Mūsų protėviai tikėjo, kad nugriaudėjus pirmajam pavasario perkūnui ir palijus „išjudinama“ ir „apvaisinama“ žemė – tai yra ženklas pradėti sėjos darbus. Perkūno metą lydi lietūs ir perkūnijos, joms pasibaigus – spinduliuojanti gaiva ir džiuginanti žaluma, kiekvienam suteikianti naujų gyvybinių jėgų. Artimiausių laidų „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ temos vienaip ar kitaip siejasi su gamtos ir gyvenimo virsmų apmąstymais.
Molėtų Dangaus šviesulių stebykloje kasmet švenčiama Jorė, pirmosios pavasario žalumos šventė. Kokios atliekamos apeigos ir ritualai? Kokias dvasines vertybes puoselėja romuviai? Ir ką reiškia baltų simbolis Žalčių svastika? Laidoje – išskirtinis pokalbis apie šios šventės prasmę su senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ vyriausiąja krive Inija Trinkūniene. Laidos eteris – gegužės 28 d., sekmadienį, 9 val. (kartojimai gegužės 29 d. 13.25 val. ir 31 d. 10.30 val.)
Algirdas Julius Greimas lietuvių mitologijos studijos „Apie dievus ir žmones“ pratarmėje rašė: „Mitologijos, kaip savarankiškos socialinių mokslų šakos, susiformavimas surištas su Žoržo Diumezilio vardu (...). Jo išeities taškas labai paprastas – tai atitikmens tarp dieviškojo ir žmogiškojo pasaulio teigimas, į dieviškąjį pasaulį žiūrint tam tikra prasme kaip į žmogiškojo pasaulio, jo santvarkos, pagrindinių rūpesčių ir troškimų atspindį. Tyrinėdamas indoeuropiečių tautų religijas, jis suformulavo hipotezę, pagal kurią tų tautų bendra socialinė struktūra turi savo atitikmenį dieviškojo pasaulio struktūroje ir dieviškųjų funkcijų pasidalinime.“
Antropomorfinė saulė. Palūšės apyl., Ignalinos raj. / Iš P. Dundulienės knygos „Lietuvių liaudies kosmologija"
Pasak mitologės, humanitarinių mokslų habilituotos daktarės Nijolės Laurinkienės, vienas ryškiausių lietuvių mitologijos personažų yra griaustinio dievas Perkūnas. Sužinosime apie Perkūno veiklos sferas, vardus, šeimą, kas yra jo priešininkas, kodėl tarp jų nuolat vyksta kova ir – apie Saulės simbolį. Laidos eteris – birželio 4 d. (kartojimai birželio 5 d. 13.40 val. ir 7 d. 10.30 val.)
„Šiuolaikinėje humanistikoje egzistuoja daugybė simbolio sampratų, kurios kartais papildo, o kartais radikaliai neigia viena kitą. Neskaidrūs ir neperregimi yra ne tiktai konkretūs, ką nors simbolizuojantys simboliai. Neskaidrus ir neperregimas yra simbolis kaip toks, iki galo nesuvokiama pati simbolio prigimtis. (...) Neturėtume pernelyg nusiminti, kad nepriekaištinga filosofinė simbolio samprata yra neįmanoma. Priešingai, turime suvokti, kad simbolio neskaidrumas yra neatsiejamas nuo simbolio gyvybės, jo galios išjudinti mąstymą.“ (N. Kardelis, str. „Simbolis kaip dalis ir visuma“)
Filosofas, humanitarinių mokslų daktaras Naglis Kardelis pokalbyje apie simbolius, ženklus ir religijas padės išsiaiškinti, ką reiškia sąvoka „simbolis“ ir kaip ji interpretuojama filosofijoje, ar žodžiai „simbolis‘‘ ir „ženklas“ reiškia tą patį, kokia buvo graikų pagonybė. Dar sužinosime, kokia yra mokslininko filosofinė vizija apie religijų ateitį Lietuvoje ir ką reiškia simbolis Pasaulio medis. Laidos eteris – birželio 11 d. 9 val.
Skambės padavimai „Saulės išlaisvinimas“, „Perkūnas“, „Saulė, mėnulis ir žemė“, kuriuos įskaitė aktorius Sigutis Jačėnas, smėlyje piešė dailininkė Monika Furmanavičiūtė, muziką kūrė Kristijonas Lučinskas.
Laidos transliuojamos per Balticum TV. Autorė ir vedėja Nijolė Jačėnienė, operatorė Natalija Kolesnik, montažo inžinierius Algis Galatiltis. Informaciniai partneriai – dienraštis „Vakarų ekspresas“, interneto portalas Alkas.lt. Projektą iš dalies finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas, rengia VšĮ „Vieno aktoriaus teatras“.
Apolono, saulės šviesos dievo, šventykla Delfuose / Iš asm. laidos autorės archyvo
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą