Kalėjimas nebegąsdina, kaip turėtų

Kalėjimas nebegąsdina, kaip turėtų

Kybartų pataisos namuose viešas išgertuves surengę nuteistieji pasityčiojo ne tik iš visos įkalinimo įstaigų sistemos. Daug labiau nei teisingumo ministrą, visišką nebaudžiamumą pajutę ir akivaizdų prižiūrėtojų neįgalumą pademonstravę, nusikaltėliai įžeidė visus nuo jų kada nors nukentėjusius asmenis.

Visuomenė jau primiršo praėjusį mėnesį Kybartų pataisos namuose dviejų nuteistųjų surengtas viešas, socialiniame tinkle transliuotas, išgertuves ir svaiginimąsi kvaišalais. Kalėjimų departamentas šį skandalingą įvykį vis dar tiria, bet tyrimo eigos ir pirmųjų rezultatų neviešina. Kol kas aišku tik tiek, kad linksmą vakarėlį belangėje surengę 26 metų Raseinių rajono gyventojas ir 24 metų kaunietis artimiausius metus praleis drausmės grupėje. Taip pat savanoriškai nusirito ir dvi galvos. Nieko nelaukdami iš pareigų pasitraukė laikinai Kybartų pataisos namams vadovavęs Rimantas Zaikauskas ir Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus viršininkas Gintaras Zaveckis.

Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius patikino, kad kaltininkams bus labai griežtas, nes toks įvykis yra tikriausias pasityčiojimas. Tačiau niekas nė žodžiu neužsiminė, kaip stebėdami tokius bausmes atliekančių nusikaltėlių veiksmus jaučiasi nuo jų nukentėję paprasti Lietuvos gyventojai.

Pasak Lietuvos nusikaltimų aukų rėmimo asociacijos tarybos pirmininko Petro Ancelio, pastariesiems tai buvo labai stiprus „dūris“.

„Kaip galima jaustis, kai matai, jog kalėjime sėdintys nusikaltėliai „baliavoja“ ir akiplėšiškai iš visų tyčiojasi. Žmonės ir taip sunkiai atsitokėja nuo vykdomos nebaudžiamumo politikos, labai dažno neatsižvelgimo į nukentėjusiųjų interesus. O čia dar toks, anksčiau nematytas ir negirdėtas, akibrokštas. Manau, šis įvykis labai aiškiai parodė, jog taurė jau perpildyta. Negalima toliau leisti taip tyčiotis. Ir tai liečia ne tik kalinčius nusikaltėlius, bet ir įkalinimo įstaigų darbuotojus“, - „Vakaro žinioms“ sakė P. Ancelis.

Nuo įvairaus plauko nusikaltėlių nukentėję žmonės labiausiai piktinasi, kad iš įkalinimo įstaigų praktiškai liko tik vieni pavadinimai. Jos jau nebeatlieka priskirtų funkcijų, dėl ko nusikaltėliams skirtos bausmės netenka savo prasmės ir nepasiekia norimo tikslo.

„Bręsta baisus dalykas - nebaudžiamumas. Neliks supratimo, kad buvimas laisvės atėmimo įstaigoje yra bausmė. Jų jau net nebegalima vadinti įkalinimo įstaigomis. Tai yra visos sistemos didžiulė gėda. Visoje šalyje tiek skurstančių ir vos išgyvenančių žmonių, o kaliniai nešąla, nebadauja, yra gydomi. Ir tai jiems nieko nekainuoja, skirtingai nuo laisvėje gyvenančių žmonių. Aš nesakau, kad nuteistuosius reikėtų žeminti, bet tikrai jie negali jaustis kaip karaliai. Kita bėda, kad už grotų atsidūrę asmenys ne tik laisvai sau pramogauja, bet ir tobulinasi. Įstaigos perpildytos, tad sudarytos kuo puikiausios galimybės užmegzti naujus kontaktus ir ugdyti „profesinį“ meistriškumą. Aš jau nekalbu apie naujų nusikaltimų planavimą ir darymą. Ir visa tai vyksta atliekant bausmę“, - neslėpė nusistebėjimo P. Ancelis.

Asociacijos vadovo teigimu, įkalinimo įstaigų sistema pati nusipelnė, jog iš jos būtų taip viešai pasityčiota.

„Kaip pas nuteistuosius atsiranda draudžiami daiktai, kas juos įneša ir kas nemato, jog jie juos turi? Kiekvienas bent kartą apsilankęs įkalinimo įstaigoje atsakymą į šį klausimą žino. Ir aš žinau, nes ir pats lankiausi. Juk lankytojus kruopščiai iškrato, nuolat atidžiai stebi. Už grotų vyksta savas gyvenimas, su savomis taisyklėmis. Įstaigos perpildytos, o prižiūrėtojų ne kažin kiek. Ko norėti, kai nakčiai nusikaltėlius prižiūrėti lieka kelios moterytės. Tad tikrai gali būti, jog kaliniams todėl ir suteikiama galimybė tvarkytis tarpusavyje, pagal savo nerašytus įstatymus. Ar čia klesti korupcija? Korupcija pas mus yra visur. Juk pati Vyriausybė tik ir kalba, kiek ištrauks pinigų iš šešėlio. Dirbantys įkalinimo įstaigose viską puikiausiai žino. Tik ar jie nori prabilti, kaip tai padarė Rasa Kazėnienė?“ - svarstė P. Ancelis.

P. Ancelis įsitikinęs, kad tokia situacija įkalinimo įstaigose nebus amžina. O, kad ji imtų keistis, reikia sukrėtimo.

„Reikia taikyti ne lietuvišką, o pasaulyje pripažintą praktiką. Jos receptai ir mums puikiai žinomi. Juk ir pareigūnus ruošiame, ir tyrimus atliekame. Tik aišku, viskas priklauso nuo finansinių galimybių. Dabar pas mus, kur tik nepaliesi, visur plyšta. Bet viskas turi pasikeisti. Kažkas ateis ir pasakys, kad taip daugiau negalima. Ši sistema yra uždara ir bauginanti, tad tam, jog prabiltų, reikia sukrėtimo. Ir kad viskas nesibaigtų tik eilinio gaisrelio užgesinimu. Neva, visur gerai, tik čia matote truputį blogai. Nieko panašaus. Tai vyksta visur“, - konstatavo P. Ancelis.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder