Neringoje padaugėjo dviračių vagysčių

Neringoje, kaip ir visame Lietuvos pajūryje, padaugėjus poilsiautojų ir kitų aktyvaus poilsio mėgėjų, paskui juos atvyksta svetimą turtą pasisavinti mėgstančių ilgapirščių. Vienu iš populiariausių ir, deja, dėl pačių žmonių aplaidumo, lengvai prieinamu grobiu tampa dviračiai.

Per šį vasaros sezono laikotarpį į Neringos policiją kreipėsi asmenys dėl 12 dviračių vagysčių, dalis atsisakė rašyti pareiškimus, kreipėsi dėl informacijos ar pažymų draudimui. Brangiausiai pavogti dviračiai įkainuoti po 3500 litų.

Prieš kelias dienas į policiją kreipėsi Vokietijos pilietis ir pranešė, kad pavogti du surakinti dviračiai, kurių vertė apie 5000 Lt. Už poros valandų miške paslėptus dviračius aptiko aplinką tvarkanti mergina. Vagys nespėjo įvykdyti savo kėslų, vokiečių turistai labai apsidžiaugė atgavę dviračius.

Tenka apgailestauti, kad didžioji dalis dviračių pavagiama iš gatvių, šalia namų esančių teritorijų, stovi neprirakinti, surakinti tarpusavyje arba visai palikti nerakinti, skveruose, be priežiūros. Policija deda visas pastangas, kad užkirstų kelią ir atskleistų šias vagystes,

Policininkai siūlo žymėti dviračius ir kitą vertingą turtą. Be to, dažnas iš besikreipiančių į policiją net neturi dviračio įsigijimo dokumentų, gali apibūdinti tik bendrus požymius, pavadinimą, teigia, kad dviračius įsigijo turguje, dokumentų net nepasiteiravo. Iš to darytina prielaida, kad žmonės įsigyja jau vogtus dviračius iš vagių ar perpardavinėtojų, tuo skatindami tolimesnį ilgapirščių klestėjimą.

Optimistiškai nuteikia, kad  dalis besikreipiančių, daugiausia užsieniečiai, savo turtą yra apdraudę, tai palengvina darbą, tačiau įvaizdis apie kurortą ir visą mūsų šalį susiformuoja neigiamas.

Siūloma registruoti dviračius VĮ "Regitra" arba prie savivaldybių įkurtuose viešojo saugumo skyriuose, pateikus įsigijimo dokumentus, išduodant registracijos numerius ir pan.

Tačiau reiktų prisiminti seną posakį: tas kas saugosi, tą ir dievas saugo.