„2010 metais asmeniui galimai trūko teisėtais pajamų gavimo šaltiniais pagrįstų lėšų nekilnojamajam turtui už 1,9 mln. litų įsigyti. Lietuvos apeliacinis teismas nuosprendyje patvirtino, kad fizinis asmuo pagamino, laikė ir realizavo perduodamas kitiems asmenims tolimesniam realizavimui ne mažiau kaip 138,23 tūkstančių vienetų netikrų 100 nominalo eurų banknotų“, - ryškiausius neteisėto praturtėjimo atvejus vardijo VMI komunikacijos vadovas Darius Buta.
Inspekcijos akiratyje yra apie 200 tokių šalies gyventojų. Iki praėjusių metų pabaigos mokesčių inspektoriai baigė 22 asmenų patikrinimus, 25 asmenys tikrinami, o šešių asmenų patikrinimai dar nepradėti. Patikrinus minėtus gyventojus, VMI papildomai priskaičiavo beveik 4 milijonus eurų mokesčių, baudų ir delspinigių.
D.Butos teigimu, šiuo metu atliekamas vieno Lietuvos piliečio, kuris galimai siekdamas mokestinės naudos, sudarė apsimestinį dovanojimo sandorį ir taip išvengė mokesčio nuo vertybinių popierių pardavimo pajamų, patikrinimas. Jam numatoma priskaičiuoti net 3,7 mln. eurų dydžio gyventojų pajamų mokestį.
„Gyventojas buvo įsigijęs vertybinių popierių, kurių vertė 9 mln. litų, ir nusprendė juos parduoti. Rinkos kaina pardavimo metu buvo 97 mln. litų. Kadangi susidaro 88 mln. litų apmokestinamųjų pajamų suma, asmuo padovanojo vertybinius popierius seseriai, kuri jau kitą dieną pardavė juos susijusiai įmonei.
Dėl neteisėto praturtėjimo 2011-2014 metais Lietuvoje įvykdyta 417 nusikaltimų, teismams perduotos nagrinėti 108 dėl to iškeltos bylos. 40 bylų užbaigta baudžiamuoju įsakymu, 26 pradėti ikiteisminiai tyrimai nutraukti.
- Ar dėl neteisėto praturtėjimo priimtas baudžiamasis įstatymas veiksmingas? - „Vakaro žinios“ paklausė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko Juliaus Sabatausko.
- Pažiūrėjus atrodo, kad tokių atvejų ir dėl to baudžiamojon atsakomybėn patrauktų asmenų nėra labai daug. Situacija lyg ir tokia, kad iš didelio debesies yra mažai lietaus. Nors atrodytų, kad ketveri metai yra nemažas laiko tarpas, tačiau dar ir nepakankamas, kad viskas vyktų taip, kaip norėtųsi.
- Ką reikėtų daryti, kad kovojant su šios rūšies nusikaltimais efektas būtų didesnis?
- Norint išsiaiškinti visus neteisėto praturtėjimo atvejus ir kad tai darantys asmenys neišvengtų atsakomybės, vien įstatymų ir baudžiamųjų priemonių nepakanka. Tik įteisinus visuotinį turto ir pajamų deklaravimą nebūtų galima pasiteisinti neva iš tetų, dėdžių ar močiučių gautomis paskolomis. Kadangi pastarieji asmenys pajamų ir turto dabar nedeklaruoja, jų patikrinti negalima. Baudžiamosios priemonės yra tik laikinas dalykas. Tik įvedus visuotinį turto ir pajamų deklaravimą nebeliktų landų pasiteisinti, iš kur gautas nežinia kaip sukauptas turtas.
- Tačiau juk galima ir sąžiningai užsidirbti?
- Galima. Tačiau aš mačiau įvairiausių deklaracijų. Taip namą pasistatęs žmogus tikina, kad jam išleido visas savo pajamas. Norėčiau jo paklausti, ką jis visą tą laiką valgė. O juk dar reikia būstą išlaikyti ir apsirengti.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą