Svetimo turto iššvaistymu kaltintas buvęs bankrutavusio Vakarų banko prezidentas Petras Kravtas vėl išsisuko nuo bausmės.
Baigęs nagrinėti Klaipėdos apygardos prokuratūros apeliacinį skundą dėl eksbankininkų išteisinimo, vakar Klaipėdos apygardos teismas P. Kravto atžvilgiu paliko galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo išteisinamąjį nuosprendį.
Anot Apygardos teismo teisėjų kolegijos, taip ir nebuvo įrodyta buvus grupei, kuriai priklausė P. Kravtas ir kuri iššvaistė pinigus stambiu mastu.
Tiesa, P. Kravto išteisinimo pagrindas, Apygardos teismo sprendimu, pakeistas, t.y. buvęs banko prezidentas išteisintas ne jo veikoje nenustačius nusikaltimo įvykio, o neįrodžius P. Kravto dalyvavimo jame.
Tuo tarpu baudžiamosios bylos epizodas dėl Vakarų banko viceprezidento Roberto Taraškaus veikos bus grąžintas tardymui papildyti.
Vakar tokią nutartį paskelbusių teisėjų nuomone, R. Taraškaus veikoje yra matyti nusikaltimo pagal LR Baudžiamojo kodekso 275 straipsnio 3 dalį, t.y. svetimo turto pasisavinimas arba iššvaistymas stambiu mastu, požymių. Tiesa, Apygardos teismas pripažino, jog atliekant parengtinį tardymą šioje byloje, buvo padaryta procesinių pažeidimų ir buvo pažeista R. Tarškaus teisė į gynybą.
Teisėjų kolegijos manymu, R. Taraškus, būdamas Vakarų banko viceprezidentas ir atsakingas už šio banko paskolų politiką, privalėjo užtikrinti, kad būtų išreikalauti visi reikiami dokumentai, pagal kuriuos buvo išduodamos paskolos.
Apygardos teismo teisėjų kolegijos teigimu, be kita ko, reikia patikslinti padarytos žalos dydį.
Kaip žinoma, beveik prieš 7 metus iškeltoje baudžiamojoje byloje P. Kravtas ir R. Taraškus buvo apkaltinti 48 mln. Lt svetimo turto iššvaistymu išduodant kreditus "Vakarų banke".
Prieš metus - pernai balandžio 20 d. - Klaipėdos miesto apylinkės teisme abu buvę bankininkai buvo visiškai išteisinti, nenustačius nusikaltimo įvykio.
Klaipėdos apygardos prokuratūra išteisinamąjį nuosprendį buvo apskundusi, motyvuodama, esą Klaipėdos miesto apylinkės teisėjas Romas Kersnauskas neišanalizavo bylos medžiagos, nepateikė įrodymų, kuriais pagrįstas jo sprendimas. Prokuratūra prašė P. Kravtą nuteisti 9 metams, o R. Taraškų - 8 metams laisvės atėmimo, konfiskuoti visą abiejų kaltinamųjų turtą ir priteisti po 62 tūkst. Lt baudos.
Vakar teisme kalbėjęs eksbankininkų advokatas Kazimieras Motieka teigė, jog pagal Aukščiausiojo Teismo Senato sprendimus, turto pasisavinimas yra tada, kai turtas yra neteisėtai parduodamas ar dovanojimas. Tuo tarpu šiuo atveju nė viena paskolos sutartis nebuvo pripažinta neteisėta.
Anot K. Motiekos, eksbankininkų veiką galima traktuoti tik kaip civilinius santykius, kurie dabar neva dirbtinai kriminalizuojami ir "tempiami" prie baudžiamosios bylos. Nes esą jokių įrodymų, jog pinigai buvo švaistomi tyčia - nėra.
Toks advokato motyvas "suveikė" kitoje byloje, kurioje P. Kravtas buvo kaltinamas sukčiavęs ir dideliu mastu pasisavinęs svetimą turtą.
Buvusio bankininko kaltintojai nusikaltimais laikė tai, kad būdamas Vakarų banko prezidentu jis įsigijo keturis žemės sklypus Tauragėje, Telšiuose, Kaune ir Pasvalyje, o vėliau nuostolingai juos nuomojo tam pačiam Vakarų bankui ir už tai per 1994-1995 metus neteisėtai gavo per 365 tūkst. Lt.
Tačiau dėl šio kaltinimo P. Kravtas buvo išteisintas ne tik dviejose žemesnėse instancijose, bet ir Aukščiausiajame Teisme.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą