Jaunos menininkės akimis: kas, jei žmogus paliktų Žemę?

Baroti galerijoje pristatyta aštuoniolikmetės Ievos Lygnugarytės tapybos ir grafikos darbų paroda "Sintetinė kilmė: 8 metamorfozės". "Koks jausmas užplūsta žmogų, atsidūrusį toli nuo namų? Ką išgyventų žmogus, visam laikui palikęs savo gimtąją planetą - Žemę? Mane įkvėpusi žmonijos perkėlimo į kitas planetas idėja, kuri tapo ir visos parodos kūrybos atspirties tašku, privertė susimąstyti, kaip pasikeistų žmonių gyvenimai, nebegirdint Žemės balsų, nebeužuodžiant lietaus kvapo ir nebejaučiant intymumo tarp pasaulio, kuriame gyvenama, ir žmogaus", - samprotauja darbų autorė.

Visą gyvenimą dailė buvo neatsiejama Ievos~gyvenimo dalis. Vaikystėje ir paauglystėje ji mokėsi dailės studijose ir privačiai, išbandė įvairias tapybos bei grafikos technikas. Mergina šiuo metu ypač domisi moderniuoju menu, XX a. dailininkų, įtakingų asmenybių likimais ir gilinasi į meno kūrinių idėjas, socialinį meną bei jo istoriją.

Pagrindinis jaunosios menininkės kūrybos tikslas - ne tik atsakyti į egzistencinius žmonijos klausimus, tačiau užsibrėžti dar daugiau naujų tikslų bei perteikti atrastas žmonių ir savo pačios emocijas.

Tai - pirmoji Tavo darbų paroda. Tiems, kurie Ievos Lygnugarytės dar nežino, pasakyk, kuo išskirtinė jos kūryba?

Mano darbai originalūs savo idėja. Paveiksluose aš bandau įminti mįslę, kaip žmogus jaustųsi, palikęs gimtąją planetą, apsuptas visai kitokios gamtos, palikdamas kasdienybę. Šiandien tai - labai aktuali tema ir ji mano galvoje sukosi jau senokai. Džiaugiuosi, jog pagaliau pavyko realizuoti savo sumanymą.

Kodėl Tave, jauną menininkę, sudomino ši tema? Galbūt įtakos padarė fantastiniai kino filmai?

Mane traukia paslaptys. Viena jų - tai kosmosas, kuriuo jau senokai domiuosi: kitų planetų kolonizacija, kosmoso kelionės. Didelį įspūdį padarė tikras šiuolaikinio kino šedevras - filmas "Tarp žvaigždžių" ("Interstellar").

Minėjai, jog įdomiausia tau - emocinė žmogaus būsena. Kaip manai, kokie jausmai užplūstų, jei pati vieną dieną paliktum Žemę?

Manau, pajusčiau begalinį ilgesnį, o visai netrukus - ir susitaikymą, pirmapradės būties būseną - lyg būtum ką tik gimęs.

Kaip šiuos jausmus sekėsi perteikti drobėje?

Mano darbai abstraktūs, siurrealistiniai... Tačiau tai žodžiais apibūdinti pernelyg sunku. Reikia aplankyti parodą (šypsosi. - Autor. past.) ir pamatyti savomis akimis. Beje, be vaizdų drobėje galima išvysti ir mano sukurtą vaizdo instaliaciją, kurioje du aktoriai Nidoje, ant Parnidžio kopos, ieškojo būdo atskleisti mano idėją.

Domiesi moderniuoju menu. Kodėl?

Moderniajame mene svarbiausia idėja. O ji verčia žmogų mąstyti. Mane įkvepia dailininkas Marselis Diušampas, pasakęs, kad menas gali būti bet kas, kas turi gerą idėją. Su tuo visiškai sutinku.

KOSMOSAS. Menininkė jau senokai domisi kosmosu, kitų planetų kolonizacija, kosmoso kelionėmis. Tai ją ir inspiravo sukurti ištisą tapybos ir grafikos darbų ciklą, kurio pristatyme dalyvavo gausus būrys meno mėgėjų.

Man apskritai patinka prancūzų filosofų mintys, menas. Juk būtent Prancūzijoje vystėsi modernusis menas, čia vyko konfliktai tarp šio meno pasekėjų ir konservatyvių kūrėjų. Mane žavi nuolat vykstanti kaita, naujos idėjos.

Šiuo metu turbūt ne tik užsiimi kūryba, bet ir ruošiesi brandos egzaminams, tiesa? Kaip apskritai lieka laiko dailei?

Tiesa, mokausi Klaipėdos licėjuje, esu dvyliktokė. Šiemet tikrai sunkoka viską suderinti, tačiau nenuleisti rankų mane įkvepia dailės mokytoja. Su ja intensyviai dirbame, kadangi ruošiuosi studijuoti fundamentaliuosius menus Prancūzijoje.

PARODOS pristatyme dalyvavo gausus būrys meno mėgėjų.

Mokausi prancūzų kalbos, žaviuosi šios šalies kultūra. Tačiau, tikiu, ten neužsiliksiu. Žadu pakeliauti ir kur nors toliau. Svajoju apie Niujorką.

Kodėl, ateities planus siedama su menu, nesirinkai mokytis kurioje nors uostamiesčio meno mokykloje?

Licėjuje mokausi nuo pirmos klasės. Viena vertus, čia viskas man pažįstama, jaučiuosi lyg namuose. Kita vertus, menininkas turėtų būti visapusiškai išprusęs.

Koks dar, Tavo manymu, turėtų būti sėkmingas menininkas?

Unikalus ir nuoširdus. Manau, jog menininkas gali susilaukti sėkmės tik tuo atveju, jei šis kūryboje atiduoda visą save, savo širdį.

Žvelgiant į perspektyvą, ar ateityje norėtum čia, Klaipėdoje, gyventi, kurti?

Dėl Klaipėdos nežinau… Kol kas apskritai sunku apie tai mąstyti, tačiau tikiu, kad Lietuvoje rengsiu savo darbų parodas. Nenoriu pernelyg atitolti nuo savo šalies.

Kai manai, ar uostamiestis yra palanki terpė skleistis jauno menininko talentui? Ko, tavo akimis, šiam miestui trūksta? O kas džiugina?

Džiugina ramybė. Galima atsipalaiduoti ir atsiduoti darbui. Kita vertus, baugina kultūros stoka, šiame mieste ji nepulsuoja.