2018 m. balandžio 22 d. 17:39 val., sekmadienis

ve  >  Žinios  >  Kultūra  >  Kultūra

Kultūra

Gyvybės stebuklo belaukiant

(1)

Gyvybės stebuklo belaukiant nuotrauka, foto

TRAUKA. Aplink Aidos Raimondos Pečeliūnienės sukurtą parodą - prakartėlę "Pasivaikščiojimas po stebuklo laukiančią Jeruzalę" Teatro aikštėje nuolat pilna žiūrovų.

© Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Vėlų Kūčių vakarą Klaipėdos Teatro aikštėje veikiančią Aidos Raimondos Pečeliūnienės sukurtą parodą - prakartėlę "Pasivaikščiojimas po stebuklo laukiančią Jeruzalę" papildys svarbiausia - šventosios šeimos scena. Kaip ir kodėl atsirado ši unikali ekspozicija, kokia jos meninė, dvasinė reikšmė? Kaip ir kodėl apskritai gimė prakartėlės tradicija, kokia jos istorija?

Prakartėlė, vaizduojanti kūdikėlio Jėzaus gimimą tvartelyje, - vienas iš svarbiausių šventų Kalėdų ir krikščionybės simbolių. Tikintieji laukia prakartėlės atidengimo bažnyčiose, Kalėdų rytą skelbiančio apie Išganytojo gimimą. Prakartėlės šalia kalėdinės eglės įrengiamos ir miestų aikštėse.

Klaipėdoje šiais metais įrengtos net dvi prakartėlės. Moderni prakartėlė - kubas, įkurdinta Šv. Jono bažnyčios vietoje, o Teatro aikštėje menininkė Aida Raimonda Pečeliūnienė sukūrė net 13 metrų ilgio skulptūrinę ekspoziciją "Pasivaikščiojimas po stebuklo laukiančią Jeruzalę", kurioje atkurta daugiau kaip 2000 metų istorija - vieta ir laikmetis, kai gimė Jėzus Kristus.

Atkūrė istoriją

"Paprastai prakartėlės atspindi tos šalies, kurioje jos sukurtos, mentalitetą ir kultūrą. Aš iškėliau sau iššūkį sukurti istoriografinę vertę turintį darbą - pavaizduoti, kaip tuo metu atrodė miestas, kuriame gimė Jėzus, atkurti to laikmečio atmosferą, spalvas, žmonių gyvenimo būdą, drabužius", - sakė A. Pečeliūnienė.

Menininkė iš putplasčio išpjaustė Jeruzalės miesto dekoraciją, kurioje apgyvendino 127 žmonių, 45 gyvuliukų lėles bei daugybės miniatiūrinių statinių skulptūrėles. Kompozicija pasakoja Jeruzalėje gyvenusių žmonių kasdienybės, buities, tarpusavio santykių istorijas. Galima apžiūrėti, kaip buvo kepama duona keraminėse krosnyse, kaip spaudžiamas aliejus iš alyvuogių, kaip rauginamos odos ir vėliau iš jų siuvamas apavas, rūbai, kokie gyvuliai buvo auginami, kokiu transportu žmonės naudojosi. Yra ir religinio gyvenimo ir net ano meto politikos atspindžių. Sukurtas žymusis Kedrono slėnis su senosiomis judėjų kapavietėmis, sinagoga su skirtingai Torą aiškinančiais rabinais, o vienas epizodas pasakoja žiauriojo Judėjos valdovo Erodo, paskelbusio visuotinį gyventojų surašymą, istoriją.

VERTĖ.Istoriografinę vertę turinčioje kompozicijoje pavaizduota, kaip prieš 2000 metų atrodė miestas, kuriame gimė Jėzus, atkurta to laikmečio atmosfera, spalvos, žmonių gyvenimo būdas, drabužiai ir buities detalės. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Šventiniu periodu ekspozicija dar pasikeis. Gruodžio 24 d. 23 val. į ją atkeliaus Marija su Juozapu, kūdikėliu Jėzumi, piemenėliais ir gyvūnais, kurie pirmieji pagarbino Išganytoją. Sausio 6 d. prakartėlę papildys Trijų Karalių figūros, o po sausio 6-osios pasikeis dar vienas scenovaizdis - vietoje užeigos bus pavaizduotas kelias į Egiptą, kuriuo išeis šventoji šeima.

Menininkė kūrė šį darbą beveik devynis mėnesius. Rinkdama medžiagą tris kartus lankėsi Šventojoje žemėje, perskaitė daugybę literatūros, rėmėsi XVI-XVII a. meno kūriniais bibline tematika. "Iki šiol dar ne viskas pabaigta. Dar dabar kuriu aureoles šventajai šeimai", - vakar prisipažino A. Pečeliūnienė.

Menininkė pažymėjo, jog, kurdama šią unikalią kompoziciją, norėjo paraginti žmones per šv. Kalėdas atsigręžti į tikrąjį stebuklą, išaukštinti šeimą, dovanojančią pasauliui naują gyvybę. "Kūdikiai gimsta kiekvieną dieną. Štai ir mūsų šeimą prieš pat Kūčias aplankė ši laimė - gimė pirmoji mano anūkė. Gyvybės stebuklas yra tai, ką turime branginti labiausiai. Sąmoningai neprikabinau virš Jeruzalės angelų, vengiau krikščioniškos Jėzaus gimimo interpretacijos, siekiau, kad kompozicija būtų universali, nes net trys monoteistinės religijos yra susijusios su gyvybės garbinimu", - pristatė savo kūrinio idėją autorė.

Kūrinį "Pasivaikščiojimas po stebuklo laukiančią Jeruzalę" A. Pečeliūnienė padovanojo Klaipėdos miestui, o VšĮ "Klaipėdos šventės" ją gražiai įpakavo ir pristatė Teatro aikštėje. Planuojama, jog po žiemos švenčių unikalusis kūrinys, perkeltas į Šv. Jono bažnyčios vietą, taps nuolat veikiančia paroda.

Vyksta katechezė

Teatro aikštėje veikiančią ekspoziciją papildo ir gyvi pasakojimai. Ekskursiją vedanti gidė Monika Vasylienė A. Pečeliūnienės kūrinį vadina stebuklingu. "Keliaudama esu mačiusi daugybę įvairiausių prakartėlių, tačiau kad tokio dydžio ir smulkumo ir dokumentalumo kūrinį sukurtų vienas žmogus, niekur nemačiau. Ši prakartėlė unikali pasauliniu mastu", - tvirtino gidė.

Pašnekovė džiaugėsi, kad "Pasivaikščiojimas po stebuklo laukiančią Jeruzalę" suteikė gyvybės Klaipėdos senamiesčiui. "Šiandien nuo 8 val. ryto vedu ekskursijas ir visą laiką Teatro aikštė yra pilna žmonių. Džiugu matyti, kad žmonės domisi. Vaikai atvažiuoja autobusais. "Vesti ekskursiją vaikams ypač įdomu. Iš jų išgirstu labai rimtų, istorinių ir net filosofinių klausimų. Darželinukai klausia, kas yra Romos imperija, kodėl karalius norėjo nužudyti kūdikėlį ir pan. Man atrodo labai svarbu, kad A. Pečeliūnienės sukurtas darbas ir gyvos istorijos atlieka katechezę. Vakar prie mūsų ekskursijos netikėtai prisišliejo brandaus amžiaus, tačiau, išgėręs vyras. Iš pradžių jis lyg ir trukdė klausinėdamas, tačiau išklausęs visą pasakojimą, netikėtai išblaivėjo ir atsisveikino susimąstęs", - patirtimi dalijosi gidė.

M. Vasylienė prisipažino, jog pasirengimas šiai ekskursijai jai buvo ypač sudėtingas. "Bepigu pasakoti apie realų statinį, apie kurį yra apstu informacijos. Šiuo atveju reikia pasakoti apie miestą, kurio nėra - viskas po žeme ir užstatyta ir pasirodo, kad informacijos apie konkretų laiką, dieną, kai gimė Jėzus, nėra daug. Tad rinkdama informaciją skaičiau ir Bibliją, ir Koraną, daug konsultavausi su įvairaus rango ir amžiaus katalikų bei liuteronų kunigais. Girdėdama gerus žmonių atsiliepimus džiaugiuosi, kad šis didžiulis darbas buvo ne veltui", - kalbėjo M. Vasylienė.

Inspiravo ir profesionalius menininkus

Kristina JOKUBAVIČIENĖ, menotyrininkė, Prano Domšaičio galerijos vedėja

"Mes prakartėles paprastai įsivaizduojame kaip liaudies meno žanrą. Dažniausiai jas kuria vaikai arba tautodailininkai, tačiau bibliniai motyvai inspiruoja ir profesionalius menininkus. Religinė tematika, taip pat ir kūdikėlio Jėzaus gimimo scenos vaizdavimas profesionaliame mene ypač buvo paplitęs XVII a. Italijoje. Dailininkas Pranas Domšaitis, su kurio kūryba galima susipažinti Klaipėdoje, taip pat buvo labai susižavėjęs bibliniais motyvais ir yra sukūręs daug paveikslų pagal juos. Yra žinoma, jog P. Domšaitis buvo labai susižavėjęs prakartėlėmis ir buvo sukaupęs 200 prakartėlės figūrėlių kolekciją, kurią buvo pristatęs Nacionaliniame meno muziejuje Keiptaune. Klaipėdoje, P. Domšaičio galerijoje, tarpušvenčiu kviečiame lankytojus pažvelgti, kaip P. Domšaitis interpretavo Jėzaus gimimo sceną savo kūriniuose "Piemenėlų pagarbinimas" bei "Karalių pagarbinimas".

Prakartėlės istorija

Ankstyvieji III a. krikščionys pradėjo per Kalėdas inscenizuoti tvartelį Betliejaus oloje: Kristaus laikais visoje Palestinoje gyvulius laikė grotose. Taip prasidėjo prakartėlių tradicija. Žodis "prakartėlė" atitinka lotynišką "praesaepe", kuris verčiamas kaip "aptvaras gyvuliams" arba "ėdžios". Ilgus amžius ši tradicija buvo kartojama tik Betliejuje.

1223 metų šv. Kalėdų naktį Grečio miestelyje, Italijoje šv. Pranciškus Asyžietis surengė pirmą gyvą Jėzaus gimimo Beatliejuje atvaizdavimą oloje, kuris oficialiai laikomas pirmąja prakartėle. Pranciškaus prakartėlėje buvo tik ola, asilas, jautis ir ėdžios. Nebuvo nei Marijos, nei Juozapo, nei Kūdikio. Manoma, kad tokią neįprastą prakartėlę įkvėpė liturginės dramos, paplitusios Europoje nuo VIII amžiaus ir ypač išpopuliarėjusios XIII a. Bažnyčiose šventieji slėpiniai būdavo išreiškiami per "teatralizuotą" paraliturgiją. 1211 m. šias misterijas bažnyčiose dėl piktnaudžiavimo ir iškraipymo atvejų popiežius uždraudė. Tikėtina, kad būtent todėl "gyvoji" prakartėlė buvo įrengta ne bažnyčioje, o oloje už miesto.

Po šio pasirodymo pranciškonai, dominikonai ir jėzuitai pradėjo puoselėti tradiciją kasmet bažnyčiose atvaizduoti Jėzaus gimimą, tačiau vietoj gyvulių ir žmonių jie dėjo statulėles ir Mariją su Juozapu.

Pirmą skulptūrinę prakartėlę 1290-1292 m. sukūrė Arnolfo di Cambio Romos Santa Maria Maggiore bazilikoje.

XVI a. pradžioje prakartėlės pradėtos įrenginėti ne tik bažnyčiose, bet ir namuose.
1982 metais Kalėdų eglė ir prakartėlė pirmą kartą buvo pastatyta Vatikane, Šv. Petro aikštėje. Šį paprotį įvedė popiežius Jonas Paulius II.

Prakartėlės simboliai

Ola. Vartojamas graikiškas žodis (kataluma) reiškia šalutinį arabiškų namų kambarį, dažnai padarytą natūralioje oloje, kuris susisiekdavo su pagrindiniu namu ir kuriame buvo laikomas laukų derlius ir įrankiai. Tokiame sandėlyje buvo priimti Juozapas ir Marija ir gimė Jėzus.

Asilas ir jautis. Jautis buvo siejamas su stabmeldiškais kultais ir simbolizuoja ne žydų kilmės žmones, o asilas vaizduoja judėjus, traukiančius Įstatymo jungą. Pastatyti šalia ėdžių šie gyvūnai simbolizuoja visą žmoniją, susirinkusią aplink Išganytoją.
Išminčiai iš tiesų nebuvo karaliai, bet greičiausiai princai ar šiaip savo šalyje žymūs žmonės. Kasparas - jaunas, bebarzdis; Melchioras - senas, žilas ir su ilga barzda; Baltazaras - tamsios odos ir barzdotas. Jie vaizduoja tris žmogaus amžiaus laikotarpius. Norint išreikšti, kad išminčiai atstovauja visai žmonijai, jie vaizduojami trijų skirtingų rasių.

Kometa. Iš pradžių buvo žvaigždė. Į kometą ją tranformavo dailininkas Giotas Scrovegni, XIV a. pradžioje nutapęs koplyčios freskose kometą Halley, kuri pasirodė 1301-1302 metais.

Kūdikėlio Jėzaus gimimas Evangelijose

Evangelijos yra keturios, bet ne visos pasakoja apie Jėzaus gimimą. Seniausia evangelija pagal Morkų apie Kristaus gimimą nekalba, evangelijos pagal Matą ir pagal Luką pateikia aprašomojo pobūdžio pasakojimą, evangelija pagal Joną - teologinę įvykio interpretaciją.

Evangelija pagal Matą

Jėzui gimus Judėjos Betliejuje karaliaus Erodo dienomis, štai atkeliavo į Jeruzalę išminčiai iš Rytų šalies ir klausinėjo: "Kur yra gimusis Žydų karalius? Mes matėme užtekant jo žvaigždę ir atvykome jo pagarbinti". Tai išgirdęs, karalius Erodas sunerimo, o su juo ir visa Jeruzalė.Jis susikvietė visus tautos aukštuosius kunigus bei Rašto aiškintojus ir teiravosi, kur turėjęs gimti Mesijas. Tie jam atsakė: "Judėjos Betliejuje,nes pranašas yra parašęs: Ir tu, Judo žemės Betliejau, anaiptol nesi menkiausias tarp žymiųjų Judo miestų, nes iš tavęs išeis vadas, kuris ganys mano tautą - Izraelį". Tuomet Erodas, slapčia pasikvietęs išminčius, smulkiai juos išklausinėjo apie žvaigždės pasirodymo metą ir, siųsdamas į Betliejų, tarė: "Keliaukite ir viską sužinokite apie kūdikį. Radę praneškite man, kad ir aš nuvykęs jį pagarbinčiau". Išklausę karaliaus, išminčiai leidosi kelionėn. Ir štai žvaigždė, kurią jie buvo matę užtekant, traukė pirma, kol sustojo ties ta vieta, kur buvo Kūdikis. Išvydę žvaigždę, jie be galo džiaugėsi. Įžengę į namus, pamatė Kūdikį su motina Marija ir, parpuolę ant žemės, jį pagarbino. Paskui jie atidengė savo brangenybių dėžutes ir davė jam dovanų: aukso, smilkalų ir miros. Sapne įspėti nebegrįžti pas Erodą, kitu keliu pasuko į savo kraštą.

Evangelija pagal Luką

Anomis dienomis išėjo ciesoriaus Augusto įsakymas surašyti visus valstybės gyventojus. Toks pirmasis surašymas buvo padarytas Kvirinui valdant Siriją.Taigi visi keliavo užsirašyti, kiekvienas į savo miestą. Taip pat ir Juozapas ėjo iš Galilėjos miesto Nazareto į Judėją, į Dovydo miestą, vadinamą Betliejumi, nes buvo kilęs iš Dovydo namų ir giminės. Jis turėjo užsirašyti kartu su savo sužadėtine Marija, kuri buvo nėščia. Jiems tenai esant, prisiartino metas gimdyti, ir ji pagimdė savo pirmgimį sūnų, suvystė jį vystyklais ir paguldė ėdžiose, nes jiems nebuvo vietos užeigoje.

Toje apylinkėje nakvojo laukuose piemenys ir, pakaitomis budėdami, sergėjo savo bandą. Jiems pasirodė Viešpaties angelas, ir juos nutvieskė Viešpaties šlovės šviesa. Jie labai išsigando, bet angelas jiems tarė: "Nebijokite! Štai aš skelbiu jums didį džiaugsmą, kuris bus visai tautai. Šiandien Dovydo mieste jums gimė Išganytojas. Jis yra Viešpats Mesijas. Ir štai jums ženklas: rasite Kūdikį, suvystytą vystyklais ir paguldytą ėdžiose". Ūmai prie angelo atsirado gausi dangaus kareivija. Ji garbino Dievą, giedodama: "Garbė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė jo mylimiems žmonėms!" Kai angelai nuo jų pakilo į dangų, piemenys kalbėjo vieni kitiems: "Bėkime į Betliejų pažiūrėti, kas ten įvyko, ką Viešpats mums paskelbė". Jie nusiskubino ir rado Mariją, Juozapą ir Kūdikį, paguldytą ėdžiose. Išvydę jie apsakė, kas jiems buvo pranešta apie šitą Kūdikį. O visi žmonės, kurie girdėjo, stebėjosi piemenų pasakojimu. Marija dėmėjosi visus šiuos dalykus ir svarstė juos savo širdyje. Piemenys grįžo atgal, garbindami ir šlovindami Dievą už visa, ką buvo girdėję ir matę, kaip jiems buvo paskelbta.

Evangelija pagal Joną

(Žodis) Buvo tikroji šviesa,kuri apšviečia kiekvieną žmogų, ir ji atėjo į šį pasaulį. Jis buvo pasaulyje, ir pasaulis per jį atsiradęs, bet pasaulis jo nepažino. Pas savuosius atėjo, o savieji jo nepriėmė.Visiems, kurie jį priėmė, jis davė galią tapti Dievo vaikais - tiems, kurie tiki jo vardą, kurie ne iš kraujo ir ne iš kūno norų ir ne iš vyro norų, bet iš Dievo užgimę. Tas Žodis tapo kūnu ir gyveno (pastatė palapinę) tarp mūsų; mes regėjome jo šlovę - šlovę Tėvo viengimio Sūnaus, pilno malonės ir tiesos.

Žymos: prakartėlė

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

malagris

2017-12-23   17:21

IP: 90.138.131.172

o taip dabar Jūsų metas . prakartėlių marazmas... Tie kumpanosiai teatro aikštėje labai "į tema" mažoje lietuvoje. Kryžiuočių jėzuitų išplatinta judėjų religija nepaliauja smegenis plauti. Tam jie turi pinigų ir savus-lojalius tarnus sėdinčius visuose auksčiausiuose valdžios postuose... čia męs bejėgiai. Vienintelį,ką galime padaryti tai sąmoningumu,žiniomis ir elgesiu nepritarti tautos kvailinimui. Religija tai užkratas vedantis mankurtizmo link,kada žmogui ištrinama savo indentitetas ir įskiepijamas svetimas.Džiugu,kad vis daugiau žmonių tai supranta

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Kultūra

Vakar uostamiestyje prasidėjo ketvirtasis animacijos ir videožaidimų festivalis BLON. Kaip teigia organizatoriai,...

Festivalis BLON nori paneigti stereotipus nuotrauka, foto

Kultūros ministerija sulaukė vos dviejų kandidatų, norinčių tapti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro...

Muzikiniam teatrui vadovauti panoro du kandidatai nuotrauka, foto

Dar prieš Velykas turėjo būti paskelbta, kurie klaipėdiečių kultūriniai projektai šiemet iš...

Užstrigo kultūrinių projektų finansavimas nuotrauka, foto

Velykų sekmadienį krikščionys visame pasaulyje giedodami „Aleliuja!“ džiaugiasi kartu su prisikėlusiu Kristumi....

Velykos - Prisikėlusio Kristaus šventė nuotrauka, foto

Klaipėdos „Fortūnai“ nepavyko iškovoti bronzos nuotrauka, foto

Sportas, Klaipėdos „Fortūnai“ nepavyko iškovoti bronzos medalių - Marijampolės „Sūduvos“ krepšininkės penktose mažojo...

Muitinės aukcione - ir akiniai nuo saulės, ir automobilis nuotrauka, foto

Kriminalai, 3 automobiliai, nemažai drabužių, sporto reikmenys ir net luitas gintaro. Šiuos ir...

Psichologė apie meilužes: „Į santykius su vedusiais vyrais dažniausiai įsipainioja dviejų tipų moterys“ nuotrauka, foto

Psichologija, Romanai su vedusiais vyrais seni kaip pasaulis ir, rodos, egzistuos tol, kol...

Du iš trijų mano, kad reikalai Lietuvoje blogėja nuotrauka, foto

Lietuvos naujienos, Nors du trečdaliai Lietuvos piliečių mano, kad reikalai krypsta į blogąją...

Sportas, Paskelbta prieš 55 min.

Psichologija, Paskelbta prieš 3 val.

Lietuvos naujienos, Paskelbta prieš 3 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...