2018 m. lapkričio 19 d. 23:34 val., pirmadienis

ve  >  Žinios  >  Kultūra  >  Kultūra

Kultūra

Gitanas Nausėda: "Gyvename konkurencijos amžiuje"

(3)

Gitanas Nausėda: "Gyvename konkurencijos amžiuje" nuotrauka, foto

GIMTINĖ. "Klaipėda yra mano gimtasis miestas, čia aš sulaukiau pilnametystės ir tik tuomet išvažiavau į Vilnių siekti karjeros. Klaipėda yra miestas, kurį myliu ir į kurį dažnai sugrįžtu. Galbūt todėl ir buvau pakviestas tapti projekto ambasadoriumi", - sako ekonomistas Gitanas Nausėda.

© Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Šį pavasarį išaiškės, kuris miestas - Kaunas ar Klaipėda 2022-aisiais taps Europos kultūros sostine. Vienas iš projekto ambasadorių ekonomistas Gitanas Nausėda tikina, kad uostamiestis yra visa galva aukščiau už savo konkurentą.

Tačiau su kultūros sostinės titulu miestui tektų priimti ir didžiulį iššūkį, priversiantį kruopščiai pagalvoti, kaip sukurti puikiai veikiančią organizaciją.

Kodėl Klaipėda turėtų tapti Europos kultūros sostine?

Komandos, kurios dalyvauja varžybose, visuomet tikisi aukso medalio. Klaipėda varžosi su labai rimtu konkurentu - Kaunu, tačiau uostamiestis yra išskirtinė mūsų šalies vieta. Jis yra vienas seniausių Lietuvos miestų, senesnis net už sostinę. Anksčiau čia tarpo įvairios kultūros ir tautos.

Galima išskirti net keletą Klaipėdos miesto raidos periodų, kurių visi yra labai įdomūs. Klaipėda yra universitetinis, jūrinis miestas. Mano kolegos, kurie nėra kilę iš Klaipėdos, vienbalsiai sako, kad jūriniai vėjai išvalo, prapučia galvą. Manau, jog Klaipėdos, kaip jūrinio miesto, statusas lemia liberalų žmonių požiūrį, norą judėti, keistis. Tai yra nuostabu.

Su kokiais didžiausiais iššūkiais Klaipėda susidurtų?

Visų pirma, šiam projektui įgyvendinti reikalinga puiki organizacija. Galime pasimokyti iš klaidų, kuomet 2009 metais Vilniui atiteko šis titulas. Deja, ne viskas pavyko, o kai kas netgi apaugo negražiais gandais. Taigi, jei Klaipėdai pavyktų laimėti šį gražuolių konkursą, svarbiausia būtų kruopščiai apgalvoti ir išpildyti organizacinę projekto pusę. Taip pat svarbu turėti aiškius tikslus, prioritetus, programą ir žmones, kurie ją įgyvendins. Be abejonės, svarbūs ir pinigai.

Trūksta tvarkos ir skaidrumo

Šiandien vis dažniau kalbama apie tai, kad menininkai turėtų mokytis verslumo. Ar jūs, kaip ekonomistas, tam pritariate?

Žinoma, yra dalis išskirtinio talento žmonių - genialių muzikantų, dailininkų, kurie gali sau leisti prabangą visiškai atsidėti kūrybai ir nesukti sau galvos, kaip jų įdėtas darbas galėtų atnešti pinigų. Tačiau pasaulyje ne dažnai gimsta tokie talentai kaip, tarkime, Pablas Pikasas. Taigi, manau, menininkams derėtų išmanyti bent jau vadybos pagrindus. Dalis menininkų pasisamdo agentus, vadybininkus, kurie ir atlieka šį darbą, tačiau be galo svarbu, kad abi pusės suprastų viena kitą.

Gyvename XXI, konkurencijos, amžiuje. Milžiniška konkurencija egzistuoja ir tarp menininkų. Jei sunku kitus pralenkti savo darbais, galbūt tuomet reiktų pajėgas telkti į vadybą?

Ar sutinkate, kad valstybės požiūris į kultūrą yra pernelyg menkas?

Valstybės kultūros strategijoje pasigendu tvarkos ir skaidrumo. Kartais nelabai aiškūs atrankos principai, kuriais remdamai valstybė atrenka tam tikrus projektus, kuriems skiria finansavimą. Na, o kiti projektai paliekami už borto, nors jų kūrėjai tiki, kad jie vertesni gauti valstybės paramą. Bėda ta, kad menininkai prisitaiko prie tokios situacijos ir dėl to stengiasi ne sukurti unikalų projektą, o tiesiog formaliai atitikti reikalavimus, "prasmukti" ir gauti pinigų.

Taip pat manau, kad kultūros politikos gairės turėtų būti plačiai pristatomos visuomenei - kad žmonės galėtų sekti, kaip valstybei sekasi tuos tikslus įgyvendinti. Žinoma, kultūrai niekuomet pinigų nebus per daug, tačiau turime su tuo susitaikyti, nes, kaip ir minėjau, gyvename konkurencijos amžiuje.

Šiuo metu Klaipėdos savivaldybė rengia kultūros strategiją iki 2030 metų. Į ką turėtų atsižvelgti šios strategijos kūrėjai?

Man visuomet buvo įdomus Klaipėdos skerspjūvis istoriniu požiūriu, pradedant nuo baltiškosios priešistorės, baigiant piliavietės sutvarkymu ir galbūt daliniu pilies atstatymu. Jei ši chronologija būtų paryškinta, skiriant ir dalį finansų, manau, Klaipėdos miestas įgytų daugiau veidų. Siekiant išryškinti tuos istorinius aspektus, kurie galbūt yra mažai žinomi, galėtų pasitarnauti Klaipėdos universiteto istorikai.

Kolekcionuoja antikvarines knygas

Kokiose kultūrinėse vietose lankotės, kaskart grįždamas į Klaipėdą? Kokių ryšių turite su šio miesto kultūra?

Na, aš turbūt pernelyg trumpam grįžtu į uostamiestį, kad turėčiau laiko apsilankyti teatruose ar koncertuose. Dažniausiai į mane dominančius renginius tą savaitgalį jau tiesiog nebūna vietų. Žinoma, mane labai domina į savo senąsias patalpas grįžęs Klaipėdos dramos teatras, tačiau nė vieno spektaklio dar nežiūrėjau. Apsilankau privačiose uostamiesčio galerijose veikiančiose parodose. Gaila, jog vizitai Klaipėdoje suretėjo dėl užimtumo, todėl pasigirti tampriomis sąsajomis su kultūriniu gyvenimu negaliu.

Vis dėlto šiokių tokių ryšių turiu ir su Mažosios Lietuvos istorijos muziejumi. Su šios įstaigos direktoriumi kalbėjome dėl vieno objekto eksponavimo. Tai - Vokietijos imperatoriaus Vilhelmo II 1906 metais ranka pieštas kadaise priešais Klaipėdos rotušę stovėjusios skulptūros "Borusija", skirtos vokiečių pergalės prieš Napoleoną 100 metų jubiliejui paminėti, projektas. Šios skulptūros atidengimo ceremonijoje 1907-ai¬siais dalyvavo ir pats imperatorius.

Taip pat esu užmezgęs ryšius su Klaipėdos universiteto istorikais, su kuriais bendravome, leisdami "Nidos mokyklos kroniką". Šioje knygoje aprašoma Nidos bažnyčios ir mokyklos įkūrimo bei pastatymo istorija, Kuršių nerijos ir Klaipėdos krašto įvykiai.

Kokie apskritai menai jums arčiausiai širdies ir kuo domitės?

Didžiausia mano aistra - antikvarinių knygų kolekcionavimas. Taip pat ikonografija - seni dailės arba grafikos darbai, vaizduojantys miestą tam tikrais istoriniais etapais. Šiek tiek renku Vilniaus litografijas. Darbų su Klaipėdos vaizdais nebuvo tiek daug, kad galėčiau pasigirti klaipėdietiška kolekcija, tačiau, atradęs kokį nors su šiuo miestu susijusį darbą ar miesto planą, visuomet stengiuosi jį įsigyti. Man taip pat prie širdies modernistinė, naujesniųjų laikų dailė, išskirčiau ir teatrą.

Kur įsigyjate antikvarinių knygų, kurias kolekcionuojate?

Dažniausiai perku Vakaruose. Turbūt pati turtingiausia - Vokietijos rinka, kuri gausi lituanistikos knygų. Vokietijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Didžiojoje Britanijoje vyksta įvairūs aukcionai. Gaila, jog laikui bėgant vertingųjų knygų pasiūla sparčiai mažėja. Turbūt knygos suranda savo galutinį šeimininką ir rinkoje daugiau nebepasirodo. Taigi tenka suktis kaip išmanai, kad papildyčiau savo kolekciją. Džiaugiuosi, kad šį hobį atradau ir ši bacila manyje išplito.

Turbūt namuose turite nemenką bibliotekėlę?

Manau, jog keturis tūkstančius egzempliorių suskaičiuoti galėtume. Tačiau tarp jų - ne vien senieji leidiniai. Taigi trys sienos jau yra užimtos lentynomis, liko dar viena atsargai. Žadu užsakyti dar vieną lentyną, kadangi knygos jau nebetelpa. Tačiau tuomet, manau, jau bus gana.

Taigi knygų skaitymas turbūt taip pat užima didžiąją dalį jūsų laisvalaikio?

Taip, tačiau dažniausiai tai būna profesinė literatūra. Apie ekonomiką laisvalaikiu neskaitau, tačiau mėgstu knygas apie dailę, architektūrą, knygotyrą, istoriją.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

Lietuvos 100 - mečiui

2017-07-06   18:42

IP: 195.14.182.157

Supilsim kalną iš milijono akmenų,
Klaipėdos centre, prie eglių septynių.
Tuos akmenis mūsų broliai ir seserys suneš,
Už tuos, kas dirba ir gyvena svetimuos kraštuos..

Lietuvos 100 - mečiui

2017-07-06   18:39

IP: 195.14.182.157

Supilsim kalną iš milijono akmenų,
Klaipėdos centre, prie eglių septynių.
Tuos akmenis mūsų broliai ir seserys suneš,
Už tuos, kas dirba ir gyvena svetimuos kraštuos...

Kongui spyga

2017-01-31   12:16

IP: 86.100.179.241

didysis kulturos veikejas Markizas Karabasas, Kaune gyvena , Kaune ir pinigelius prasuks su krabu pirsteliu baronu Matijosaiciu

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Kultūra

Nuošalioje Bomelsvitės rajono Malūninkų gatvėje esantys garažai šią savaitę sulaukė išskirtinio klaipėdiečių...

Panorama ant garažų sienos tapo žmonių traukos centru nuotrauka, foto

V.Kažukauskas: „Statusas „keliaujantis teatras“ – suteikia naujų patirčių ir iššūkių“

Vytautas Kažukauskas: „Siela šaukė grįžti prie menų“ nuotrauka, foto

Vėlų šeštadienio vakarą klaipėdiečiai linksminosi. Netoli uostamiesčio cento esančiame įspūdingais „graffiti“ piešiniais...

Legendinė grupė „Studija" švenčia 40 metų jubiliejų nuotrauka, foto

Kūryba, gimusi iš šamaniškų meditacijų: įspūdingi fotomontažai, mistiški piešiniai, nupiešti automatiniu būdu,...

Šamano sapnas sugrąžino prie baltiškų šaknų nuotrauka, foto

Vienintelė karta per Lietuvos istoriją, kuri nesugeba užauginti vaikų be Šakalienės? nuotrauka, foto

Nuomonės, Aš esu Jurga, dviejų vaikų mama. To visada užteko mūsų žemėje –...

Klaipėdoje karaliavo žiemos sportas nuotrauka, foto

Sportas, Ant Klaipėdos "Akropolio" ledo net tris dienas vyko žiemos sporto šakų festivalis...

Kalėdos Klaipėdoje bus stebuklingos nuotrauka, foto

Klaipėda, "Kalėdos Klaipėdoje šiais metais bus stebuklingos, pasipuošusios gyvomis, žaliomis eglutėmis ir dar...

Lijundra ir plikledis gali apsunkinti eismą nuotrauka, foto

Automobiliai, Antradienio naktį Lietuvoje eismo sąlygas sunkins plikledis ir lijundra, įspėja kelininkai.

Nuomonės, Paskelbta prieš 3 val.

Sportas, Paskelbta prieš 3 val.

Klaipėda, Paskelbta prieš 5 val.

Automobiliai, Paskelbta prieš 6 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...