2019 m. balandžio 20 d. 00:07 val., šeštadienis

ve  >  Žinios  >  Kultūra  >  Kultūra

Kultūra

Ką ir kodėl plagijavo sovietiniai vaikų rašytojai?

2019-03-03, 16:33

Milda KUNSKAITĖ, Respublika.lt

Ką ir kodėl plagijavo sovietiniai vaikų rašytojai? nuotrauka, foto

Kadras iš filmo „Buratino nuotykiai“

Daugelis vyresnio amžiaus žmonėms nuo vaikystės pažįstamų sovietinės literatūros siužetų turi analogus užsienio šalių literatūroje: medinį berniuką sukūrė ne Aleksejus Tolstojus, o Karlas Kolodis, gerąjį daktarą Aiskaudą - ne Kornejus Čiukovskis, o Hju Loftingas, Nežiniuką - ne Nikolajus Nosovas, o Palmeris Koksas.

Vaikų literatūros žinovams ir mėgėjams kai kurių sovietinių rašytojų pasakos - nuolatinis diskusijų apie plagiatą šaltinis.

Yra tvirtinančių, kad „savi“ kūriniai jiems patinka gerokai labiau už užjūrio analogus ir todėl nėra svarbu, kas yra idėjos autorius. Kiti teigia, kad vogta mašina, tegu ir perdažyta, ir pertaisyta, vis tiek lieka svetima. Kas teisus, negali pasakyti nei leidėjai, nei bibliotekininkai, nei literatūros dėstytojai. Kiekvienas atvejis yra unikalus, o knyga - juo labiau.

Pavydžiui, pradėkime nuo mažųjų skaitytojų mėgstamos knygos „Smaragdo miesto burtininkas“. Iš pradžių Aleksandras Volkovas ėmėsi versti Laimeno Frenko Baumo (Lyman Frank Baum) „Nuostabųjį Ozo šalies burtininką“, norėdamas patobulinti savo anglų kalbos žinias.

Jis savo rankraštį parodė S.Maršakui, šis jį įvertino palankiai. Pirmajame knygos tiraže buvo parašyta: „L.F.Baumo knygos motyvais“, bet vėlesniuose leidimuose ši eilutė dingo. Daug kas mano, kad amerikietiškoje ir A.Volkovo knygose siužetų skirtumai yra minimalūs. Vis dėlto „Burtininkas“ buvo pritaikytas sovietiniam mentalitetui. Vėlesnius 25 metus Alek-sandras Volkovas rašė toliau, bet nė viena kita jo knyga nesulaukė tokio populiarumo.

Nuomonės, kad A.Volkovo „Burtininkas“ yra savarankiškas kūrinys, šalininkai kaip argumentą paprastai pateikia faktą, kad knyga yra išversta į 13 kalbų. Tiesa, visos jos - socialistinio bloko šalių kalbos. Jau praėjusio amžiaus 7 deš. A.Volkovas ėmėsi bestselerio tęsinio ir, nors kai kurias idėjas pasiskolino, vis dėlto kitos ciklo apysakos - išties yra jo knygos su tikrai įdomiomis siužeto linijomis ir herojais, dėl kurių skaitytojas pergyvena iki knygos pabaigos.

Beje, Ermitaže kovo 23-ąją atidaroma paroda „Smaragdo miesto burtininkas“, kurios ekspozicijos pagrindas yra amerikietiškos ir sovietinės knygų siužetų mišinys.

Dar viena mėgstama pasaka - Lazario Lagino „Senis Chotabyčius“ - akivaizdžiai anglo F.Ensčio (F.Anstey) knygos „Varinis ąsotis“ sovietinė versija.

Pagal pirminio šaltinio siužetą, pradedantysis architektas randa ąsotį, kuriame gyvena džinas, ten įkalintas dar karaliaus Saliamono. Burtininkas nori įtikti savo šeimininkui, kuriam neužtenka pinigų, kad galėtų sėkmingai vesti, o galop pasirodo esąs vaidingas senukas, norintis pražudyti savo išlaisvintoją.

Siužetai išties yra labai panašūs, bet vis dėlto, įvykius perkėlus į SSRS, kūrinys visiškai pasikeičia. Beje, priklausomai nuo politinės padėties, naujuose knygos leidimuose pasirodydavo ir kritikos JAV, ir išpuolių prieš kitas kapitalistines valstybes, paskui jų būdavo atsisakoma, pridedama kitų, valdžiai aktualesnių, įvykių. Pats L.Langinas su tuo jau visiškai nebuvo susijęs.

Akivaizdūs yra ir Aleksejaus Tolstojaus „Auksinio raktelio“ bei Karlo Kolodžio (Carlo Collodi) knygos „Pinokio nuotykiai“, 50 metų anksčiau parašytos Italijoje, panašumai. Įdomu, kad „Pinokio nuotykiai“ ne kartą buvo leidžiami rusų kalba ir prieš revoliuciją, ir po jos, o paskutinį kartą sovietiniu laikotarpiu vertimas išvydo dienos šviesą 1924 m., redaguotas kaip tik Aleksejaus Tolstojaus.

Kai kuriuose šaltiniuose galima aptikti versiją, kad A.Tolstojus specialiai išsireikalavo draudimo iš naujo leisti originalą, bet, ko gera, to net nereikėjo. Buratinas iš tiesų labiau patiko sovietų skaitytojui negu jo brolis italas. Pinokio populiarumo visame pasaulyje sunku neįvertinti, knyga yra išleista beveik 100 kalbų, siužetas įkvėpė garsiausią pasaulio animacinių filmų kūrėją Voltą Disnėjų (Walt Disney), o Florencijoje pagrindiniam knygos herojui net buvo pastatytas paminklas, ant kurio rašoma „Nemirtingajam Pinokiui - dėkingi skaitytojai nuo 4 iki 70 metų.“

Įdomi yra Kornejaus Čiukovskio „Daktaro Aiskaudos“ ir Hju Loftingo (Hugh Lofting) „Daktaro Dolitlio“ istorija. Pastarosios vertimą, išleistą taip pat 1924 metais ir pavadintą „Hju Loftingas. Daktaras Aiskauda. Mažiems vaikams perpasakojo K.Čiukovskis“, dabar dar galima aptikti pas bukinistus.

Dėl teisybės reikia pripažinti, kad „Aiskaudos“ siužetas - beveik tikslus daktaro Dolitlio nuotykių perpasakojimas. Bet eiliuota Kornejaus Čiukovskio versija yra tokia originali, poetinis stilius toks savitas, kad siužeto linijos autorystė tampa tarsi ir nebe tokia svarbi.

Yra dar vienas žmogus pasaulio literatūroje, kurio vardo negalima nepaminėti, nes jis mūsų sovietinei vaikystei padovanojo visą mylimų herojų rinkinį.

Tai Kanados rašytojas ir dailininkas Palmeris Koksas (Palmer Cox). Būtent jo komiksai „The Brownies“ tapo prieš revoliuciją kūrusios rašytojos Anos Chvolson knygos „Mažulių karalystė“ pagrindu, o ši savo ruožtu įkvėpė Nikolajų Nosovą parašyti „Nežiniuką“. P.Kokso komiksuose maži žmogučiai taip pat skrenda į keliones savadarbiu oro balionu ir patiria visokių nuotykių, bet vis dėlto, ir tai pripažįsta specialistai, sovietinis autorius sukūrė savarankišką literatūros kūrinį.

Įdomu, kad pagrindinis „Mažulių karalystės“ herojus buvo vardu Murzilka: jis - stileiva, pagyrūnas ir triukšmadarys, kitaip tariant, daugiau Nežiniuko prototipas negu pionieriaus ir korespondento Murzilkos. Perskaityti originalą ir jo sovietinį variantą dabar nėra sudėtinga, dauguma kūrinių pastaraisiais metais buvo išleisti ne kartą.

Sunkiau atsakyti į klausimą: kodėl knygų idėjų autorių pavardės (mažiausia!) buvo nutylėtos. Iš dalies dėl to yra kalta geležinė uždanga; sovietų šalies skaitytojas sužinodavo tik tai, kas jam buvo leidžiama žinoti. O dar turėjo reikšmės tai, kad autorinės teisės - viena iš privačios nuosavybės formų, o pagarba jai, kaip žinome, SSRS nepasižymėjo.

Kai kas mano, kad jei ne plagiatas, skaitytojas sovietmečiu išvis nebūtų sužinojęs apie šiuos herojus. Taip pat akivaizdu, kad idėjų, siužeto linijų ir personažų skolinimasis sovietinėje literatūroje nėra susijęs su atskirų asmenybių kūryba, o buvo egzistavusios sistemos rezultatas.

Kaip rašė prancūzas Žiulis Žirardenas (Jules Girardin): „Plagiatas - bet kokios literatūros pagrindas, išskyrus pirminės, apie kurią, tarp kitko, nieko nežinome.“ Ir vis dėlto, kaip rašo šiuolaikinė rusų rašytoja, populiarių knygų vaikams autorė, Kristina Kretova: „noriu, kad mano vaikai augdami susipažintų ne tik su mano nuo vaikystės mylimais nemirtingais sovietiniais personažais, bet ir su jų vyresniaisiais broliais, palikusiais pėdsaką pasaulio kultūroje. Nuoširdžiai tikiuosi, kad šios teisės iš jų niekas nebeatims“.

 

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Kultūra

Leidykla „Briedis“ pristato Mindaugo Milinio knygą „Afganistano mėsmalė 1979–1989“. Prieš 40 metų,...

M. Milinis. Afganistano mėsmalė 1979–1989 nuotrauka, foto

Klaipėdos centre, „Rūtų“ galerijoje, atidaryta skulptoriaus Klaudijaus Pūdymo paroda „Reminiscensijos“ netikėtu kampu...

Skulptoriaus Klaudijaus Pūdymo koliažai nuotrauka, foto

Minint Kultūros dieną jau tradiciškai kultūra į visus „rūmus ir lūšnas“ pirmadienio...

Priekulėje įteikta 9-oji E. Vicherto vardo premija nuotrauka, foto

Kultūros ministerijos konkursą eiti Žemaičių muziejaus „Alka“ direktoriaus pareigas laimėjo Eva Stonkevičienė, Telšių...

Žemaičių muziejui „Alka“ vadovaus Eva Stonkevičienė nuotrauka, foto

Mūsų plaukikams - per tuziną medalių nuotrauka, foto

Sportas, Klaipėdos "Gintaro" sporto centro auklėtiniai skynė laurus Alytuje vykusiame Lietuvos jaunučių ir...

Velykinis savaitgalis pajūryje primins vasarą nuotrauka, foto

Vakarų Lietuva, Švęsti Velykų į Palangą atvyksiantys poilsiautojai privertė sukrusti verslininkus – pirmojo didesnio...

Nešė kryžių dėl šeimų gerovės nuotrauka, foto

Klaipėda, Didįjį Penktadienį Klaipėdoje tradiciškai vyko Kryžiaus kelio procesija.

Klaipėdos centre - naujas "Alyno" baras nuotrauka, foto

Klaipėda, Klaipėdos centre - Mažvydo alėja 3 - duris atvėrė daugelio pamėgtas jaukus...

Sportas, Paskelbta prieš 3 val.

Vakarų Lietuva, Paskelbta prieš 3 val.

Klaipėda, Paskelbta prieš 4 val.

Klaipėda, Paskelbta prieš 7 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...