Rugsėjo 27 dieną sostinės 41 metų gyventoja V.P. negrįžo namo. Pakeliui į darbą moterį, kilus konfliktui, nužudė jos draugas, buvęs policininkas.
Viename iš prekybos centrų dirbančios V.P. vadovė, nesulaukusi darbuotojos, nujautė nelaimę ir skubiai į moters namus iškvietė policijos pareigūnus. Čia jie ir surado 7-metį berniuką, kuris daugiau kaip pusantros paros kantriai laukė mamos. Net savarankiškai į mokyklą buvo nuėjęs, tačiau viltis išvysti mamą žlugo.
Tokiomis akimirkomis negali likti abejingas kito skausmui, - „Vakaro žinioms“ sakė 23 metų Vilniaus patrulių rinktinės I kuopos II būrio vyresnysis patrulis Vitalijus VAITKEVIČ, kuris kartu su kitais pareigūnais septynmečiui suteikė reikalingą pagalbą.
- Tądien patruliavimą pradėjome 15 val., į vakarą gavome iškvietimą, kad Baltupių mikrorajone galbūt kelias paras paliktas mažametis. Kai paskambinome į duris, jas iškart atidarė vaikas, buvo labai keista, kad jis taip staigiai duris atvėrė. Iškart pastebėjome, kad kažkas ne taip. Pabendravome, paklausėme, kur tėtis, mama, ar turi sesių, brolių. Per savo duomenų bazę nustatėme berniuko mamos vardą, pavardę, gimimo metus, giminystės ryšius, kad būtų lengviau aiškintis aplinkybes. Susiskambinome su berniuko mamos giminaičiais, tačiau dalis jų sakė, kad su šeima nebendrauja, nes buvo kilę tarpusavio konfliktai. Kitas giminaitis išvis šaltai sureagavo, kai pasakėme, kad vaiko mama dingusi ir jis likęs vienas, pasakė, kad jam visai neįdomu, ir padėjo ragelį.
Taigi mes apie 6 valandas praleidome su vaiku, pagaminome jam valgyti, šaldytuve radome jogurto, dešrelių, išvirėme jų, berniukas su batonu pavalgė. Išvirėme jam arbatos. Kolegos toliau aiškinosi, kas vis dėlto nutiko dingusiai šių namų šeimininkei. Berniukas prie mūsų greit apsiprato, rodė savo knygeles, flomasterius, žaislus. Kartu ir pamokas su juo ruošėme. Vaikas net kelis kartus klausė: policija, kur mano mama, gal jūs jau žinote? Raminome, kad surasime ją. Aišku, situacija labai jautri, žiūri į tave vaikas ašaromis pasruvusiomis akimis ir klausia, kur mama.
- Ar berniukas jau žino, kas iš tikrųjų nutiko?
- Iš vaiko tikrojo tėčio - kuris dabar užsienyje - pusės atvažiavo giminaičiai ir berniuką pasiėmė. Kaip jam buvo pasakyta ši žinia, neįsivaizduoju. Manau, turėsiu galimybę daugiau sužinoti, kaip šiam vaikui gyvenime sekasi, su kuo jis gyvena, ar yra laimingas, pasidomėsiu ir savo iniciatyva, juk įvykis - neeilinis. Jis palietė mane ne tik kaip pareigūną, bet ir kaip žmogų, palietė kolegas ir visą Lietuvą, tuo neabejoju. Artėja žiemos šventės, mes, pareigūnai, rasime progą šį vaiką nudžiuginti nors kiek. Tik tą darysime taktiškai.
- Gal policijos prestižą kelia tokie pareigūnai kaip jūs?
- Tikrai neprisiimu nuopelnų, tai yra bendras pareigūnų darbas. O aš tiesiog dirbu darbą, kurį labai mėgstu. Darbas policijoje yra mano gyvenimo būdas, aš ir po darbo esu pareigūnas. Kai darbas patinka, tada dirbi jį su meile, tau sekasi. Aišku, anksčiau policijos reitingas buvo mažesnis, juk ne paslaptis, kad pasitaiko atvejų, kad kiti pareigūnai menkina policijos prestižą „savo didvyriškais poelgiais“. Kai vienas pareigūnas padaro kokį blogą veiksmą, visuomenė dažnai mano, kad visi policininkai blogi. Taip nėra, pareigūnų yra daugiau kaip 10 tūkst., juk negaliu atsakyti už kito pareigūno, kuris yra kitame mieste, kitame padalinyje, blogus veiksmus.
- Kada supratote, kad norite tapti policijos pareigūnu?
- Dar būdamas mažas kaime laksčiau su pagaliu ir sakiau, kad būsiu pareigūnas. (Juokiasi.) Pats esu baigęs pasieniečių mokyklą, tačiau padirbėjęs ten nutariau, kad būsiu reikalingesnis policijai, čia, mano galva, daugiau darbo, be to, galima daugiau žmonių padėti. Man labai svarbu padėti kitam. Dažnai sulaukiame žmonių padėkų. Gerą žodį mes, pareigūnai, labai vertiname.
- Tikriausiai ne atlyginimas darbe labiausiai motyvuoja?
- Kai suteiki profesionalią pagalbą, o žmogus patenkintas, laimingas, - va čia ir motyvacija. Profesionalus nusikaltėlio sulaikymas irgi yra motyvacija, tada ir pats save įvertini gerai, matai, kad tobulėji. Aišku, jaunam vyrui, kartu su naktiniu darbu, per mėnesį uždirbti apie 500 eurų nėra daug. Tik atėjęs į darbą patrulis gauna 350 eurų į rankas.
- Koks turi būti profesionalus pareigūnas?
- Kiekvieną darbą reikia dirbti su noru, aš pats 12 valandų per parą atidirbu ir nenoriu eiti namo. Ir kolegos yra puikūs, matau, kad policijoje viskas keičiasi. Dirba atsidavę savo darbui pareigūnai. Policija visada padės žmonėms, todėl kilus problemoms raginu kreiptis į mus, o ne vieniems spręsti bėdas.
- Dėl ko dažniausiai prireikia pagalbos?
- 80 proc. visų iškvietimų susiję su neblaiviais asmenimis, iš to kyla konfliktai, smurtas artimoje aplinkoje, santykių aiškinimaisi. Alkoholis Lietuvoje yra labai opi problema. Pareigūnai į tokias šeimas vyksta ne po vieną kartą, o nuolat. Yra nemažai ikiteisminių tyrimų. Kaip išvaduoti visuomenę iš tokių skaudulių? Manau, viskas prasideda šeimoje, kokioje aplinkoje išaugęs žmogus, kokie jo draugai - toks ir jis pats.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą