Ekomada - ir ant Kūčių stalo?

Taip pat, didėjant žmonių sąmoningumui, porcijos būna mažesnės tam, kad maisto netektų išmesti lauk ar nekiltų pagunda persivalgyti.

Grįžta mada

Etnologė Nijolė Marcinkevičienė "Vakarų ekspresui" pasakojo, kad šiais laikais žmonės vis dažniau renkasi tradicinį Kūčių stalą ir dvylika patiekalų - taip jie tarsi atiduoda duoklę kiekvienam mėnesiui. Anot jos, nors tradicinis stalas nėra turtingas, tačiau kiekvienas patiekalas turi savo simbolinę reikšmę.

Tendenciją grįžti prie ištakų stiprina ir šiandien vis labiau pastebimas sveiko, ekologiško maisto populiarumas.

"Žmonės apskritai pradėjo vengti gyvulinės kilmės riebalų, aliejų ir kitų kaloringų patiekalų, todėl ir pasninkinis Kūčių stalas pradeda priminti tokį, koks buvo prieš šimtą metų. Kai kurie žmonės vis dar mąsto, jog kuo daugiau patiekalų ant stalo, tuo gausesni bus metai. Tačiau tokių jau - mažuma. Dauguma lietuvių taip pat laikosi principo, kad patiekalai būtų pasninkiniai. Jie ant stalo nepatiekia nei mėsos, nei pieno produktų ar kiaušinių, - teigė pašnekovė. - Labai gražu, kad į madą grįžta kai kurie tradiciniai, tačiau kiek pamiršti patiekalai, pavyzdžiui, kūčia. Šis patiekalas labiau buvo žinomas Tauragėje ar Joniškyje, tačiau dabar jis gaminamas daugelyje miestų. Puiku, kad vis dar egzistuoja tradicija valgyti ne išvaizda ar skoniu išskirtinius patiekalus."

Kūčia yra gaminama iš įvairių javų: kviečių, miežių, žirnių, kiti deda netgi pupų, kurias šutina krosnyje arba verda ir vėliau tirštai sumaišo su medumi ir aguonomis.

"Tai - savotiška apeiga, kai visa šeima valgo iš vieno dubens", - pasakojo etnologė.

Anot jos, turbūt nėra lietuvių katalikų, kurie ant Kūčių stalo nedėtų žuvų. Prabangesnės ar pigesnės jos - visuomet šventės patiekalų asortimente. Nors sakoma, kad tikrasis Kūčių stalas turi apsieiti be karštų patiekalų, tačiau dauguma vis dėlto neatsispiria garuojančiai vakarienei. Na, o kaimuose kai kas verda ir žuvienę. Vidurio Lietuva netgi turi tradiciją išvirti dubenį barščių.

Pasak N. Marcinkevičienės, Kūčių stalo asortimente dažnai atsispindi gėrybės, kuriomis gali pasididžiuoti atskiri regionai. Vandeningose vietovėse Kūčių stalas dažnai puikuojasi skirtingais ir šviežiais žuvų patiekalais, miškingose vietose - grybų.

Labai svarbus Kūčių stalo dalyvis - obuolys, kuris turi ypatingą simbolinę reikšmę. Tarkime, Suvalkijoje obuolys valgomas iškart po kalėdaičių, kuomet vaisius supjaustomas į tiek dalių, kiek šeimoje narių. Na, o kai kur kaip meilės vaisių ji valgo tik vyras ir žmona.

"Ant stalo būtinas ir medus, kuris simbolizuoja saldų gyvenimą, riešutai, kurie susiję su merginų ar vaikinų kibinimu. Tai - stiprybės simbolis, turintis sąsajų su erotiniais dalykais. O jeigu ant stalo kas nors rasdavo dvilypį riešutą, jį būtinai pasiimdavo ir visus metus nešiodavosi piniginėje. Buvo tikima, kad tai reikšdavę pinigus.

Vis dėlto pati etnologė prisiminė, jog vaikystėje būdavo tokių Kūčių, kai vietoje dvylikos patiekalų, būdavo vos trys. Tai buvo laikai, kai buvo sunku gauti kvietinių miltų kūčiukams. "Nuo vaikystės iki dabar verdame grybų rasalą, bulves, kepame žuvis bei bandeles su grybais, valgome ypač tirštą spanguolinį kisielių, obuolių ir riešutų", - teigė N. Marcinkevičienė.

Vietoje silkės - sušiai

Virtuvės šefas, Lietuvos restoranų vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacijos prezidentas Darius Dobrovolskas sutinka, jog šiandien žmonės mąsto racionaliai ir dėl to Kūčių vakarą švenčia kukliai, paprastai. "Buvo laikai, kai žmonės ant stalų dėdavo kur kas daugiau nei dvylika patiekalų, tačiau jie tampa vis labiau sąmoningi, vengia išmesti maistą, dėl to ir grįžta prie kuklesnių porcijų ir dvylikos patiekalų. Taip pat ir mūsų šeimoje - darome mažiau tam, kad nereiktų mesti maisto lauk ar nebūtų pagundos persivalgyti", - teigė virtuvės šefas.

SKAIČIUS. Anot etnologės Nijolės Marcinkevičienės, atkūrus nepriklausomybę, kai parduotuvėse atsirado įvairiausių maisto produktų, Kūčių stalą žmonės nuklodavo ne dvylika, bet dvigubai ar trigubai didesniu patiekalų skaičiumi. Irmanto SIDAREVIČIAUS ("Respublika") nuotr.

Aguonpienis, kūčiukai, kalėdaičiai, riešutai, mandarinai, obuoliai, grybai, konservuotos daržovės - tai įprasti produktai ir patiekalai ant D. Dobrovolsko šeimos Kūčių stalo. Vis dėlto į Kūčių maisto gamybą ne vieną apdovanojimą tarptautiniuose konkursuose pelnęs virtuvės šefas retai įsitraukia. Dažniau dėl intensyvaus darbymečio vos spėja prisėsti prie stalo. "Šventė vieniems - darbams mums. Paprastai mes švenčiame tada, kai baigiasi šventės", - juokėsi pašnekovas.

Dauguma pažįstamų žmonių esą vis dar laikosi tradicijos nevalgyti mėsos, o vietoje jos renkasi žuvų patiekalus. "Bent jau mūsų šeimoje įprastai nevalgome mėsiškų patiekalų, tačiau per Kalėdas būtinai kepame kokį nors mėsos kepsnį ar antį", - pasakojo jis.

Vis dėlto ieškoti tendencijų, kalbant apie Kūčių ar Kalėdų stalą, esą sudėtinga, kadangi kiekviena šeima turi savo tradicijas ar įpročius. Taigi kalbėti už visus - sudėtinga. "Dažniausiai žmonės gamina tai, ką gamindavo jų tėvai, o jų tėvai - ką seneliai. Kiti, parduotuvėse atsiradus gausiam produktų pasirinkimui, gamina įvairesnius patiekalus. Na, o kiti prie stalo galbūt išgeria dar ir gero vyno.

Nors tradicinis Kūčių stalas populiarėja, tačiau daugiau pakeliavę lietuviai šiandien linkę eksperimentuoti. Kai kurie esą vietoj silkės renkasi sušius", - teigė pašnekovas.

Prieš Kūčias šluoja duoną

Apie sveiko, ekologiško maisto populiarumą mena ir gausūs juodos naminės duonos pardavimai prieššventiniu laikotarpiu. UAB "Kartenos naminė duona" vadovas Darius Gaučius pasakojo, kad šiandien ypač populiari becukrė, kuri prieš keletą metų dar buvo visiška naujiena, bei pagardinta kanapėmis duona, kurią ypač šluoja prieš Kalėdas.

"Pamenu, prieš penkerius metus, kai prekiavau savo gamybos duona turguje, kreipėsi būrelis diabetikų ir paprašė jiems iškepti duonos be cukraus. Galvojau, negi dabar maišysiu tešlą atskirai saujelei žmonių, bet vis dėlto nusprendžiau patenkinti klientų poreikius. Kitą sykį vėl jiems iškepiau, bet jie nebeperka, nes becukrė jiems buvusi neskani. Na, o dabar žmonės perka duoną be cukraus, ypač jaunimas. Tai - tarsi savotiška sveikos gyvensenos tendencija", - teigė pašnekovas.

Sparčiai populiarėja ir juoda duona su kanapėmis bei, žinoma, pagardinta saulėgrąžomis ar grūdais.

"Taip pat gaminame traškius kūčiukus, "kramtukus", bei kepame pyragus. Visus kepinius gaminame patys taip, kaip išmokė mama. Kitaip net ir nemokėčiau", - juokėsi D. Gaučius.

Pašnekovas priminė, kad 1990-aisiais, iširus kolūkiams, tėvai pagal močiutės receptą pradėjo kepti duoną ir be didelių ambicijų ja pradėjo prekiauti turguje. Žmonėms patiko šviežia, sveika duona ir pradėjo prašyti, kad iškeptų daugiau.

"Kadangi poreikis sparčiai augo, tėvai išgriovė malkinę krosnį ir nusipirko elektrinę. Taip ir prasidėjo... Na, o užaugęs aš, nusprendžiau taip pat kepti duoną", - teigė jis.

UAB "Kartenos naminė duona" ant kalėdinio stalo siūlo padėti ir saldumynų - Salantų pyrago, sausainių su cinamonu ir saulėgrąžomis, kurie gaminami taip pat pagal senovinius receptus.

"Grįžtame prie kruopų"

Praeivių pasiteiravome, be kokių patiekalų jų Kūčių stalas neapsieina.

Gabrielė

Kūčių vakarą dažniausiai praleidžiame pas mano šeimą. Patiekalai dažniausiai būna tradiciniai - žuvis, silkutė. Senovinių negaminame. Taip yra turbūt todėl, kad ir mano, ir mano vyro seneliai mirę.

Aš pati dažniausiai ruošiu patiekalą Kalėdoms. Dažniausiai kepu antį.

Vaida

Kūčių stalą visuomet puošia silkės patiekalai, kūčiukai, kalėdaičiai, kisielius, aguonų pienas, kepta žuvis, mišrainė, riešutai. Patiekalai pasninkiški, kuklūs, vengiame mėsos. Ištaigingesnės būna Kalėdos. Dažniausiai stalą puošia daugiau nei dvylika patiekalų, kadangi susirenka nemažai žmonių ir visi jie atsineša savo patiekalų. Prieš vakarienę sukalbame maldelę, prisimename mirusius artimuosius.

Danutė

Ant stalo - būtinai dvylika patiekalų. Mūsų susirenka tik saviškiai, padedame lėkštutę jau mirusiems artimiesiems bei gyvenantiems užsienyje. Alkoholio nevartojame, dažniausiai valgome silkės patiekalus, mišraines. Nuo senų laikų žinome, kad ant Kūčių stalo turi būti kūčiukų, kisieliaus, riešutų, džiovintų vaisių, duonos, kurią patys kepame, taip pat pyrago. Svarbiausia - nepersivalgyti. Ilgai prie stalo nesėdime, nes važiuojame į bažnyčią. Na, o Kalėdos būna prašmatnesnės - kepame kalakutą, valgome mėsą.

Antanas

Švenčiame Kūčias, bet aš nieko nedarau. Jau viskas būna padaryta (juokiasi. - Autor. past.). Patiekalai - tradiciniai, dažniausiai jų būna dvylika arba vienuolika.

Adalija

Anksčiau švęsdavome pas močiutę ar vyro mamą, o dabar vaikai užaugo, išsilakstė po užsienius, taigi Kūčios tapo labai kuklios. Stengiamės, kad ant stalo būtų dvylika patiekalų, tačiau po truputį - kad vėliau nereiktų išmesti ar nekiltų noras persivalgyti.
Svarbiausi patiekalai - kūčiukai su aguonpieniu, spanguolių kisielius, kelių rūšių silkė, žuvys, įvairesnės mišrainės - pavyzdžiui, meksikietiškos. Na, o kitą dieną - mėsa.
Apskritai dabar ant bangos - sveika mityba, tad grįžtame prie kruopų. Manau, kad praėjo laikai, kai stalas lūždavo nuo maisto. Beje, mano viena dukra gyvena Vokietijoje, kita - Prancūzijoje, ir tose šalyse nėra tradicijos švęsti Kūčių. Jie netgi Kalėdas švenčia gana kukliai. Jie patiekia šaltą, karštą patiekalus ir desertą. Daugiau nieko.

Raimondas

Kūčių stalas dažniausiai nuklojamas tradiciniais senoviniais patiekalais, kuriuos ruošia mano mama ir dėl maisto nesuku galvos - žinau, kad bus be galo skanu.

Visada ant stalo būna kisieliaus, kūčiukų, aguonpienio, žuvų, silkių. Aš labai stengiuosi valgyti kukliai, bet mama visuomet padaro daugiau patiekalų nei dvylika, tad nelabai pavyksta. Kuklumas baigiasi tuo, kad visi vėliau sėdime keturkampiai apsivalgę.

"Venkite pusgaminių"

Laura ROMERAITĖ-KUKLIERIENĖ, gydytoja dietologė

Šventiniam stalui rinkitės sveikatai palankesnius produktus: žuvis, vaisius, daržoves, grūdus, sėklas, riešutus. Šventinius patiekalus gaminkite iš kuo liesesnių produktų ir venkite pusgaminių. Patiekalus kepkite be pridėtinių riebalų: orkaitėje, keraminėse keptuvėse, o dar geriau virkite ar troškinkite. Venkite mišrainių, gardintų riebiais padažais ar majonezu, konditerijos gaminių iš aukščiausios rūšies kvietinių miltų, pagardintų riebiais kremais.

Valgykite lėtai, gerai sukramtydami ir nepamirškite, kad šventės - tai linksmybių metas, kai skiriame laiką bendravimui su brangiais žmonėmis, o ne sėdėjimui prie stalo ir besaikiam valgymui.