Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas Kęstutis Bautronis „Vakaro žinioms“ sakė, kad degimas praėjus parai po gaisro užgesinimo neatsinaujino. „Šiuo metu gaisravietėje tebebudi ugniagesiai gelbėtojai, vyksta baigiamieji darbai“, - teigė viršininkas. Realiausia gaisro priežastis - savaiminis užsidegimas.
Dėl gaisro Radviliškio mieste paskelbta ekstremali situacija tebetęsiama, o šio gaisro padarinius jau pajuto ir gretimas Pakruojo rajonas, į kurį nutekėjo gesinant pjuvenų kalną užterštas vanduo. Užvakar posėdžiavusi Pakruojo rajono savivaldybės ekstremaliųjų situacijų komisija, įvertinusi tai, kad šio rajono Lygumų seniūnijoje esančiame Petraičių tvenkinyje dėl deguonies trūkumo ėmė dusti žuvys, nutarė skelbti ekstremalųjį įvykį. Komisija nurodė atitinkamoms tarnyboms stebėti vandens telkinių būklę bei pasirūpinti žuvų perkėlimu į kitus vandenis.
Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Administravimo ir teisės skyriaus vyriausioji specialistė Lina Mažeikienė, laikinai vykdanti šio skyriaus vedėjo funkcijas, „Vakaro žinioms“ sakė kol kas neturinti duomenų, kokiomis medžiagomis užterštas Petraičių tvenkinio vanduo. Abejonių nekelia viena - tai gaisro Radviliškyje pasekmė. „Vanduo, kuris buvo naudojamas gesinti gaisrą, pateko į Obelės upę, o iš jos įtekėjo į Petraičių tvenkinį Pakruojo rajone, - susidariusią situaciją „Vakaro žinioms“ paaiškino L.Mažeikienė. - Dėl įtekėjusio užteršto vandens sumažėjo deguonies kiekis ir ėmė dusti žuvys Petraičių tvenkinyje“.
Pasak L.Mažeikienės, nustatyta norma yra 4 miligramai deguonies litre vandens. Toje vietoje, kurioje Obelė įteka į Petraičių tvenkinį, spalio 13 d. duomenimis, litre vandens tebuvo 0,89 miligramo deguonies. Tvenkinys yra išnuomotas Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) Pakruojo skyriui, todėl jam ir buvo pavesta organizuoti žuvų gelbėjimo darbus. Nuo praėjusio penktadienio iki antradienio ryto gelbėtojai iš Petraičių tvenkinio išgelbėjo apie 2,8 tonos žuvies. Išgelbėta žuvis buvo pervežta ir išleista Šukionių, Bitaičių ir Pakruojo tvenkiniuose.
LMŽD Pakruojo skyriaus valdybos pirmininkas Eugenijus Gūra „Vakaro žinioms“ sakė, kad dūstančios žuvys vis dar gelbėjamos. „Deguonies kiekis tvenkinyje vis mažėja, nes užterštas vanduo iš Radviliškio miesto nuotekų valymo įrenginių vis dar plūsta į Petraičių tvenkinį, - sakė E.Gūra. - Dūstančios žuvys plaukia kranto link, ten jas samteliais gaudo gelbėtojai“.
Kodėl iš Radviliškio miesto nuotekų valymo įrenginių į atvirus vandens telkinius tebeplūsta užterštas vanduo? Radviliškio rajono meras Antanas Čepononis paaiškino - biologinio tipo valymo įrenginiuose esantis bakterijų kiekis, kuris turėtų užtikrinti visišką vandens išvalymą, šiuo metu yra nepakankamas. „Didelę dalį šių bakterijų sunaikino gaisrui gesinti naudotas ir į valymo įrenginius patekęs vanduo su nuodėguliais bei anglimis, - sakė A.Čepononis „Vakaro žinioms“. - Dabar vyksta atkuriamasis procesas, t.y. auginamos naujos bakterijos, kurios galėtų naikinti fekalo atliekas ir išvalyti vandenį“. Pasak mero, dėl to, kad atliekos šiuo metu išvalomos ne visiškai, į atvirus vandens telkinius patenka normas viršijantys azoto ir fosforo kiekiai.
Radviliškyje šiuo metu tebėra uždaryta lietaus kanalizacija - taip siekiama, kad aplink gaisravietę susikaupęs vanduo nepatektų į valymo įrenginius. Pasak A.Čepononio, aplink gaisravietę tebetelkšo pelkės, bet vanduo apsemti gyventojų sodybas jau negrasina.
Radviliškio rajono savivaldybės Ekstremalių situacijų komisijos materialiųjų išteklių darbo grupė paskaičiavo preliminarias išlaidas, kurios buvo patirtos gesinant gaisrą. Išlaidas sudaro apie 150 tūkst. eurų. Tai - sąmata už gaisrui gesinti sunaudotus 26 tūkst. kubinių metrų geriamojo vandens, transporto nuomą, kurą, kelio pritaikymą pravažiuoti sunkiasvorei gelbėtojų technikai. Pasak A.Čepononio, į šią sumą neįtraukti nei specialiųjų tarnybų, nei kariškių sraigtasparnio darbo kaštai. Neįtraukta ir žala, padaryta gamtai bei gyventojams. Saugojant nuo žiežirbų buvo sulieti arčiausiai gaisravietės esantys namai, suniokota jų aplinka. Pasak A.Čepononio, apie preliminarų išlaidų dydį sužinoję bendrovės atstovai „nepasakė, kad mokės, bet nesakė ir kad nemokės“. „Jie pasakė pirmiausiai įvertinsiantys savo galimybes, - pasakojo A.Čepononis „Vakaro žinioms“. - Tikimės, kad nugalės geranoriškumas ir dėl išlaidų atlyginimo pavyks susitarti gražiuoju“.
Dėl viešojo intereso gynimo Radviliškio rajono savivaldybė prieš keletą dienų kreipėsi į šio rajono apylinkės prokuratūrą. Rankoves darbui raitojasi ir Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorai. Šiuo metu jie laukia nuodugnių duomenų apie gaisrą ir jo padarinius iš ugniagesių gelbėtojų.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą