Renginio dalyviai buvo kviečiami įvertinti Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakulteto grafinio dizaino studentų konceptinius logotipus, sukurtus I. Kanto vardu pavadintai bibliotekai.
Nustebino pranešimų įvairiapusiškumu
Konferencija klaipėdiečius ir miesto svečius sudomino įvairiapusiškumu. „Tai įrodo, kad yra daug intriguojančių, dėmesį patraukiančių aspektų, kuriais galime kalbėti apie I. Kantą“, – pastebėjo konferencijos mecenatas, Bibliotekos tarybos pirmininkas Rimantas Cibauskas.
Pranešimus skaitė bene labiausiai I. Kanto gyvenimo peripetijas ir jo filosofijos veikalus tyrinėję mokslininkai: dr. Arvydas Juozaitis („Imanuelio Kanto gyvenimo drama“); Dainius Elertas („Kantai Klaipėdoje“); doc. dr. Tomas Kiauka („A posteriori: pradedančio laiškas Karaliaučiaus profesoriui Imanueliui Kantui“); prof. dr. Gintautas Vyšniauskas („Imanuelis Kantas ir Michailas Bulgakovas: kas juos sieja?“); dr. Ernesta Molotokienė („Vaizduotės reikšmė Imanuelio Kanto filosofijoje“); lekt. Raimondas Kazlauskas („Kategorinis imperatyvas ir teisinė valstybė“); dr. Nerija Putinaitė („I. Kanto „Į amžinąją taiką“ ir dabartinė Europa“).
Konferencijos dalyvių pasveikinti atvyko Klaipėdos miesto savivaldybės mero pavaduotojas Arvydas Cesiulis, kuris pasidžiaugė galimybe dalyvauti turiningame renginyje.
Bibliotekos direktorė Bronislava Lauciuvienė priminė I. Kanto vardo suteikimo bibliotekai priešistorę – nuo idėjos iki naujų veiklos krypčių formavimo. „I. Kantas padarė neginčytiną įtaką filosofijos mokslui, jo istorijai, visai pasaulio kultūrai“, – kalbėjo B. Lauciuvienė akcentuodama, jog 2019 m., Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu, miesto savivaldybės viešajai bibliotekai suteiktas Imanuelio Kanto vardas atskleis galimybes tapti dar svarbesniu miesto kultūriniu akcentu, žmonių traukos centru, skleidžiančiu Klaipėdos paveldą, jo išskirtinumą ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų.
Kodėl I. Kantas?
I. Kantas – pasaulinės reikšmės asmenybė, žymus XVIII a. mąstytojas, vokiečių klasikinės filosofijos pradininkas. Anot dr. Alvydo Jokubaičio, iškilesnės, reikšmingesnės, didesnio masto asmenybės, susijusios su Klaipėdos kraštu, nerasime. Nuo XVII a. Klaipėdoje gyveno trys I. Kanto šeimos kartos – prosenelis, seneliai, tėvas ir dėdės. Jie buvo krikštyti, tuokėsi senojoje ir naujojoje miesto Šv. Jono bažnyčioje. Čia ir palaidoti. Šeima turėjo nekilnojamojo turto abiejose Klaipėdos dalyse – Senamiestyje ir Friedricho mieste.
Filosofas parašė pratarmę „Draugo prierašas“ Kristijono Gotlybo Milkaus vokiečių-lietuvių, lietuvių-vokiečių kalbų žodynui (1800 m.). Joje palankiai atsiliepė apie prūsų lietuvius, jų nacionalinio charakterio savybes, buities, kultūros ypatumus, žavėjosi lietuvių kalba.
Tarp reikšmingiausių I. Kanto darbų minėtina „Grynojo proto kritika“ (1781), „Dorovės metafizikos pagrindai“ (1785), „Praktinio proto kritika“ (1788) ir kt.
Žinutė pasauliui
Po konferencijos klaipėdiečiai ir miesto svečiai buvo pakviesti dalyvauti diskusijoje „I. Kanto vardo įprasminimas Klaipėdoje: bendradarbiavimo perspektyvos“. Diskusijos metu jos moderatorius R. Cibauskas ir bibliotekos atstovai kvietė išsakyti savo poziciją dėl I. Kanto vardo įprasminimo.
Kraštotyrininkė Jovita Saulėnienė išskyrė dvi veiklos kryptis, kurias turėtų formuoti biblioteka – klaipėdiečiams ir iš užsienio atvykstantiems miesto svečiams. Buvusi ilgametė Kultūros skyriaus vedėja Nijolė Navogreckienė pabrėžė, kad itin svarbu I. Kanto gyvenamosios aplinkos istorijos atkūrimas.
Diskutuota, kaip per I. Kanto asmenybę atskleisti svarbiausius Klaipėdos įvykius, supažindinti su Klaipėdos istorija. Taip būtų išspręsta problema, su kuria dažnai susiduriame – dažnas klaipėdietis vis dėlto nežino savo miesto istorijos. R. Cibauskas atkreipė diskusijos dalyvių dėmesį į artėjančią svarbią datą – 300-ąsias I. Kanto gimimo metines ir atitinkamą pasiruošimą šiam įvykiui.
Tiek pranešėjai, tiek ir gausus būrys renginio dalyvių teigiamai vertino pirmąkart bibliotekos surengtą I. Kantui skirtą mokslinę konferenciją. „Tikimės, kad ji taps kasmetinė, tradicinė ir pasieks tarptautinį lygmenį“, – kalbėjo konferencijos moderatorė, Klaipėdos universiteto Filosofijos ir kultūrologijos katedros vedėja dr. E. Molotokienė.
Bibliotekai suteiktas I. Kanto vardas yra svarus pagrindas stiprinti veiklas, susijusias su lietuvių kalbos ir kultūros paveldo sklaida; inicijuoti genealoginius tyrimus, gilinantis į I. Kanto protėvių bei kitų kraštui reikšmingų asmenybių praeitį, jų šaknis; plėtoti tarpinstitucinį bendradarbiavimą; kryptingai dirbti, kad biblioteka, pavadinta garsaus filosofo vardu, būtų pasauliui siunčiama žinia apie Klaipėdos miestą, jo išskirtinumą ir atvirą kultūrinę partnerystę.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą