2018 m. balandžio 26 d. 04:46 val., ketvirtadienis

ve  >  Žinios  >  Kriminalai

Kriminalai

Ekspertas: dėl žinių stokos pareigūnai nusikaltimo vietose nesugeba rasti įkalčių

(6)

2013-03-27, 12:59

Simonas Bendžius, LRT.lt

Ekspertas: dėl žinių stokos pareigūnai nusikaltimo vietose nesugeba rasti įkalčių nuotrauka, foto

© Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Kodėl Lietuvos teisėsaugos autoritetas toks menkas, bylos nagrinėjamos metų metus, o teismų nuosprendžiai, policijos pareigūnų išvados ir advokatų požiūris daugeliui kelia pasipiktinimą? Advokatas, teisės mokslų daktaras Edgaras Dereškevičius teigia, kad teisės sistemą šalyje ištiko krizė, o viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl taip atsitiko, – specialistams trūksta kriminalistikos žinių.

„Kaip rodo ir paskutinės aktualijos, reikia pradėti šviesti ikiteisminio tyrimo pareigūnus. Būtina sudaryti sąlygas, kad žmonės ne vien dirbtų, atliktų savo pareigas, bet ir nuolat keltų kvalifikaciją bei gautų naujų mokslo žinių“, – sako dr. E. Dereškevičius, pridurdamas, jog nereikėtų pamiršti ir skatinančio pareigūnų atlygio.

Apie kriminalistiką ir teisėsaugos padėtį Lietuvoje dr. E. Dereškevičių kalbino žurnalistas Simonas Bendžius.

Savo moksliniame darbe minite, kad ir teisėjams, ir advokatams, ir kitiems teisėsaugos specialistams trūksta kriminalistikos žinių.

Pradėti tyrimą paskatino suvokimas, kad universiteto suolas, mokslo žinios – svarbios, bet svarbu tas žinias pritaikyti ir praktiškai. Apie tai kalba visi mokslininkai. Profesorius Vidmantas Egidijus Kurapka dar 2000 m. straipsniuose išsakė poziciją, jog kriminalistikos mokslą būtina integruoti į praktinę veiklą, kad kiekvienas praktikas, atskleidžiantis nusikalstamas veikas, tiriantis, renkantis, teikiamomis galimybėmis.

Kriminalistika – mokslas ne vien apie nusikaltimų atskleidimą. Tai mokslas apie įrodymų ir duomenų apie padarytą nusikaltimą aptikimą, užfiksavimą ir panaudojimą. Tačiau praktikoje padėtis kebloka, nes specialistai kriminalistiką sieja tik nusikalstamų veikų atskleidimo procesu. Praktikams sunku suvokti, kad kriminalistikos mokslo žinios nėra ir negali būti savinamos tik, pvz., ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų ar teismo interesams. Mokslas turi tarnauti visai visuomenei ir gynybai, jeigu gynyba sugeba į tas žinias įsigilinti, jas sužinoti, panaudoti.

Taigi situacija praktikoje kebloka, nes su tuo nenorima sutikti. Neįvyksta esminis lūžis ir nesuvokiama, kad mokslas ir praktika turi būti du sudedamieji, o ne paskiri elementai. Mano galva, toks požiūris turėtų keistis. Mokslininkai daro viską, kad jis keistųsi: Lietuvoje kriminalistikos mokslas plėtojamas, leidžiami nauji kriminalistikos vadovėliai, šaltiniai plečiasi, apie specialias žinias rašo ne vien teoretikai – mokslininkai praktikai, ekspertinių įstaigų mokslų daktarai taip pat publikuoja mokslo straipsnius, pateikia šaltinių ir duomenų, kur pasisemti specialių žinių, kaip jas panaudoti. Tačiau reikia elementaraus noro ir pagarbos savo profesijai, kad tai būtų atlikta kuo profesionaliau.

Kokia jautriausia, skaudžiausia sritis? Kur ši problema labiausiai išryškėja ir kur labiausiai reikėtų pokyčių?

Kaip rodo ir paskutinės aktualijos, reikia pradėti šviesti ikiteisminio tyrimo pareigūnus. Būtina sudaryti sąlygas, kad žmonės ne vien dirbtų, atliktų savo pareigas, bet ir nuolat keltų kvalifikaciją bei gautų naujų mokslo žinių. Taip pat negalima pamiršti ir atlygio, darbo užmokesčio, kuris skatintų domėtis ir kelti profesinę kvalifikaciją ir įgytas žinias panaudoti darbe.

Valstybės požiūris šiuo klausimu turėtų keistis iš esmės, nes praktikoje situacija kitokia. Į nusikaltimų vietas vyksta pareigūnai, vykdantys patruliavimo funkcijas, dirbantys nuovadose, o sunkių nusikaltimų vietose iškart rasti aiškių įrodymų (pvz., smurto požymių ant kūno) be specialių žinių neįmanoma. Tai savaime priskiriama nesmurtiniam atvejui ir tikrinama tik viena versija, bet netiriamos aplinkybės, visapusiškai nepanaudojami, nesurenkami įkalčiai, tinkamai neapžiūrima įvykio vieta, nenustatomi įtariamieji, nes, konstatavus nesmurtinę mirtį, nereikia atlikti ikiteisminio tyrimo ir sudėtingų procedūrų. Akivaizdu, kad tokie atvejai lemia netinkamą kriminalistikos mokslo žinių panaudojimą. Tai atima galimybę žinias naudoti praktikoje ir šis požiūris turėtų iš esmės keistis valstybės mastu.

Jūs dirbate advokatu ir savo darbe taip pat nemažai dėmesio skiriate šiai profesijai. Esate minėjęs, kad užpernai buvo labai nedaug atvejų, kada žmonės buvo išteisinti. Kokie konkretūs skaičiai ir kodėl toks mažas rezultatas?

Tai opi problema, nes vykdydamas mokslinį tyrimą tiesiogiai domėjausi viešai prieinama informacija, teismų veiklos ataskaitomis, kuriose nurodyta aiški statistika. Pirmiausia problema ta, kad ne kiekvienas procese dalyvaujantis, kad ir kaltinamasis ar nuteistasis, turi finansinę galimybę apeliacine tvarka patikrinti nuosprendį – sąlyginai nedidelis išnagrinėtų bylų skaičius pasiekia apeliacinį procesą.

Kita problema ta, kad ir pasiekusių apeliaciją ir kasaciją bylų skaičius neatitinka tikrovės, kas būtų įmanoma objektyviai įvertinus surinktus duomenis, įrodymus. Žinoma, tai atlieka teismas, bet, pagal statistiką, 2011 m. Aukščiausiasis teismas iš 692 kasacinių skundų patenkino tik 6. Tai sudaro 0,99 proc. išteisinamųjų nuosprendžių.

Turint omenyje nevisapusišką mokslo galimybių naudojimą ikiteisminiuose tyrimuose, netinkamą (kaip teigia ir Lietuvos generalinis komisaras) finansavimą teisėsaugos institucijoms, tarp jų – ir policijai, atliekant iki teisminius tyrimus, šie duomenys reikalauja labiau domėtis atitinkamomis institucijomis, baudžiamųjų bylų, išteisinamųjų, kaltinamųjų nuosprendžių monitoringu, atidžiau įvertinti surinktus duomenis, peržiūrėti nuosprendžių motyvaciją ir daryti iš to išvadas. Žinoma, nuosprendis, priimtas aukščiausių instancijų pagal LR įstatymus, nebekvestionuojamas, bet vis tiek atliekama priežiūra, yra Nacionalinė teismų administracija, kuri su kitomis institucijomis privalėtų domėtis, kaip vykdomos tos funkcijos.

Didelė ir pasitikėjimo problema, todėl svarstėme ir galimą Visuomeninių tarėjų instituto inkorporavimą į teisingumo vykdymo veiklą. Šis klausimas susijęs ir su šio instituto tikslingumu, ir su tuo, kaip tai atitiktų galiojančius LR įstatymus. Tačiau viena iš esminių priežasčių įsteigti minėtą institutą nurodo galimybę ateityje prie teisingumo vykdymo prisidėti ir visuomenės atstovams, galimybės teikti kiekvieną dieną teisingumą vykdančias institucijas, galimybė subjektyvi, galimybė vertinti (dažniausiai neprofesionaliai) ir dažniausiai kompetentinga teismo veikla iš tikrųjų ji taptų minimali ir pačiai visuomenei nelabai įmanoma, nes jau tada prisidėtų pati visuomenė prie teisingumo vykdymo proceso.

Tai teigiamas dalykas, kuris sudaro sąlygas ir kitoms galimybėms, kitokiam požiūriui tiek į gynėjo veiklą, tiek į gynėjo institutą teisingumo vykdymo procese, nes praktikoje jis tampa vis formalesnis. Gynėjas reikalingas tam, kad jį procese turėtų įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis, bet kaip tas gynėjas įgyvendina asmens teisę į gynybą, kaip teikiami prašymai, kaip renkami įrodymai, kaip panaudojamas specialių žinių institutas, iš tikrųjų yra ir paties teismo, ir pačių teisėsaugos institucijų tikslas. Todėl reikia užtikrinti, kad tai būtų ne vien formalus, bet ir aktualus, prasmingas dalyvavimas ir kad tai padėtų įgyvendinti objektyviosios tiesos nustatymo procesą.

Ar yra vilties, kad mokslo žinios pasieks specialistus ir jų kvalifikacija kils? Nes dažnai sėdint šiltoje vietelėje nelabai ir norisi kažką keisti.

Mano nuomone, galimybės, kurios atsiskleidžia šia problematiką pritaikant praktiškai, ir sudaro sąlygas keisti situaciją. Tačiau kaip greitai ji keisis, priklauso nuo tų, kurie kol kas sėdi tose šiltose vietelėse. Svarbu ir tai, kaip visa tai norės keisti ir tie žmonės, nuo kurių sprendimų tai tiesiogiai priklauso.

Mokslas nestovi vietoje, tobulėja, mokslininkai siekia keisti praktiką. Nors ES Taryba yra nurodžiusi kiekvienai ES valstybei narei parengti kriminalistikos 2020 m. Europoje viziją, bet kad tam būtų skirtas deramas dėmesys, kad būtų laiku, tikslingai reaguojama, kol kas neteko girdėti. Priimant šią viziją ir įpareigojant valstybes, ES (konkrečiai – Taryba) pabrėžė, kad kriminalistika gali reikšmingai prisidėti prie didesnio teisėsaugos efektyvumo ir veiksmingumo, prie nusikalstamumo prevencijos. Taigi akivaizdu ir net nereikia įrodinėti, kad mokslas ir mokslininkų pastangos svarbios ir kad praktiškai tai įgyvendinti turi jau ne mokslininkai, o praktikai, tie asmenys, kurie į tas vizijas žiūri ne formaliai, o siekia jas paversti realybe.

Žymos: teisėsauga

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

Rimantas

2013-03-27   21:50

IP: 78.61.108.107

Čia jau dugnas.Toliau eiti nebėra kur.Jei į nusikaltimo vietą eina ar važiuoja žalias jaunimas,kuris net neturi spec.parengimo tai apie kokį ikiteisminį tyrimą galima kalbėti.Kuo greičiau turi sukurta aukštoji mokykla,kuri ruoštų specialistus policijai,prokuratūrai ir kitoms spec. tarnyboms.Be kriminalistikos žinių neįmanoma ištirti nusikaltimų.Kaip reikalinga žinoti baudžiamąją teisę taip reikia gerai žinoti ir kriminalistikos mokslą ir jos pritaikymą praktikoje.

Martynas Virkietis

2013-03-27   20:07

IP: 78.61.69.200

Gerb. Lietuvos Žmogaus teisių gynimo asociacijos, JDJ, NDJ, KLJDJ, NVO Pirmininkai, komitetų, valdybų nariai, nariai ir kiti visi, maloniai kviečiami 2013 m. kovo 28 d.(ketvirtadienį) 14 val. atvykti į Tauragės rajono apylinkės teismą, Stoties g. 25a pamatysite ir sužinosite, kaip Tauragės valdžioje dirbantys nusikaltėliai susidoruoja su Lietuvos Piliečiais, vykdančiais Pilietinę -Konstitucinę pareiga: Lietuvoje privalome apsiginti nuo valdžioje dirbančių nusikaltėlių !!! Man, Martynui Virkiečiui, Lietuvos Žmogaus teisių gynimo asociacijos, JDJ, NDJ, KLJDJ, NVO nariui, yra sukurpta - melaginga -neteisėta administracinė byla. Pagarbiai Martynas Virkietis tel. 8 614 72 396 P. s. Teismo posėdis yra viešas ir jame gali dalyvauti visi kas tik nori apsiginti nuo valdžioje dirbančių nusikaltėlių.

nukentejes

2013-03-27   17:35

IP: 195.14.179.97

Policijos tyrėja išsikvietė mane pranešusi, kad surado narkomaną, kuris iš mano automobilio nugvelbė magnetolą. Atėjęs, ant stalo pamačiau tris magnetolas, tačiau nė viena nebuvo iš mano automobilio (net magnetolos dokumentus buvau pristates). Tyrėja labai nustebo, kad nė viena magnetola man nepriklauso. Kitą dieną ji paskambino ir paprašė, kad aš atvykčiau į policiją su savo automobiliu, nes nori pati įsitikinti, kad nė viena magnetola netinka mano automobiliui. Atsakiau, kad visos automagnetolos tinka mano automobiliui, nes jos yra AUTO. Bet jos yra ne mano. Tada ji patylėjusi tarė : "Taip?.. Tada nevažiuokite, nereikia." - Istorijos moralas : Kiek reikia laiko, lėšų, jėgų ir viso kito, kad tokią "tyrėja" "apšviesti" ?

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Kriminalai

Rusijos propaganda Skripalių nuodijimą susiejo su Lietuva nuotrauka, foto

Didžiosios Britanijos policija nustatė pagrindinius įtariamuosius buvusio Rusijos GRU pulkininko Sergejaus Skripalio...

Antradienį, apie 11.57 val. į policiją kreipėsi žmonės dėl vagystės.

Plateliuose pavogė namų kiną ir sudaužė stiklainius su uogienėmis nuotrauka, foto

Tvenkinyje nuskendo mažametis, vos 2016 metais gimęs, berniukas. Balandžio 23 dieną, apie...

Skuodo rajone tvenkinyje nuskendo mažametis berniukas nuotrauka, foto

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo...

Atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Sofijos Markauskienės veikos nuotrauka, foto

Balandžio 26-ąją gimę nuotrauka, foto

Klaipėda, Jei pastebėjote, jog šiandien Jūsų giminaitis, draugas, ...

Lietuvos ledo ritulininkai nugalėjo japonus nuotrauka, foto

Sportas, Kauno „Žalgirio“ arenoje vykstančio pasaulio ledo ritulio čempionato I diviziono B grupės...

Apie nuovargį galvojusi klaipėdietė darė milžinišką klaidą nuotrauka, foto

Sveikata, Apie sunkią kraujo ligos pradžią 2004 m. klaipėdietė Olga Žulienė (49...

Alaus dėžes kilnojusios darbuotojos incidentas atvėrė „Grūstės“ žaizdas nuotrauka, foto

Vakarų Lietuva, Sunkias dėžes kėlusios ir skausmo „surakintos“ klaipėdietės, dirbusios „Grūstės“ prekybos centre, incidentas...

Klaipėda, Paskelbta prieš 4 val.

Sportas, Paskelbta prieš 6 val.

Vakarų Lietuva, Paskelbta prieš 8 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...