kai tikintieji laukia Jėzaus gimimo akimirkos...

Kalėdos tremtyje: tikėjimas ir papročių puoselėjimas nuotrauka, foto

Tą dieną, kai klaipėdietis fotomenininkas Remigijus Treigys vos netapo nacionalinės kultūros ir...

Beveik laureatas Remigijus Treigys nuotrauka, foto

Trečiadienį Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčioje atidaryta įspūdinga – savo dydžiu ir grožiu...

Šilutėje – įspūdinga prakartėlė nuotrauka, foto

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatras darbuotojai džiaugiasi sulaukę norinčiųjų dovanoti šventinį pokylį nepažįstamiems,...

Muzikinio teatro pasiūlymas Kalėdų seneliui buvo išgirstas nuotrauka, foto

Bėgo sningant, kad dovanotų Kalėdas senjorams nuotrauka, foto

Klaipėda, Nors snigo, sekmadienį nemažai klaipėdiečių susirinko į jau šeštus metus Lietuvos verslo...

Naktį eismo sąlygas sunkins snygis nuotrauka, foto

Lietuva, Sekmadeinio vakarą didžiojoje šalies dalyje sninga, keliai daug kur padengti šlapio sniego...

Jaunojo muzikanto gyvenimą pakeitė draugo ištarti žodžiai nuotrauka, foto

Žmonės, 18-metis Paulius Šiaučiukėnas tik išvykęs į Jungtines Amerikos Valstijas suprato tai, ko...

Teatro aikštę sušildė gerumo akcija nuotrauka, foto

Klaipėda, Sekmadienį klaipėdiečiai vėl rinkosi į Teatro aikštę. Čia juos sukvietė senamiesčio jaunimo...

Klaipėda, Paskelbta prieš 11 val.

Lietuva, Paskelbta prieš 12 val.

Klaipėda, Paskelbta prieš 12 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...