Šiandien drauge su autoriumi svarstome: ar tai - ne todėl, kad ši knyga kreipiasi į Lietuvos visuomenę ir kviečia neberinkti į valdžią tų, kurie neina „vien takais dorybės“?
„Tautišką giesmę“ dr. Vincas Kudirka sukūrė 1898 metais, sunkiausiu carinės Rusijos lietuviškos spaudos draudimo laiku. Šis kūrinys - širdį ir protą uždegantys žodžiai: ką daryti, kad pasaulyje išliktume kaip tauta su savo kalba, kultūra ir teritorija? Gūdžiausių carizmo metų laisvės kovose ši Giesmė plačiai paplito mūsų tautoje kaip Lietuvos himnas, kad net Steigiamojo Seimo parengtoje Konstitucijoje nereikėjo himno patvirtinti: užteko „Tautišką giesmę“ tik sugiedoti 1920 m. gegužės 15 d. Steigiamojo Seimo pirmajame posėdyje. Tai pasiekta populiarinant ją dainų knygose ir atskirais leidiniais, plokštelėmis, o žodžius - ir atvirukais. Ypač daug atvirukų su himno žodžiais buvo išleista nepriklausomoje Lietuvoje (1918-1940). Leista jų ir su Respublikos prezidento Antano Smetonos atvaizdu. Valstybė rūpinosi visuomenės tautiškumo ugdymu.
Lietuvos himnas savo dvasia išsiskiria iš kitų valstybių himnų. Vienas kitatautis himnų tekstų rinkėjas, gavęs „Tautiškos giesmės“ vertimą, taip yra rašęs: „Turiu surinkęs daugelio himnų tekstus. Tarp jų yra tikrai gražių, bet beveik visi jie išdidžiai kalba apie savo tautą, žadindami tuščio pasipūtimo jausmą. Dar yra daug tokių, kurių skambūs žodžiai nieko nesako kitos tautos žmogaus širdžiai ir protui. Jūsų himnas visai kitoks: iš jo dvelkia karšta, bet kukli savo krašto meilė, šviesos, tiesos ir pasaulio taikos troškimas. Tokį himną galėjo sukurti tik toks žmogus, kuris gerai suprato savo tautos dvasią, ir ta dvasia jūs tikrai galite didžiuotis.“
Deja, Lietuvos himno dvasia mus veikia skirtingai, kiekvienas jo žodžius supranta savaip. Tai lemia ir skirtingas himno interpretacijas. Tikriausiai dėl šios priežasties „Tautiškos giesmės“ interpretacijos nėra mokyklos vadovėliuose. Lietuvos himno nepasitelkiama mokinių tautiškumui ugdyti. O juk tauta prasideda nuo mokyklos.
2011 m. išleidau knygą „Lietuvos himno gimtinė“ (ją recenzavo akademikas Antanas Tyla), kurioje pateikiau „Tautiškos giesmės“ interpretaciją. Įžvelgta šios Giesmės vertybinė struktūra: tai trys priesakai ir jų tikslai, o šių tikslų visuma yra ir „Tautiškos giesmės“ tikslas - kurti šviesią ir teisingą Lietuvą.
Kūrinio struktūra yra ribos, tarsi rėmai, kurių interpretacija negali peržengti, - šią Giesmę turime visi iš esmės suprasti vienaip.
„Tautiška giesmė“ ypač aktuali šiandien: ką daryti, kad pasaulyje išliktume kaip tauta su savo kalba, kultūra ir teritorija, nes dabar nykstame - išsivažinėjame po kitas šalis. Ką sako dr. Vincas Kudirka? „Tautiškoje giesmėje“ jis ragina tautą - kiekvieną mūsų - kurti šviesią ir teisingą Lietuvą, kurioje viešpatautų vien dorybė, dvasinė kultūra ir meilė Lietuvai. Todėl kiekvienas mūsų turi vykdyti tris priesakus: „tegul tavo vaikai eina vien takais dorybės“, „tegul saulė (dvasinė kultūra - aut.) Lietuvoj tamsumas prašalina ir „tegul meilė Lietuvos dega mūsų širdyse“. Tada mūsų tauta, kurianti šviesią ir teisingą Lietuvą, gerokai mažiau išsivažinėtų - dirbti ir kurti Lietuvoje yra ir prasmė, ir atsakomybė.
Pirmasis veiksmas kuriant šviesią ir teisingą Lietuvą - kiekvienas mūsų, vykdydamas „Tautiškos giesmės“ - Lietuvos himno - priesakus, neturėtų rinkti arba skirti į svarbias valstybės pareigas tų, kurie nepaiso bent vieno priesako: neina vien takais dorybės, nėra aukštos dvasinės kultūros ar nemyli Lietuvos, - kitaip neišliksime.
Antrasis veiksmas kuriant šviesią ir teisingą Lietuvą - „Tautiškos giesmės“ interpretaciją, pateiktą knygoje „Lietuvos himno gimtinė“, - įtraukti į mokyklos pilietinio ugdymo programą, kad mokiniai priesakus suvoktų ir juos vykdytų, - kitaip neišliksime.
Pirmasis priesakas - TEGUL TAVO VAIKAI EINA VIEN TAKAIS DORYBĖS. Vykdant šį priesaką, - DIRBU TAVO NAUDAI IR ŽMONIŲ GĖRYBEI.
Antrasis priesakas - TEGUL SAULĖ (dvasinė kultūra) LIETUVOJ TAMSUMAS PRAŠALINA. Vykdant šį priesaką, IR ŠVIESA, IR TIESA MANO ŽINGSNIUS TELYDI.
Trečiasis priesakas - TEGUL MEILĖ LIETUVOS DEGA MŪSŲ ŠIRDYSE. Vykdant šį priesaką, VARDAN TOS LIETUVOS VIENYBĖ TEŽYDI. O vienybėje - galybė, nes nėra darbo, kurio nebūtų galima atlikti bendromis jėgomis.
(Cituota iš Romo Treiderio knygos „Tautiškos giesmės kelias į Tautą“.)
Romas Treideris:
- Žmogus, kuris ryžtasi leisti knygą savo lėšomis, manau, turi karštai tikėti tokios knygos verte ir reikalingumu. Papasakokite apie savuosius motyvus šiai knygai atsirasti?
- Lietuva tirpsta, jaunimas lengva širdimi išsivažinėja po pasaulį, nejausdamas jokių sąžinės priekaištų, nė nemanydamas, kad dirbti Tėvynės gerovei ir kurti jos ateitį - šventa jų pareiga. Kodėl Lietuvos jaunuomenė nemyli Lietuvos? Todėl, kad niekas jiems taip ir nepaaiškino, ką reiškia mylėti Tėvynę ir kaip tai daroma.
Patriotiniu jaunimo ugdymu, ypač tokiu, išnykimu gresiančiu, laiku, privalo rūpintis šalies mokyklos, tačiau netgi valstybinio Lietuvos himno teksto interpretacijos mokyklų vadovėliuose nėra - vaikai nemokomi suklusti ties „Tautiškos giesmės“ žodžiais, kuriuose glūdi visa lietuvybės puoselėjimo ir Lietuvos valstybės kūrimo programa, nemokomi himno giedoti su meile ir įsipareigojimu - pasižadėjimu vykdyti Vinco Kudirkos suformuluotus priesakus, skirtus kiekvienam žmogui, laikančiam save Lietuvos piliečiu.
Susiradau lig šiol buvusias Lietuvos himno teksto interpretacijas ir labai nustebau, kad visos jos skirtingos (prof. Juozas Girdzijauskas išskiria keturis jame glūdinčius priesakus, prof. Vytautas Landsbergis - dešimt priesakų, prof. Regina Koženiauskienė - vėlgi dešimt...), nėra interpretacijos, kuri būtų paskelbta kanonine, kurią būtų galima it estafetę perduoti ateities kartoms. Taigi siekdamas, kad tokia interpretacija atsirastų, išanalizavau V.Kudirkos tekstą ir išskyriau jame tris priesakus, kurių šalies himnas įpareigoja laikytis kiekvieną Lietuvos gyventoją.
- Tikrai gražiai išleista ir labai šiuo metu Lietuvai aktuali knyga. O kaip ketinate ją skleisti po jaunų lietuviukų protus ir širdis?
- Turiu parengęs su Lietuvos himnu ir jo istorija susijusių vaizdinių priemonių parodą: nuotraukos, atvirukai, tikslios datos, vietos, dokumentinė medžiaga... Ta paroda jau lankėsi Šakiuose, dviejose vietose Vilniuje - Seime ir Mokytojų namuose, Šiauliuose - universitete, Kaune - Vinco Kudirkos bibliotekoje, šiuo metu paroda svečiuojasi Birštone...
1200 egzempliorių tiražu išleistą knygą dalinu nemokamai. Leisdamas ją įsivaizdavau, kad dovanojimai vyks centralizuotai, tikėjausi šalies vadovybės, Švietimo ministerijos pagalbos, nunešiau knygą švietimo ministrei, taip pat - į prezidentūrą dovanų pačiai šalies prezidentei Daliai Grybauskaitei...
Visi šia knyga tarsi džiaugėsi ir labai gyrė, tačiau platinti ją per Lietuvos mokyklas centralizuotai atsisakė. Keliauti po Lietuvos miestus ir kaimus, nunešti ir įteikti po šią knygą kiekvienai Lietuvos mokyklai aš neturiu nei lėšų, nei fizinių galimybių, todėl knygos sklaida vyksta gana lėtai ir nenuosekliai.
Mokyklų reakcijos, beje, taip pat būna įvairios - vieni dėkoja ir džiaugiasi, kiti kalbą pradeda nuo klausimo - ar su Švietimo ir mokslo ministerija manasis noras padovanoti knygą mokyklai yra suderintas, dar kiti manajam pasiūlymui lieka visiškai abejingi...
- Kaip manote, kodėl šalies vadovybė nusprendė jūsų idėjos nepalaikyti? Juk pinigų jų nė neprašėte?
- Manau, manoji knyga valdančiajam Lietuvos sluoksniui nepatinka būtent todėl, kad kviečia Lietuvos žmones eiti „vien takais dorybės“ ir nerinkti į valdžią tų, kurie „Tautiškoje giesmėje“ išsakytų priesakų nevykdo.
Sutikite, juk pavojinga atkreipti žmonių dėmesį į Lietuvos himno prasmę, kai toji prasmė tuojau pat apnuogina pačių šalies lyderių išpažįstamą moralę, vertybes ir tikruosius tikslus - nė iš tolo nesutampančius su ta programa, kurią deklaruoja „Tautiška giesmė“, kurią giedame uždėję ranką ant širdies ir laikome savosios savasties išraiška. Kiek žinau, nūdienos Seimo nariai ir Seime Lietuvos himno giedoti nemėgsta. Manau, dėl tų pačių priežasčių.
- Na, jei knygos tiražas toks nedidelis, lengvai išsidalins ir be valdžios pagalbos, bet visoms Lietuvos mokykloms jos juk neužteks?
- Jeigu tik patriotinis ugdymas taptų ne mano ar panašių į mane žmonių privačiu, o visuotiniu reikalu, tiražą galima būtų lengvai pakartoti. Patikėkite, Lietuvoje esama nemažai žmonių, kuriems dėl tokių darbų pinigų negaila.
O ir knygą platindamas išsiversiu be valdžios pagalbos. Tarp moksleivių veikia jaunųjų kudirkaičių draugija, esama nemaža patriotiškai nusiteikusių jaunimo organizacijų, judėjimų, siekiančių kurti šviesią ir dorą Lietuvą... Štai su jais ir ketinu imti bendradarbiauti.
Manau, kad ši knyga jaunuomenės protus ir širdis vis tiek pasieks, tačiau, sutikite, keista, kad laisvoje Lietuvoje tokius darbus reikia daryti tarsi nelegaliai, tarsi pogrindyje. Visai kaip sovietiniais laikais.
Parengta pagal savaitraščio „Respublika" priedą „Žalgiris"
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą