Pernai pirmąjį simbolišką smėlio skulptūrų simpoziumą surengęs A.Danilevičius sulaukė bendruomenės prašymo šiemet ir vėl rengti šį renginį. Pernai Kuršių marių pakrantėje buvo pastatytos trys smėlio skulptūros, šiemet gimsta daugiau – penkios. Renginyje darbuojasi A.Danilevičius bei šilutiškis A.Sirtautas, prie jų prisijungė menininkė iš Norvegijos, taip pat svečias iš Danijos bei Graikijos. Visi jie kuria skulptūras, kurias vienija bendra tematika – kuršininkų sakmės.
„Bendruomenė sugalvojo, kad vėl reikia surengti, tad pakviečiau draugus menininkus, su kuriais esu kažkada susidūręs. Panašu, kad renginys taps kasmetiniu. Turime smėlio, gal vėl papildysim, pasiplėsime, bendruomenė gali vėl norėti. Iš viso turime 25 tonas smėlio, jis padalintas į penkias lygias dalis. Pernai buvo kiek mažesnės skulptūros, šiemet didesnės, aukštesnės, – pasakojo A.Danilevičius. – Dvi skulptūros bus abstrakčios, kitos – kažką vaizduojančios. Šiaip gana skirtingos, tačiau tematika viena – tai yra kuršininkų sakmės.“
Anot A.Danilevičiaus, pasiskaitę istorijas menininkai patys nusprendė, kokią skulptūrą sukurti.
„Man pačiam kuršininkų sakmės baugokos, aš pasirinkau legendą apie Neringą, kuri yra žvejų globėja, tam tikra moteriška figūra su laiveliu rankose, jį tarsi stumianti“, – pasakojo menininkas.
Šilutiškis dailės mokytojas A.Sirtautas pasirinko sakmę apie tris vikingus plėšikus, kurie siaubė kraštą, ir teismas jiems buvo skyręs bausmę surišti ir paleisti į jūrą, tačiau pasisukus vėjui šie buvo atplukdyti į šį kraštą, o kur jie išsilaipino, gimė Kuršių nerijos vietovių pavadinimai. Plėšikų vardai buvo Nidas, Preila ir Juodis. Menininkas ketina sukurti stilizuotus personažus.
Smėlis iš karjero
25 tonos smėlio į Kuršių neriją atvežtos iš karjero. Dalis jo buvo atgabenta jau pernai ir naudojama antrą kartą. Anot A.Danilevičiaus, ypatingų gebėjimų statyti šias skulptūras nereikia, mat smėlis yra suplūktas, kietas.
„Manau, kad didelių gebėjimų nereikia, beveik kiekvienas žmogus prie jūros su smėliu pilį nulipdo, skulptorius prideda savų gebėjimų, išeina sudėtingiau, įdomiau.
Suplūkiam smėlį į klojinius ir paskui tuos klojinius išardom, drožiam, galima ir palipdyti pasidarius košelę. Jis molingas, su vandeniu kai susiriša, sudžiūva, vos ne akmuo pasidaro, – pasakojo menininkas. – Vandens labai bijo šitas smėlis. Jei užlytų, ištižtų, todėl mes, kai užbaiginėjam, apipurškiam klijais, jie nesimato, tam, kad susidarytų plėvelė, kad ilgiau išbūtų.“
Anot A.Danilevičiaus, darbuotis galima ir su pajūrio smėliu, tačiau skulptūros ilgai nestovėtų, nes šio smėlio savybės kitokios.
Visą šią savaitę kuriamos skulptūros bus baigtos savaitgalį, jomis pasigrožėti Kuršių nerijos svečiai galės visą vasarą. Rudenį, artėjant šalčiams, skulptūros bus nugriautos, o smėlis sandėliuojamas kitų metų kūrybiniams šedevrams.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą