Hansas Simolaitis iš Narkyčių

Meno akademijos profesorių ir studentų darbai būdavo eksponuojami Berlyno, Paryžiaus, Krokuvos ir kitų Europos miestų parodose. Nuo XIX a. pabaigos dalis tapytojų apsistodavo Nidoje (E. Bišofo idėja), Skruzdynėje, Hermano Blodės viešbutyje. Iki 1945 m. Nidoje kūrė per 200 dailininkų. Pusė jų buvo kilę iš Rytprūsių.

Vienas iš jų - Hansas Simolaitis (Hans Simoleit), gimęs 1908 m. vasario 29 d. netoli Įsruties, Narkyčiuose, bažnytkaimio senbuvių šeimoje.

Narkyčiai

Narkyčiai nuo seno buvo prekybos kelių kryžkelė. Priegliumi plukdyta druska, kitokios prekės nuo Narkyčių senuoju keliu palei Auksinę ir mediniais grindiniais per miškus ir pelkynus būdavo gabenamos į Bartą. Paupio pakilumoje, kur dabar yra sunykusios bažnyčios liekanos, kadaise būta prūsių nadruvių gyvenvietės Reik. Už pusantro kilometro nuo bažnyčios būta prūsų pilies, vadintos Nerwekete, kurią apie 1274 m. sugriovė kryžiuočiai. Narkyčių apylinkės garsios ir tuo, kad, spėjama, kažkur čia žuvo Herkus Mantas. 1376 m. medinę kryžiuočių pilį sudegino lietuvių kariai (Kęstučio ar Algirdo). 1380 m. buvo pastatyta ordino mūrinė pilis, prie jos apgyvendinti laisvieji prūsai. 1469 m. Auksinės slėnio pakrašty buvo pastatyti rūmai, kur rezidavo vietos valdovai.

ŠAKNYS. Kuriantis Narkyčių apylinkės gyvenvietėms, lietuvininkai sudarė daugumą, tad Hansas Simolaitis iš tėvų paveldėjo Mažosios Lietuvos regionui būdingą lietuviškos kilmės suvokietintą pavardę. (Bildarchiv-ostpreussen.de, De.genealogy.net nuotr.)

Apsigyvenus lietuvininkams, prūsiškas vietovardis Nerwekete buvo sulietuvintas: 1539 m. jau minimas kaimas Norkitten. Geografas Kasparas Henenbergeris (Caspar Hennenberger) 1595 m. rašė, kad Įsruties apskrities gyventojai yra beveik vieni lietuviai ("fast eitel Litauer"). Lingvistas Vilius Pėteraitis taip pat rašė, kad Narkyčių parapijos gyvenviečių vardai iki 1938 m. visi buvo lietuviški, mat jų kūrimosi metu čia gyventa beveik vien lietuvininkų.

Prūsijos karalystėje nuo 1721 m. Narkyčių apylinkes valdė kunigaikščiai Dessau.

Per Septynmetį karą ties Narkyčiais Prūsijos kariuomenė kovėsi su rusais, žygiavusiais Karaliaučiaus link. XVIII a. Narkyčiuose kunigavo Kristijono Donelaičio studijų draugas Karlas Jordanas.

PRIEPLAUKA su miesto panorama (Menorinka.lt). 

Apie 1860 m. bažnyčioje neliko lietuvių kalbos. 1878 metais savo, kaip lietuvio, kilmę nurodė jau tik 20 žmonių.

Hansas Simolaitis iš tėvų paveldėjo Mažosios Lietuvos regionui būdingą lietuviškos kilmės suvokietintą pavardę (Simolaitis - Simoleit, kaip Donelaitis - Donaleit). Jo gimimo metu Narkyčių kaime gyveno maždaug pustrečio šimto žmonių. Čia buvo dveji užeigos namai, Mockaus (Motzkus) restoranas, garinė lentpjūvė, pieninė, kalvė, vaistinė, veikė parduotuvės, žemdirbių, miškininkų, amatininkų bendrijos...

Dailininkas

H. Simolaitis iš pradžių mokėsi sodininko amato, vėliau, 1929-aisiais, išvyko studijuoti į Karaliaučiaus meno akademiją. Jo mokytojai buvo garsūs dailininkai peizažistas prof. Alfredas Partikelis ir grafikas prof. Heinrichas Volfas (Heinrich Wolff). Tapytojas tobulinosi ir dailininko Oto Evelio (Otto Ewel) dirbtuvėse-studijoje. Po šešių semestrų, 1931 m., gavo diplomą ir tapo laisvuoju menininku. Nuo 1920 m. lankydavosi Kuršių nerijoje, Nidos menininkų kolonijoje.

Pirmoji H. Simolaičio paveikslų paroda buvo surengta Karaliaučiuje, Taihterto meno galerijoje-krautuvėje, buvusioje šalia pilies tvenkinio. Kartu su kitais Rytų Prūsijos dailininkais eksponavo savo kūrinius Meno salėje, Vrangelio bokšte, ir Karaliaučiaus pilies karūnacijų salėje.

SENAMIESTIS su senu medžiu vandenyje. (Ebay.de) 

Antrojo pasaulinio karo metu H. Simolaitis buvo mobilizuotas, kariavo, sunkiai sužeistas mūšyje, pateko į belaisvių stovyklą. Po išlaisvinimo apsistojo Brėmenhafene - uostamiestyje Vokietijos šiaurėje. Vietos knygyno savininkas, sužavėtas Karaliaučiaus tapytojo talento, atidavė knygyno vitriną kukliai jo paveikslų ekspozicijai.

Vėliau H. Simolaitis prisijungė prie garsiosios Vorpsvedės (kaimas netoli Brėmeno, Žemutinėje Saksonijoje) dailininkų kolonijos (vok. Kunstlerkolonie Worpswede).

Reikšmingą vietą H. Simolaičio paveikslai užėmė didelėje parodoje Brėmenhafeno žvejybos muziejuje. Kartu su kitais Rytprūsių dailininkais savo darbus eksponavo Hanoveryje.

P. Domšaičio galerijoje

Iki šių metų (2018) gegužės 8 d. Prano Domšaičio galerijoje (Liepų g. 33, Klaipėda) veikia nuolatinė ekspozicija "Nuostabioji žemė. Dailininkai Rytų Prūsijoje. XIX a.-XX a. I. p. tapyba ir grafika iš A. Popovo rinkinio" - joje galite išvysti ir H. Simolaičio tapybos: eksponuojamas vienas paveikslas (drobė, aliejus) ir dvi akvarelės.

KARALIAUČIAUS katedra, apie 1930. Hans Simoleit. Popierius, akvarelė (iš leidinio "Kelionė į prūsiškąjį "Barbizoną").

Kaip "Vakarų ekspresui" sakė Prano Domšaičio galerijos vyr. muziejininkė Roza Šikšnienė, H. Simolaičio paveikslas "Kurėnai ant sniego" (1940 m., drobė, aliejus), vaizduojantis apsnigtus kurėnus pakrantėje, patvirtina, kad dailininkas Kuršių nerijoje lankydavosi ne tik vasaromis, nors šiaip žiemos peizažas gana retas Rytų Prūsijos dailininkų tapyboje.

***

Šaltiniai: Mažosios Lietuvos enciklopedija; "Kelionė į prūsiškąjį "Barbizoną", Kant.uni-mainz.de; De.genealogy.net.