Jonas Sakalauskas: "Jaučiu apmaudą dėl Klaipėdos"

Jonas Sakalauskas: "Jaučiu apmaudą dėl Klaipėdos"

Pirmadienio vakarą pasklido žinia, jog vos prieš porą metų pradėjęs eiti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovo pareigas Jonas Sakalauskas kyla karjeros laiptais. Jis laimėjo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) vadovo konkursą ir maždaug po mėnesio ar dviejų paliks Klaipėdą.

Pats teatro vadovas teigė negalįs patikėti, kad Kultūros ministerijos sudaryta komisija išrinko jį, bene jauniausią kandidatą.

"Tikėjau, kad galėčiau padėti šiam teatrui, bet nesitikėjau, kad mane išrinks. Buvau vienas jauniausių konkurso kandidatų, tarp kurių tikrai nemažai puikių, stiprių žmonių, vadovų, - teigė J. Sakalauskas. - Du jausmai, kai išgirdau šią žinią, buvo lengvas šokas - lyg ir lauktas, bet ne visai tikėtinas rezultatas, bei šioks toks apmaudas dėl Klaipėdos."

"Kiekvienas žmogus nori tobulėti"

Pašnekovas didelį apmaudą jaučiantis dėl teatro žmonių, kurie patikėjo vadovu, jo vizija, o dabar juos teks palikti. Gaila ir dėl to, kad nebepavyks prisidėti prie teatro veiklos ir vystyti pradėtų projektų.

"Naujam žmogui, kuris pradės vadovauti Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui, bus labai sudėtinga paaiškinti, kaip mes dirbome, kaip mums pavykdavo su ribotais resursais kartais įgyvendinti tokius sėkmingus projektus, tačiau aš nusiteikęs bendradarbiauti. Būna, jog vieni savo vietą paliekantys vadovai naujam žmogui perduoda ne visas žinias, nes bijo, kad šie pasinaudos jų pasiekimais. Tačiau aš nusiteikęs priešingai. Noriu padėti kolektyvui pereiti per šį sudėtingą laikotarpį. O juk ir Klaipėdą paliksiu ne iš karto. Numatoma, kad vyks ilgos procedūros. Iki to laiko tikrai viskas bus sutvarkyta, rekonstrukcija įvyks, toliau planuosime ambicingą festivalį, o dar ne už kalnų - premjera "Prūsai"..." - vardijo jis.

Teatro vadovas pripažino, kad tokiu nepalankiu momentu palikti teatrą, kai jo bendruomenė išsikraustė iš savo namų ir laukia rekonstrukcijos, išties nemalonu. "Atrodo, pats raginau žmones, įkvėpiau juos rizikuoti, eiti drąsiai, o dabar pats atsitraukiu. Aišku, tai nemalonu", - atviravo pašnekovas. Vis dėlto tiek kolektyvo nariai, tiek klaipėdiečiai esą turėtų suprasti, kad kiekvienas žmogus nori tobulėti, siekti savų tikslų bei svajonių, kurios kartais reikalauja pokyčių pačiu netinkamiausiu laiku. Juk reikia suprasti, kad galbūt vėliau proga tapti Nacionalinio operos ir baleto teatro vadovu nebepasitaikys.

"Dabar drąsiai galiu sakyti, kad esu Klaipėdos patriotas ir norėčiau išlikti šio miesto ambasadoriumi Vilniuje. Mano nuomone, Klaipėdos kultūra turi išlikti labai stipri, ryški, išskirtinė ir į ją reikia investuoti. Kovodamas už Lietuvos nacionalinį operos ir baleto teatrą, visuomet prisiminsiu Klaipėdą ir jos interesai man nebus svetimi", - skambiai kalbėjo J. Sakalauskas.

Šeima prie miesto nepriprato

Nors J. Sakalauskas neperkopė net pusės vadovo kadencijos termino Muzikiniame teatre, Kultūros ministerija esą nedraudžia pateikti atsistatydinimo pareiškimo ir pereiti kitur. Tikėtina, procedūros truks nuo mėnesio iki dviejų ir per šį laikotarpį teks surasti žmogų, kuris perims J. Sakalausko pareigas.

Nors naująjį teatro vadovą rinks speciali Kultūros ministerijos sudaryta komisija, pašnekovas tikisi, kad ministerija atsižvelgs į jo nuomonę, renkantis laikinai jo pareigas eisiantį žmogų. Tačiau ką jis turintis galvoje, viešai atskleisti nepanoro.

Kaip tokią žinią vertina J. Sakalausko žmona, operos dainininkė Agnė Sabulytė, pašnekovas vėlgi atsakyti negalėjo. Antradienį jam visą dieną teko bendrauti su žiniasklaida, taigi aptarti šios naujienos esą su žmona nė nebuvo laiko.

"Manau, šiek tiek neramu, tačiau ji neliūdi. Ji visus mano žingsnius palaiko. Net ir tąkart, kai atvykome į Klaipėdą, ji aukojo savo karjerą, - atviravo teatro vadovas bei grupės "El Fuego" narys. - Agnei patinka šis miestas, ypač vasarą. Čia ji atrado save, bičiulių, tačiau jos širdis yra Vilniuje. Lygiai taip pat jaučiasi ir mano vaikai. Nors radome savo mėgstamas vietas, vaikų žaidimo aikšteles, džiugino pasivaikščiojimai prie jūros, bet jie visuomet jautė šiokį tokį diskomfortą, jautėsi tarsi esantys be namų. Deja, man nepavyko pripratinti jų prie Klaipėdos, nors man asmeniškai šis miestas tapo labai artimas. Taip, aš kartais jaučiu kultūrinę tuštumą, tarsi vakuumą, kai išeini pasivaikščioti po tuščią senamiestį. Tai slegia. Kartais tikrai norisi daugiau to judesio, vyksmo, optimizmo, šviesių veidų. Žinoma, buvo nusivylimų, sudėtingų akimirkų, kai, regis, atiduodi visą savo širdį, bet atgal gauni ne pačias geriausias kitų žmonių emocijas. Tačiau tai natūralu vadovo darbe."

Jeigu kai kas vadina Klaipėdą provincialia, J. Sakalauskas norėtų tokias kalbas paneigti - esą pastaruoju metu vyksta daugybė kokybiškų renginių, ypač gerą pavyzdį rodo Klaipėdos dramos teatras, Koncertų salė, Klaipėdos jaunimo teatras, Lėlių teatras.

Paklaustas kur dar aukščiau kilti po vadovavimo LNOB, pašnekovas teigė, jog didžiausias jo tikslas - Lietuvoje paskatinti kultūrinę lyderystę. "Visai nesvarbu, kokias pareigas užimsiu, nesvarbu, kaip man seksis Operos ir baleto teatre, tačiau per savo pasiekimus ir klaidas norėčiau atrasti meno srities lyderių, kurie dėsto, diriguoja, vadovauja, skatinimo būdus - kad jie labiau užsidegtų kultūrinėmis idėjomis ir taip atlaisvintų kūrybinę energiją, skatinti bendradarbiavimą tarp žiūrovo ir kūrėjo, rasti naujus kontekstus, auginti publiką ir kūrėją, ieškoti naujų jungčių. Kultūros nereikia kurti, ji jau egzistuoja. Tiesiog ją reikia atrasi ir mokėti ją pristatyti", - dėstė J. Sakalauskas.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder