Generalinio prokuroro Evaldo Pašilio teikimu Klaipėdos rajono apylinkės teismas vėl atvertė seną bylą – ginant viešąjį interesą iš naujo aiškinamasi, ar įmonės „Bostora“ savininkai teisėtai įsikūrė Pajūrio regioniniame parke.
Įsigijusi žemės draustinyje „Bostora“ pasistatė dviejų aukštų namą, išsikasė tvenkinį, nutiesė keliuką netoli unikalaus ledynmečio laikų Plocio (Plazės) ežerėlio. Savininkai tvirtina gavę leidimus, įstatymų nepažeidę.
Tyrimai sukėlė įtarimų
Tyrimus atlikusi Kauno įmonė „Statybų archeologija“ nustatė, kad anksčiau čia būta kažkokios sodybos, tačiau jos pėdsakų kartografinėje medžiagoje neaptikę draustinio sergėtojai nusprendė kitaip ir kreipėsi į teisėsaugą.
Gavę naujų duomenų PRP aplinkosaugininkai paprašė atlikti ikiteisminį tyrimą dėl galimo „Bostoros“ ir archeologų manipuliavimo suklastotomis išvadomis siekiant įsikurti draustinyje.
Valstybės saugomose teritorijose legaliai statyti naujus namus leidžiama tik tada, kai žemės sklypų savininkai įrodo ten buvus senų sodybviečių.
Vilioja draustinio žemės
Prieš kelerius metus „Bostora“ teismui pateikė archeologų išvadas, kad draustinyje įgytame sklype yra stovėjusi sodyba.
Tačiau toji sodyba jokiuose dokumentuose nepažymėta, tik vienas su žemės pardavėjais susijęs Karklės senolis esą prisiminė ją matęs vaikystėje.
Kai patikėjęs archeologų išvadomis teismas patvirtino juridinį buvusios sodybos faktą, „Bostorai“ iškart užsidegė žalia šviesa ir naujoms statyboms Šaipių gamtiniame draustinyje.
Vėliau „Bostora“ dalį Karklėje įgytos žemės sklypo pardavė kitiems asmenims. Aplinkosaugininkai sukruto, kai šie, pasitelkę į pagalbą tą pačią archeologų įmonę, irgi suskato ieškoti senųjų sodybviečių liekanų.
Draustinyje sklypus įsigijusias klaipėdietes Aldoną Skyrienę ir Aleksandrą Vysockają-Sadovskienę galėjo sugundyti internete pasirodžiusi vizualinė medžiaga – ten pavaizduotas kone visas gyvenamųjų namų kvartalas.
Ką matė Karklės senolis?
„Iš senųjų karkliškių žemes įsigijusių asmenų užmojai atkurti čia neva kadaise buvusias ir išnykusias sodybas kelia įtarimų, kad nauji statiniai dygsta ten, kur jų niekada nebuvo“, – tvirtino PRP vadovas Darius Nicius.
Parko sergėtojai sodybvietės, kurioje pastatytas „Bostoros“ namas, neatrado senuose Klaipėdos krašto žemėlapiuose, nors ten pedantiškai pažymėtos visos sodybos, net nuošaliausi statiniai nuo Nemirsetos iki Melnragės.
Prokurorai teismui pateikė dar vieną įrodymą – Antrojo pasaulinio karo pabaigoje iš oro fotografuoto Karklės kaimo vaizdą.
Taigi ką aptiko archeologai „Bostoros“ sklype, jei senoje nuotraukoje jokių sodybų nematyti?
D.Nicius įtaria, kad kaimo senolis nurodė vaikystėje matęs tai, ko nebuvo: „Gal jis ne viską prisimena, painioja įsivaizduojamą sodybą ir kitus statinius.“
Komisijos nariai priblokšti
„Bostoros“ užsakymu tyrimus atlikusi „Statybų archeologija“ kasinėdama draustinio laukus aptiko molio šukių, akmenų.
Nuspręsta, kad tai – kažkokių anksčiau buvusių kaimo statinių liekanos.
Tačiau Kultūros paveldo departamento Mokslinę archeologijos komisiją (MAK), kurios PRP aplinkosaugininkai paprašė įvertinti istorinius radinius Šaipių draustinio teritorijoje, archeologų išvados tiesiog pašiurpino.
„Anksčiau žmonės atliekas veždavo į laukus, pamiškes, atokiau nuo gyvenviečių. Vien iš šiukšlių spręsti, kad ten būta sodybų, negalima“, – tvirtino liudyti į teismą iškviestas buvęs MAK narys Gytis Piličiauskas.
Archeologų išvados dėl „Bostoros“ namo, pasak G.Piličiausko, gali būti klastotė įteisinant sodybų atstatymą ten, kur jų galbūt nebuvo nė kvapo.
Teismams teikia klastotes?
„Bostoros“ įkurtuvės nėra išskirtinis atvejis. MAK suabejojo ir kitų Pajūrio regioniniame parke įsigytų sklypų archeologinių tyrimų išvadomis.
Galima schema panaši: kurpti melagingas archeologinių tyrimų ataskaitas ir teikti jas teismams.
Patvirtinus nebūtus istorinius faktus žemių savininkai gali projektuoti ir statyti naujus namus.
Anot mokslininkų, vienintelis patikimas buvusių sodybų įrodymas – kartografija, išlikę pamatai, archyvų dokumentai, kuriuos irgi reikia ištirti, kad nekiltų jokių abejonių dėl mokslo skraiste dangstomų duomenų falsifikavimo.
„Archeologai apie savo atliktus tyrimus mūsų neinformuoja, nematome, kur ir kada jie darbuojasi. Tik jie patys ir žino, ką atranda“, – sakė D.Nicius.
STT nusiplovė rankas
Pajūrio regioninio parko direkcija bandė, bet neįstengė užkirsti kelio samdomų archeologų ir kitų institucijų palaimintai statybai.
Aplinkosaugininkai prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai suklastotų tyrimų išvadų ir kitų dokumentų nustatant senąsias sodybvietes.
„Specialiųjų tyrimų tarnyba domėjosi archeologų veikla ir radiniais Šaipiuose, tačiau pakartotinės ekspertizė kažkodėl nepaskyrė – gal nusprendė, kad viską išsiaiškins teismai“, – stebėjosi G.Piličiauskas.
„Statybų archeologijos“ akcininkas ir vadovas Donatas Zubrickas pripažino, kad dirbant Šaipiuose klaidų neišvengta, tačiau kaltinimus dėl sąmoningo duomenų klastojimo kategoriškai atmetė: „Ten buvo sodyba, aš tuo įsitikinęs.“
Griebiasi paskutinio šiaudo
„Kai neužtenka istorinių žinių, užsakomi archeologiniai tyrimai, žemės sklypų savininkai naudojasi jų duomenimis, kad pagrįstų pastatų buvimo faktus. Tokia jų teisė apibrėžta įstatymais“, – aiškino D.Zubrickas.
D.Nicius savo ruožtu tvirtino, jog sklypai draustiniuose įsigyjami ne tam, kad pirkėjai grožėtųsi jais iš tolo – užsidegę ten statyti gyvenamuosius namus jie archeologų išvadų dažnai griebiasi kaip paskutinio šiaudo.
„Teisinė bazė tokia, kad ne tik neolito laikų šukės ir gelžgaliai, bet ir į laukus iš kitur atbogintas statybų laužas, šiukšlės tampa ir dingstimi atkurti sodybas, kurių čia galbūt niekada nebuvo“, – kalbėjo PRP vadovas.
Įžvelgė konkurentų ranką
Tuo metu D.Zubrickas, be kita ko, įžvelgė ir konkurentų užmačias: „MAK nariai istorikai irgi yra tos pačios užsakomųjų archeologinių tyrimų rinkos dalyviai, todėl jų sprendimai vienų pozicijas gali sustiprinti, o kitų susilpninti.“
Registrų centro duomenimis, mažmenine prekyba užsiimančios „Bostoros“ akcininkai – klaipėdiečiai verslininkai Linas Patapas ir Robertas Pisarevičius.
Jeigu Šaipiuose aptiktos sodybos liekanos bus pripažintos prasimanymu, buldozeriai „Bostoros“ savininkų turtą gali nušluoti nuo žemės paviršiaus kaip žuvų restoraną Kuršių nerijos nacionaliniame parke.
Iškart nušalino teisėją
Bet pirmąja pergale Klaipėdos apylinkės teisme kol kas gali džiaugtis „Bostoros“ interesams atstovaujantis advokatas Ramūnas Girevičius – jo prašymu nuo bylos nagrinėjimo nušalintas teisėjas Vytautas Pliuskevičius.
„Generalinės prokuratūros prašymą atnaujinti procesą dėl juridinio fakto nustatymo šis teisėjas įvertino šališkai – E.Pašilio argumentus iš anksto pripažino pagrįstais, nors dar niekas neaišku“, – aiškino R.Girevičius.
Advokatas stebėjosi, kodėl į teismą nekviečiami „Bostoros“ savininkai, o viešojo intereso gynėjus iš anksto perspėjo, kad laukia ilgas bylų maratonas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą