Tačiau jei taip galvojote ir jūs, neatspėjote. Šis ryškiaspalvis veikėjas, už kurio ausies puikavosi plunksna, o nosį puošė didžiuliai akiniai, dryžuotais rėmeliais, - tai Australijoje gimęs ir augęs grynų gryniausias lietuvis (pats save vadina žemaičiu), žymus menininkas avangardistas Danius Kesminas.
Klaipėdoje žada rengti koncertą
Pokalbio metu pozityvumu trykštantis ir puikiai lietuviškai kalbantis vyrukas sakė: "Parašykit, kad esu slaptas agentas ir atvykau čia vykdyti misijos." O kas tuo patikės? "Patikės! O gal ir ne? Vis bus įdomiau", - plačia burna juokėsi D. Kesminas.
Tačiau "Vakarų ekspresas" savo skaitytojams nemeluoja. Klaipėdoje Australijos lietuvis, kuris, beje, primena uostamiesčio fenomeną Beną Šarką, lankėsi pas Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus ir Meno kūrėjų sąjungos pirmininką Darių Vaičekauską. Kartu jie aptarė galimybes kitą vasarą surengti grupės "Punkasila" iš Indonezijos koncertą.
Ši pankų grupė, kurią meno rezidentūros Indonezijoje metu subūrė D. Kesminas, lietuviams nėra žinoma. Tačiau susipažinti būtų tikrai verta, kadangi muzikantai realizuoja išties įdomius projektus. Pavadinimas yra kilęs iš "Pankasila" - taip vadinama indoneziečių politinė doktrina, šalies politikos filosofijos pagrindas. Pirmasis jų darbas - "Acronym Wars", kurį sugalvojo D. Kesminas, skaitydamas dr. Demieno Kingsburio (Damien Kingsbury) darbą "Indonezijos politika". Tuo metu jam kilo mintis sukurti dainų tekstus, remiantis toje knygoje pateiktais sutrumpinimais ir akronimais. Įdomu dar ir tai, kad grupės nariai atrodo labai originaliai, grodami rankų darbo ir šautuvo formos gitaromis.
Po keleto metų grupė per dvi dienas įrašė savo albumą "Crash Nation", kuriame dainų tekstais pasakojama apie stichines nelaimes, ir susiejo šias katastrofas su senaisiais indoneziečių mitais. Grupė, bendradarbiaudama su įvairiais moderniais muzikantais, menininkais, pasirodė savo šalyje, taip pat Australijoje, Kuboje.
Paklaustas, kaip pankų subkultūrai prijaučiantys jaunuoliai iš Indonezijos pradėjo dirbti su Australijos lietuviu, šis atsakė, kad viskas labai paprasta. Vyriškis labai atvirai ir šiltai bendraujantis su visais, tad bėdų surasti bendraminčių jam niekada nekyla. "Dabar keliausiu į Indoneziją ir ten aptarsime koncerto Lietuvoje galimybes su grupės nariais. Tikiuosi, šiam projektui pavyks surinkti pinigų, kad planas pavyktų."
Kuriozai
Pirmą kartą Klaipėdoje D. Kesminas kartu su tėčiu lankėsi dar tuomet, kai jam buvo 12 metų. Vėliau čia jis buvo surengęs savo darbų parodas, koncertą, yra rezidavęs Nidos meno kolonijoje. Paprašytas papasakoti plačiau apie savo sąsajas su Lietuva, jis lakoniškai dėstė, jog jo seneliai yra iš Mažeikių. Vėliau jie persikėlė gyventi į Vokietiją, o galiausiai į Australiją.
Paklaustas, kaip Danius taip puikiai mokantis kalbėti lietuviškai, vyrukas sakė, jog vaikystėje, iki tada, kai pradėjo mokytis vienoje Melburno mokyklų, šeimoje buvo bendraujama vien senelių gimtąja kalba. "Pradėjęs eiti į pirmą klasę, aš angliškai nesupratau nė vieno žodžio. Oi, vieną vis dėlto senelis išmokė - "toilet", - juokėsi D. Kesminas.
Kadangi jo seneliai buvo žemaičiai, vyrukas mokėjęs ir daug tarmiškų žodžių. Paklaustas, ar jis lankėsi Mažeikiuose, jo senelių gimtinėje, pašnekovas atskleidė, jog vienąsyk teko. Tačiau jam labiau patinka lankytis Klaipėdoje. "Kartą važiavome su drauge link Kretingos ir už greičio viršijimą mus sustabdė policija. Pareigūnai paprašė parodyti vairuotojo pažymėjimą, automobilio dokumentus. Ištraukiau iš piniginės, padaviau policininkui, jis žiūri, žiūri, nueina pasitarti su kolega. Sako: "O tu gimęs Australijoje, tiesa? Ar tu pažįsti Šimkų šeimą, gyvenančią Adelaidėje?" Sakau: "Aišku, pažįstu!" Pasirodė, kad jie yra policininko giminaičiai!" - prisiminė kuriozą menininkas. Pareigūnas apie pusvalandį klausinėjo, kaip gyvena Šimkai, vėliau leido važiuoti.
INTUICIJA. Klaipėdos lietuvių kilmės australas gerai nepažįsta. Tačiau čia jis pasikliauja uosle ir intuicija - šios visada nuveda ten, kur reikia. Nuotrauka daryta S. Šimkaus konservatorijos bendrabutyje, kuriame jam teko pagyventi. Eimanto CHACHLOVO nuotr.
D. Kesminas prisiminė ir kitą kuriozą. Po "Punkasila" koncerto Havanoje, Kuboje, menininkas užėjo į vieną kavinę. Ten jį užkalbinti bandė vietiniai gyventojai. Barmenas jiems pasakė, jog Danius nemoka ispanų kalbos. Vienas senas diedukas, maždaug 90 metų amžiaus, išgirdęs vardą "Danius", pasiteiravo, ar šis neturintis ryšių su Lietuva. "Pasakiau, kad esu lietuvių kilmės. Ir jis labai susijaudino, sakė, kad labai myli Lietuvą, nes ten gyveno. Pasirodo, kad šitas seneliukas buvo Fidelio Kastro kultūros atašė Lietuvoje nuo 1975 iki 1982 metų! Jis tiesiog krykštavo prisiminęs Palangą!" - pasakojo pašnekovas.
D. Kesminas taip pat prisiminė, jog, visai neseniai iš Danijos keliaujant į Lietuvą, vyriškis autobuse į Kopenhagos oro uostą užkalbino vyrukus, norėdamas pasiteirauti, kada autobusas pasieks reikiamą tašką. "Mano švarko atlape buvo įsegtas ženkliukas su lietuvišku užrašu: "Aš mėgstu blynus." Jie pasiteiravo, iš kurios šalies aš esu. Pasirodė, jog vyrukai - klaipėdiečiai, ir jie manęs pasiteiravo, ar aš nepažįstu kunigo Juozo Deveikio, dirbančio Melburne. Sakau, aišku, pažįstu. Juk jis mūsų kunigas! Pasirodė, kad J. Deveikis buvo vieno iš tų jaunų vyrukų klasės draugas!" - negalėjo patikėti pašnekovas.
Menai
D. Kesminas menų mokėsi Melburno karališkajame technologijos institute. Prieš keletą metų jis buvo pakviestas siekti daktaro laipsnio. "Iškart atsisakiau. Bet kai man pasakė, kad kas mėnesį gausiu dviejų tūkstančių dolerių stipendiją, pasakiau, kodėl gi ne?" - juokėsi pašnekovas. Nors disertacijos rašymas jam apkarsta, o trumpinys "dr." prie vardo jau senokai galėjo būti "prikabintas", tačiau dideli meniniai užmojai, idėjos, noras bendrauti jam vis pakiša koją užbaigti mokslinį darbą. Na, o stipendija, kuri yra pagrindinis jo pajamų šaltinis, leidžia jam realizuoti kai kuriuos savo sumanymus ir veja mintis mesti mokslus.
Menininkas domisi ir į savo sumanymus įpina įvairių sričių menus: muziką, kiną, dailę, architektūrą, poeziją, teatrą, kritiką. Jo parodos ir performansai buvo rengiami įvairiose pasaulio šalyse: JAV, Vokietijoje, Austrijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Liuksemburge, Olandijoje, Danijoje, Ispanijoje, Čekijoje, Rusijoje, Didžiojoje Britanijoje, Kinijoje, Indonezijoje, Vietname, Naujojoje Zelandijoje ir, žinoma, Lietuvoje. Neseniai jis kartu su kitais "Punkasila" grupės nariais išleido ir komiksų knygas, kuria plakatus, piešinius, skulptūras. Jo darbuose neretai galima išvysti bičiulio avangardisto Jono Meko ir vieno iš "Fluxus" judėjimo pradininkų Jurgio Mačiūno portretus.
Vieni įdomiausių jo darbų - prieš porą metų Nidos meno kolonijoje nutiestas "Tunelis į Kaliningradą", taip pat iš vamzdžių padaryti "vargonai", savo forma primenantys lietuviškus skudučius. Įkvepianti idėja šiam kūriniui kilo, autoriui iš laikraščių sužinojus apie surastus požeminius vamzdžius, skirtus degtinės importui į Lietuvą iš kaimyninių šalių.
D. Kesminas netgi sukūrė humoristinį žemėlapį, kuriame ir vaizduojami tie slapti degtinės iš kaimyninių šalių importo į Lietuvą keliai. Menišką prigimtį Australijos lietuvis, matyt, paveldėjo iš savo architekto tėvo, kuris taip pat stebina išskirtiniu meniniu žvilgsniu. Pavyzdžiui, viename piešinyje, kurį parodė pašnekovas, jo tėvas vaizdavo iš gausybės fortepijonų sukurtą daugiabutį.
Ir vis dėlto, kaip menininko galvoje gimsta tokios originalios idėjos? "Aš nežinau, jos tiesiog gimsta. O šiaip ir pasakyti negalėčiau - juk esu slaptas agentas", - pusiau rimtai, pusiau juokais atsakė D. Kesminas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą