2018 m. balandžio 24 d. 21:09 val., antradienis

ve  >  Žinios  >  Kultūra  >  Kultūra

Kultūra

Ką mena Lukiškių medžiai

2018-01-13, 11:01

Aras MASIULIS

Ką mena Lukiškių medžiai nuotrauka, foto

MURAVJOVAS-KORIKAS Lietuvoje. Anoniminė graviūra.

© Wikipedia

"Gal 1863-iųjų M. Muravjovo kartuvės Lukiškių aikštę lemtingai užkerėjo? Juk pagrindinėje Lietuvos sostinės turgaus aikštėje Vilniaus generalgubernatoriaus M. M. Muravjovo-Koriko pastatytos kartuvės 1863-1864 m. pasiglemžė pagrindinių sukilimo už Laisvę kovotojų ir jų vadų gyvybes, o ši tragiška vieta buvo amžiams paženklinta žiauriu pavergėjų smurtu ir teisiųjų už Laisvę prakeiksmais. Beje, gal Lukiškių žolės šaknys ir medžių lapai mums iki šiol vis dar kažką šnarėdami pasakoja čia pakartų sukilimo vadų Zigmanto Sierakausko ir Konstantino Kalinausko balsais? Tik ar girdime ir kas juos apskritai pamena, o ir jų egzekucijos vietos daugelis turbūt nežino, nebent netyčia užklystų į Wikipediją." Dr. Rasa Gečaitė, publicistė.

1864 m. sausio 13 d. Michailo Muravjovo įsakymu buvo uždrausta lietuviška spauda, uždaryti 46 vienuolynai ir prie jų veikusios mokyklos, 10 katalikų bažnyčių paverstos stačiatikių cerkvėmis...

Muravjovas šiandien

2017 m. Baltarusijoje buvo išleista monografija apie Vilniaus generalgubernatorių Michailą Muravjovą. Knygos autorius istorijos mokslų daktaras Aleksandras Bendinas bei leidėjai pristatė ją spaudos atstovams taip: "Knyga ypač aktuali dabar, kai Baltarusijos teritorijoje suaktyvėjo lenkų, lietuvių, amerikiečių ir vokiečių nekomercinių organizacijų, peršančių alternatyvią baltarusių praeities versiją su ryškia rusofobiška potekste, veikla."

LUKIŠKIŲ aikštė Vilniuje, kurioje buvo žudomi 1863 m. sukilėliai. J. Čechavičiaus nuotr. 1874 m. (Iš asmeninio B. Ilgūnienės archyvo. Lietuvos nacionalinė M. Mažvydo biblioteka.)

Knyga "įdomi" ne tik tuo, kad joje (XXI amžiuje!) bandoma įrodyti, jog Muravjovo, liaudyje vadinto Koriku, veiksmai, slopinant lenkų ir lietuvių sukilimą 1863 m., buvo "racionalūs ir humaniški" ("Jų negalima priskirti prie žiaurių, nors tuo dažnai ir nepagrįstai M. Muravjovą kaltino vietiniai liberalai ir Vakarų Europos spauda, pasistengę, kad būtų sukurtas demoniškas muravjoviškas mitas." - Ši ir kitos citatos - iš A. Bendino knygos). Ši monografija, kaip ir daugelis panašių, mums tik akivaizdžiai parodo, jog pavergėjų mentalitetas nepasikeitė, ir dar kartą primena Laisvės vertę.

"Demonizacija"

1863 m. Londono laikraštis "Morning Post":

"Generolas Muravjovas laiko Lietuvą nepakeliamoje priespaudoje. Šalyje leidžiama prievarta, savivalė ir žiaurumai. Vilniaus kalėjimai, Dominikonų vienuolynas pilni areštantų. Sklinda siaubingi gandai apie tai, kaip elgiamasi su šiomis nelaimingomis tironijos aukomis. Tikinama, jog per tardymus naudojami kankinimai, kad Muravjovo įsakymu suimtiesiems galvos suveržiamos geležiniais lankais, o kojos laužomos kaladėmis... Kareiviams įsakyta pribaigti sužeistuosius mūšio lauke ir šaudyti belaisvius vietoje. Šie barbariški įsakymai vykdomi tiksliai. Rusų kareiviai, kurių kraugeriškumas jau pasireiškė per karinius veiksmus, niekada neatsisako malonumo pralieti kraują."

REZIDENCIJA. Po trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo (1795 m.), kai Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir jos sostinė Vilnius atsidūrė Rusijos imperijos valioje, Vyskupų rūmai (dabartinė prezidentūra) tapo oficialia Šiaurės Vakarų krašto generalgubernatoriaus rezidencija. 1898 m. šalia rūmų buvo pastatytas paminklas Muravjovui ("Wikipedia").

1863 m. Briuselio laikraštis "Emancipation":

"Telegrafas mums šiandien pranešė, kad generolas Muravjovas, nepasitenkindamas grafo Pliaterio, kitų asmenų ir netgi kunigų pakorimu, išleido naują įsakymą, kad visos moterys, dėvinčios gedulą, būtų plakamos rykštėmis. Šis bjaurus įsakymas vainikavo nuopuolį žmogaus, įsiamžinusio tokiomis bausmėmis. Generolas Butleris ir jo draugai Amerikoje dabar turės sutikti, kad Europa gali juos pralenkti siaubingesniais bei gėdingesniais dalykais."

Sektinas talentas

2017 m. leidybos knygoje apie Muravjovo nuopelnus smerkiami tie istorikai, kurie "sąmoningai atsisako matyti, kad Muravjovas buvo talentingas administratorius ir politikas".

Tokio meniško atitikimo tarp žvėries ir jo išvaizdos dar nematėme nei Mikelandželo Buonaročio skulptūrose, nei Benvenuto Čelinio broznoje, nei zoologijos sodo narvuose.

Muravjovo veiksmai vadinami "maištautojų sutramdymu" ir "Rusijos Šiaurės Vakarų krašto reforma". Pateikiama vertinga paties M. Muravjovo citata: "Rusų vyriausybė Vilniuje turėtų pastatyti paminklą su įrašu "Lenkų sukilimui - dėkinga Rusija". Svarbiausias, sunkiausias ir pirmučiausias dalykas Šiaurės Vakarų krašte yra ne mano sutramdytas lenkiškas, vadinasi, bejėgiškas, sukilimas, bet istorinio, rusiškojo, prado senovės rusų žemėje, koks ir yra Vakarų ir Lietuvos kraštas, ir neginčytino, vyraujančio šio prado pranašumo prieš svetimus Rusijai elementus atkūrimas."

Kultūros bazė

Ne tik Muravjovas buvo įsitikinęs, kad Lietuva yra "senovės Rusija". Minėtos monografijos sumanytojai savo skaitytojus tikina, jog tokia Vilniaus generalgubernatoriaus nuostata buvo paremta "jo giliomis istorinėmis žiniomis" ir kad po 1863 m. sukilimo Muravjovas norėjo kraštui sugrąžinti "jo istorinį rusiškąjį veidą".

KULTŪRINĖ VEIKLA. "Maskoliai skubėdami gėdingai nukelia ir išsiveža iš Vilniaus vienintelius savo šimtametės kultūrinės veiklos Lietuvoje liudytojus - Jakaterinos, Muravjovo ir Puškino paminklus, o aš užsislėpęs už užuolaidos advokato Vrublevskio bute šalia aikštės, fotografuoju Muravjovo nuvertimo momentus. Vienas kareivis sėdi ant paminklo galvos ir, regis, apvainikuoja ją savo sėdmenimis, o kitas meiliai vynioja jo kaklą jau septynis kartus užnertu virvagaliu, kurio mazgą, tarsi pauostymui, pakiša Muravjovui panosėn. <...> Deaus Mirabilis nulėmė, kad Vilniaus korikas, praslinkus vos keletui metų po negarbingos mirties, pabaigtų savo čionykštę karjerą su kilpa ant kaklo. (Šaltinis: J. Bulhak, "Dwadziescia szesc lat z Ruszczycem", Wilno, 1939; epaveldas.lt)

Muravjovo reformos numatė įgyvendinti priemonių sistemą, pagal kurią Šiaurės Vakarų kraštas (6 gubernijos: Vilniaus, Kauno, Gardino, Minsko, Mogiliovo, Vitebsko - t. y. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorija) turėjo būti integruotas į Rusiją. Šių integracinių procesų socialinis-etninis ir religinis pagrindas turėjo būti stačiatikybė. Muravjovas siekė suformuoti "rusų kultūros bazę" ir "atkurti istorinę tiesą, kurią visomis jėgomis per tris amžius bandė sunaikinti priešo ranka".

Regiono dekolonizacija

Muravjovo iniciatyva jo valdomame Šiaurės Vakarų krašte buvo įkurtos archeologinės ir kraštotyros ekspedicijos, kurias sudarė archeologai, dailininkai ir mokytojai - jiems buvo patikėta "surasti ir ištyrinėti senovės vakarų rusų paminklus". Ekspedicijų metu, kaip teigiama knygoje, buvo rasta daugybė senovės knygų ir rankraščių, kitų istorinių paminklų, "kurie tapo vertingais Vakarų Rusijos politinės ir bažnytinės istorijos šaltiniais". Taip pat buvo sudaryta komisija, kuri ėmėsi "rinkti bei publikuoti archyvinę medžiagą apie rusiškąjį pradą Vakarų krašte". Vilniuje pradėtos leisti "Vakarų Rusijos naujienos", supažindinančios skaitytojus su šio krašto rusiškomis šaknimis. Leidinio devizas buvo "istorinė tiesa". Laikraštis "Vilniaus naujienos" nuo tol buvo spausdinamas tik rusų kalba. Muravjovas jo redaktoriui nurodė spausdinti "istorinio turinio straipsnius, kuriuose būtų pristatomas teisingas praeities vaizdas", o gyventojai turėję būti "supažindinami su tiksliais ir nepaneigiamais duomenimis apie šią senovės Rusijos šalį".

KORIKAS. Michailas Nikolajevičius Muravjovas (1796-1866), paskirtas Vilniaus generalgubernatoriumi numalšinti 1863-1864 m. sukilimui Lietuvoje. Autorius - Aizikas Cinovecas. XIX a. pab. Fotografija. (Iš Lietuvos dailės muziejaus rinkinių.)

Taigi, rašo monografijos autorius, Muravjovas sprendė uždavinius formuodamas sąlygas, kuriomis veikiančios mokslo įstaigos ir spauda atliko "regiono dekolonizacijos institutų vaidmenį".

Muravjovo veikla minėtoje knygoje vadinama "regiono švietimo politika", kuri turėjo tikslą - įveikti manymą, kad šis kraštas yra lenkiškas-lietuviškas.

Garbė ir šlovė

Istorijos mokslų daktaras A. Bendinas monografiją apie Muravjovą vainikuoja tokiais žodžiais:

"Plati ir vaisinga M. Muravjovo veikla, nukreipta "pažemintųjų ir nuskriaustųjų" interesams ginti, tikrasis patriotizmas, galingas reformatoriaus talentas ir pasiaukojamas tarnavimas Tėvynei pelnė jam garbingą atminimą tarp palikuonių Rusijoje, Lietuvoje ir Baltarusijoje. <...> Būtina taip pat atminti M. Muravjovo iškilius pagalbininkus ir amžininkus, kurie darbavosi su juo administraciniuose ir švietimo dirvonuose, hierarchus ir dvasininkus, tuo metu ištikimai tarnavusius katedrose bei parapijose, ir, be abejo, pagerbti kareivių, karininkų ir krašto gyventojų, atidavusių gyvybę už tikėjimą, carą ir tėvynę tolimais 1863 metais, atminimą."

ĮSIAMŽINO. M. Muravjovui pavaldžiose gubernijose iki 1865 m. vienaip ar kitaip nubausta apie 12,5 tūkst. žmonių. Susumavus į policijos priežiūrą atiduotus asmenis, baustųjų būtų apie 22 tūkst. Vilniaus generalgubernatoriaus Michailo Muravjovo karikatūra. Leidėjas K. Cerpinskis. (Šiaulių "Aušros" muziejus)

TREMTINIAI. 1863 m. lietuvių tremtinių bendruomenė Čiornaja Padinos gyvenvietėje, Kazachų stepėje, 1922 m. (iš J. ir A. Kazickų knygos "Vilties kelias"). 1994 m. šiame kaime dar buvo 24 lietuvių sodybos.

Džiaugsminga epocha

Monografija baigiama ištrauka iš Ivano Petrovičiaus Kornilovo knygos "Grafui M. Muravjovui atminti" (1898 m.):

"Garbė, šlovė ir amžina padėka nemirtingajam grafui Muravjovui Michailui Nikolajevičiui. Jo trumpalaikis valdymas sudarė šviesią, džiaugsmingą epochą liūdnoje daug kentėjusio krašto istorijoje. Muravjovas ėmė valdyti kraštą, kai jame rusų liaudis kentė amžių priespaudą, sunkią ir žeminančią vergovę, tarnaudama smulkiems ir stambiems lenkų ponams, kurie buvo jiems svetimi pagal tikėjimą ir tautybę. Priešiškas Rusijai ir vietiniams rusų gyventojams elementas naudojosi įtaka, turtais, pagarba ir išsilavinimu, kažkodėl jų pusėje buvo ir vietos rusų valdžios atstovai..." ir t. t.


SUKILĖLIS. 1863 m. sukilėlio Leono Pliaterio portretas. Jis tapo pirmuoju, kuriam tik ką paskirto Vilniaus generalgubernatoriaus Michailo Muravjovo nurodymu buvo įvykdyta mirties bausmė. (Šiaulių "Aušros" muziejus)

VERTA ŽINOTI

Lenkų ir lietuvių sukilimas

1863-1864 m. Lenkijoje ir Lietuvoje vyko kautynės su Rusijos imperija.
Istorikų skaičiavimu, per visą sukilimą Lietuvoje įvyko 321 mūšis ar susirėmimas su Rusijos kariuomenės daliniais. Daugiausia mūšių (178) buvo Kauno gubernijoje. Žuvo apie 6 tūkst. sukilėlių. (www.archyvai.lt)

Lenkijoje sukilimas prasidėjo 1863 m. sausio 22 d. (dar vadinamas Sausio sukilimu), Lietuvoje - vasario 1 d. (Įvairūs šaltiniai skelbia skirtingus laikotarpius)
Lietuvoje jėgų santykis buvo 10:1 rusų naudai, 15 tūkst. sukilėlių teko grumtis su 145 tūkst. rusų kareivių (pagal istoriką Mindaugą Šapoką).

ŽEMAIČIAMS. Sukilėlių išleistas atsišaukimas žemaičių kalba, rastas 1863 metais kovo 19 d. Šaukėnuose, buv. Kauno gubernijoje.

Represijos po sukilimo

Lietuvoje buvo nužudyti 182 sukilimo dalyviai, 972 - išsiųsti į katorgą, 1 427 - ištremti į Sibirą, 1 529 - išvaryti į europinės Rusijos gubernijas, 4 096 - iškelti į Rusiją, 345 - atiduoti į kareivius, 864 - į areštuotųjų kuopas. Nuo M. Muravjovo represijų nukentėjusių buvo kur kas daugiau, nes nemažai suimtųjų buvo nužudyti caro kariuomenės siautėjimų vietose, apie tai net nepranešus. ("Aušros" muziejaus duomenys)

1864 m. sausio 13 d. Muravjovas uždraudė lietuvišką spaudą. Buvo uždaryti 46 vienuolynai ir prie jų veikusios mokyklos, 10 katalikų bažnyčių paverstos stačiatikių cerkvėmis.

Muravjovo iniciatyva Lietuvoje buvo uždarytas Vilniaus universitetas, persekiojama Katalikų Bažnyčia, uždaromos lietuviškos ir steigiamos rusiškos mokyklos, uždraustas lietuviškas raštas.

Vilniaus generalgubernatorių šiandien šlovina dalis rusų ir baltarusių istorikų bei publicistų. 

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Kultūra

Baltų mitologijos parke, kurį Darbėnų seniūnijos Sausdravo kaime prieš septynerius metus pradėjo...

Baltų mitologijos parke – nauja skulptūra nuotrauka, foto

Vakar uostamiestyje prasidėjo ketvirtasis animacijos ir videožaidimų festivalis BLON. Kaip teigia organizatoriai,...

Festivalis BLON nori paneigti stereotipus nuotrauka, foto

Kultūros ministerija sulaukė vos dviejų kandidatų, norinčių tapti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro...

Muzikiniam teatrui vadovauti panoro du kandidatai nuotrauka, foto

Dar prieš Velykas turėjo būti paskelbta, kurie klaipėdiečių kultūriniai projektai šiemet iš...

Užstrigo kultūrinių projektų finansavimas nuotrauka, foto

Šilutėje varžėsi jaunieji sunkiaatlečiai nuotrauka, foto

Sportas, Šilutėje vyko Lietuvos jaunių-moksleivių iki 17 m. sunkiosios atletikos čempionato finalinis etapas,...

Bus keičiama nemokamo kėlimo į Neringą tvarka nuotrauka, foto

Vakarų Lietuva, Susisiekimo ministerijai bendradarbiaujant su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, išaiškinta įžūli sukčiavimo...

Už suniokotą mišką žalos atlyginti nereikės nuotrauka, foto

Vakarų Lietuva, Prieš septynerius metus Dvylių kaime (Veiviržėnų seniūnija) dėl 10 kW elektros oro...

Sprendimas dėl išmokų B. Markausko šeimai paaiškės kitą savaitę nuotrauka, foto

Lietuvos naujienos, Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) sprendimą dėl žemės ūkio ministro Broniaus Markausko...

Sportas, Paskelbta prieš 1 val.

Vakarų Lietuva, Paskelbta prieš 1 val.

Vakarų Lietuva, Paskelbta prieš 2 val.

Lietuvos naujienos, Paskelbta prieš 3 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...