Eglė Jackaitė: "Gyvenimas pilnas galimybių ir naujų iššūkių!"

Eglė Jackaitė: "Gyvenimas pilnas galimybių ir naujų iššūkių!"

Vos užėjusi į kavinę ji paprašo: "Norėčiau ko nors užkąsti, tik nesaldžiai. Suvalgiusi pyragaitį su daržovėmis - staiga persigalvoja: "Dabar noriu ko nors saldaus..." Ir kuo ramiausiai prie kavos suvalgo du skirtingus torto gabalėlius (nes negalėjo išsirinkti, kurio nori labiau). "Leidžiu sau būti savimi. ...", - juokiasi Klaipėdos dramos teatro aktorė Eglė Jackaitė.

Taip, susitikusios pakalbėti apie darbus, ėmėme plepėti apie laisvę būti savimi, apie nepriklausomybę ir moteriškumą, apie karjerą ir šeimą, kūrybą ir moterų aktorių gyvenimo dramas.

Kokia esi gyvenime?

Gyvenime esu visokia. Būnu konkreti, reikli, gana valdinga, bet būnu ir rami, švelni, svajinga... Kartais galvoju, kaip gera išjausti visas spalvas. Mėgautis buvimu moterimi, nors būna - norisi atsipalaiduoti, atsakomybę, rūpesčius atiduoti kitam.

Vakar fesibuke užkliuvo įrašas moters, kuri besąlygiškai aukštino savo vyrą, rašė kaip per nuolankumą atradusi savo moteriškumą, kėlė vyrą ant pjedestalo, nes jis, jai atvėrė vartus į pasaulį. Ji teigė, kad moteris turi tapti maža, kad šalia esantis vyras pasijustų didelis ir ją apgaubtų meile. Ką aš apie tai manau?

Kiekvienam savo. Juk daugelis dalykų priklauso nuo kultūros, auklėjimo ir požiūrio į gyvenimą. Realiame gyvenime aš įgijau kitokios patirties. Nemanau, kad man pavyktų užsidėti naivumo akinius ir visiškai atsiduoti į kito žmogaus rankas.

Man atrodo, kad žmogus yra pats savo laimės ir džiaugsmo kalvis. Šiandien aš manau, kad laimė nepriklauso nuo kito žmogaus.

Galbūt dėl tokio požiūrio neatsiranda šalia tavęs didelis žmogus, kuris apgaubtų meile?

O iš kur žinai, kad neatsiranda? (šypsosi). Tik dabar esu atsargesnė. Buvo metas, kai man patiko būti silpna, patiko, kad kitas žmogus sprendžia viską. Deja, gyvenimas parodė, kad ne visada gali taip besąlygiškai pasikliauti ir atsiduoti kitam. Man tai buvo pamoka, už kurią esu dėkinga. Nors meile aš tikiu ir man patinka kartais "paskraidyti" ir tokių akimirkų būna, tačiau man taip pat patinka tvirtai abiem kojomis ant žemės stovėti.

Patinka būti laisvai ir nepriklausomai?

Taip, man patinka būti laisvai ir nepriklausomai, bet galiu tapti švelni, jautri, paslaptinga, aistringa, seksuali ir fatališka. Visokia.

Tai mano žaidimų kambariai, į kurį noriu, į tą įeinu.

Vadinasi, ir gyvenime esi aktorė?

Manau, kad mes, moterys visos esame tokios kaip jūra: banguojanti, nenuspėjama, kartais audringa ir pašėlusi, kartais tyli ir rami.

Man patinka įvairios gyvenimo spalvos ir atspalviai. Galime filosofuoti, kas yra gyvenimo prasmė. Ar tai meilė, tikėjimas, meilė vyrui, meilė tėvynei..? Iš tikrųjų gyvenimas yra tik akimirka ir tik nuo mūsų priklauso, kokia ji.

Teatro aktorei ta akimirka ypač trapi. Vaidini, vaidini mergaites ir nė nepajunti, kad tik močiutės vaidmuo beliko, o karalienės taip ir nesuvaidinai...

Nuo 1996-ųjų esu Klaipėdos dramos teatro aktorė. Daug vaidmenų, personažų sukurta. Daug kančių, džiaugsmo, euforijos išgyventa. 2016 metais Oskaras Koršunovas Klaipėdos dramos teatre režisavo G.Grajausko pjesę "Pašaliniams draudžiama". Už antraplanį Valdininkės vaidmenį šiame spektaklyje aš buvau nominuota "Auksiniam scenos kryžiui".

Man tai buvo didelis įvertinimas. Lietuvoje tiek daug aktorių, o buvo atrinktos tik trys ir aš buvau tarp jų. Sunku šiandien apsakyti džiaugsmą, kurį tada jutau. Galvojau, kad po tokio įvertinimo, tai jau pasipils siūlymai vaidinti lyg iš gausybės rago. (šypsosi).

Paradoksas, nuo to laiko negavau nė vieno vaidmens nė viename naujame Klaipėdos dramos teatro spektaklyje. Treti metai vaidinu tik anksčiau sukurtus vaidmenis, kurių labai sumažėjo, nes repertuaras stipriai keičiamas ir senesni spektakliai išbraukiami.

Esu brandi aktorė - turiu patirties, kuria galiu ir noriu pasidalinti. Tikiu, kad sulauksiu savo vaidmens.

Bet kuriuo atveju - aš prasmingai gyvenu - mėgaujuosi mamos vaidmeniu, kuris pagrindinis ir toks vienintelis.

Taip pat aš kuriu ir savo projektus. Jie man yra naujas iššūkis, išbandymas ir mano džiaugsmas, laimė. Šiuo metu prodiusuoju du projektus, kuriuose pati ir vaidinu.

Papasakok apie juos.

Prieš aštuonerius metus režisierius Arvydas Lebeliūnas man pasiūlė vaidinti komedijoje "Santuoka be įsipareigojimų". Tai spektaklis, sukurtas pagal žymaus italų dramaturgo, aktoriaus, Nobelio premijos laureato Dario Fo ir jo žmonos Frankos Rame pjesę "Laisvoji pora".

Iš tiesų, D. Fo pagrindinį Antonijos vaidmenį pjesėje parašė ir padovanojo savo žmonai, mylimajai, mūzai Frankai. Tai labai įdomus, įvairiapusiškas, spalvingas vaidmuo.

Spektaklio pavadinimas "Santuoka be įsipareigojimų" skamba nerimtai, labai jau komerciškai...

O gal intriguojančiai? Nes ištiesų spektaklis - labai rimtas. Jį vaidindami su aktoriumi Ramūnu Šimukausku mes vykdome labai svarbią skyrybų prevencijos misiją. Keliaujame su spektakliu per Lietuvą, rodome jį įvairiuose miestuose, patys viskuo rūpinamės. Jau suvaidinome daugiau nei 140 spektaklių.

Prieš metus šis spektaklis buvo atnaujintas. Vasario 21 d. "Kultūros fabrike" klaipėdiečiai pirmą kartą išvys atnaujintą "Santuoką be įsipareigojimų".

Koks kitas projektas?

Tai poezijos ir muzikos vakaras su džiazo virtuozu Vytautu Labučiu "Jausmų džiazas". Šis projektą sukūrėme mano aktorinio darbo 20-mečiui pažymėti. Galvojau, kad bus vienkartinis, tačiau jis mums patiems ir žiūrovams taip patiko, jog ėmėme jį rodyti dažniau.

Man labai patinka poezija. Mano mintyse ir širdyje gyvena tūkstančiai eilėraščių. Vytauto Labučio muzikinės improvizacijos, su pianinu, saksofonu, dūdelėmis ir visais kitais instrumentais praplečia poezijos lauką, sustiprina jos poveikį.

Man šis projektas yra atgaiva sielai, mano sielos šokis. Jame aš esu aš. Kai turi ką pasakyti, tai nėra tik eilėraštis. Tai yra ir tavo istorija, tavo gyvenimas, tavo meilė, nuopuoliai, išdavystė, džiaugsmas, laimė ...

Man regis, kad šis projektas yra lyg psichologinė terapija žmogui. Į jį atėjęs kiekvienas susitinka su savo siela. Po pasirodymų sulaukiu labai daug gražių žodžių, gėlių, laiškų, moterų išpažinčių...

Beje, Moters dieną - kovo 8-ąją "Jausmų džiazas" Klaipėdos dramos teatre - nuoširdžiai visus kviečiu!

Girdėjau, kad netrukus pamatysime tave ne tik teatro scenoje.

Taip, šiuo metu filmuojuosi naujame daugiaserijiniame televizijos filme "Turtuolis vargšas". Turtuolis ir vargšas šiame filme yra tas pats žmogus. Jį vaidina puikus aktorius Ainis Storpirštis, o aš kuriu jo psichologės Renatos personažą.

Daugiaserijinis filmas "Turtuolis vargšas" televizijos eteryje pradedamas rodyti vasario 23 d., o aš pasirodysiu trečioje jo serijoje, kovo 16 d.

Tai ne pirmas tavo vaidmuo seriale. Buvai "Prokuroruose" prokurorė Ieva, advokatė Deimantė "Moterys meluoja geriau" seriale. Ar jis duoda tau, kaip aktorei, naudos ar nemenkina reputacijos?

Manau, kad joks darbas nėra gėdingas, jeigu tu jį atlieki 100 procentų, visą save atiduodi ir augi. Jaučiuosi labai dėkinga, kad mane pakvietė. Televizijos scena taip pat yra scena, kuri dovanoja patirtį, bendravimą su puikiais aktoriais, režisieriumi, dovanoja naujas patirtis.

Galbūt bręsta ir kiti nauji projektai?

Bręsta, tik dar nenoriu atskleisti. Sulaukiau keleto kvietimų prodiusuoti ir vaidinti naujuose projektuose. Žinau, kad manęs laukia naujos galimybės ir nauji iššūkiai.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder