Penktadienį švenčiant Kristaus Paaukojimą - Grabnyčias - bažnyčiose šventinamos žvakės, vienuoliai mini Pašvęstojo gyvenimo dieną.
Tikintys vasario 2 dieną šventintų žvakių galia sako, kad namuose privalu jų turėti, jei ištiktų nelaimė ar prireiktų uždegti mirštančiam žmogui.
Dvasininkų teigimu, liaudiški tikėjimai užgožia tikrąją Kristaus paaukojimo šventės prasmę. Per Grabnyčias šventinamos žvakės simbolizuoja Kristų, Jo pergalę prieš mirtį ir tamsiąsias jėgas. Pati šventė primena laiką, kai praėjus 40 dienų po Jėzaus gimimo, Juozapas ir Marija atnešė jį kaip savo pirmagimį sūnų į šventyklą paaukoti Dievui. Ši auka vėliau išsiskleidžia Viešpaties kančios, mirties ir Prisikėlimo slėpinyje.
Nuo 1997 metų vasario 2 dieną vienuolės ir vienuoliai taip pat mini Dievui pašvęsto gyvenimo dieną. Tikintiesiems tai proga padėkoti už brolių ir seserų tarnystę.
Liaudyje sakoma, kad per Grabnyčias, kurios anksčiau vadintos Perkūno diena, jau pakvimpa pavasariu, nubąla beržų tošis, o gaidys nuo stogo gaudo varveklių lašus.
Jei diena būna saulėta, tikimasi ankstyvo pavasario, o vasaros - su dažnomis perkūnijomis. Jei dar daug sniego ant stogų, vasarą bus vešlios pievos. Tikėta, jog vėjuota vasario 2-oji suvėlina pavasarį.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą