Pasak dviratininkų, dabar situacija Klaipėdoje yra tokia, kad vienintelė tikimybė neprarasti dviračio - niekada ir niekur jo nepalikti.
Tai, kad prasidėjus šiltajam metų sezonui dviračiai tampa gana dažnu vagysčių objektu, pripažįsta ir policijos pareigūnai. Esą ypač dažnai dviračių pasigendama palikus juos viešose vietose.
Vieni dviratininkai aiškina, kad taip yra todėl, kad uostamiestyje nėra pakankamai įrengta dviračių stovų, kiti svarsto priešingai - esą net ir esant puikiai infrastruktūrai daug kas priklauso ir nuo paties dviratininko sąmoningumo.
"Juk dviratį gali kad ir prie elektros stulpo prirakinti, jei nėra stovo. Bėda ta, kad užraktai vagims nebėra problema. Daugelį užraktų jie sugeba nukirpti. Todėl aš vadovaujuosi vienintele taisykle - niekur ir niekada nepaleisti dviračio iš akių", - pasakojo dviratininkas entuziastas Vilius.
Todėl jam keista, kai kiti dviratininkai ramiai palieka kad ir prie stovų prirakintus dviračius ilgesniam laikui.
"Ne kartą yra tekę matyti, kad kai kurie dviratininkai nemoka net dviračio padoriai prirakinti. Pavyzdžiui, prirakina užraktą perkišę per priekinį ratą. Grįžta - ratas likęs, o dviračio nė kvapo", - pasakojo Vilius.
Vagystė per 30 sekundžių
Ištisus metus kasdien į treniruotes dviračiu važinėjantis Klaipėdos laisvųjų imtynininkų treneris Vytautas Baltuonis prieš porą metų pats savo kailiu patyrė, kad ne kiekvienas dviračio užraktas gali garantuoti saugumą.
"Tiesiog vidury dienos senamiestyje sustojau prie vieno prekybos centro. Dviratį prirakinau, užėjau į vidų, tačiau persigalvojau, ir vos po 30 sekundžių grįžęs prie dviračio pamačiau prie jo besisukiojantį vyruką. Iš pradžių pagalvojau, kad gal ne vietoje pastačiau, ir priėjo prekybos centro darbuotojas. Bet kai priėjęs paklausiau, ką jis čia daro, pamačiau, kad mano užraktas jau nukirptas, o vagišius sviedė man į rankas dviratį ir pabėgo. Būčiau nors 20 sekundžių ilgiau užtrukęs, būčiau likęs be dviračio", - istorija dalijosi V. Baltuonis.
Treneriui jau teko apgailėti net du dviračius. Abu vagys pasisavino iš namo laiptinės, nepaisant to, kad jie buvo prirakinti.
"Dabar jau perku tik brangius grūdinto plieno užraktus, kurių taip lengvai nenukirpsi, ir stengiuosi dviratį palikti tik prie tų prekybos centrų, kur yra stebėjimo kameros. Žinoma, mūsų mieste stovų dviračiams dar labai trūksta. Ypač vasarą, kai visi pradeda važinėtis dviračiais", - pasakojo V. Baltuonis.
Demaskavo grupuotę
Klaipėdos miesto policijos komisariato viršininkas Gintautas Mačiulaitis viliasi, kad šią vasarą bus kur kas mažiau dviračių vagysčių, mat pernai pavyko demaskuoti ir sulaikyti grupuotę, užsiiminėjusią tokiais nešvariais darbeliais.
"Taip nėra, kad eina niekuo dėtas žmogus pro šalį ir pasiima svetimą dviratį. Tam specialiai ruošiamasi. Ir minėtą grupuotę mes iššifravome pagal jų specifinį braižą. Žinoma, dažniausiai dviračiai vagiami prasidėjus šiltajam metų sezonui. Tendencijos tokios, kad dažniausiai dviračiai dingsta nuo prekybos centrų, ypač tie, kuriuos palieka visai neprirakintus arba užraktus lengva nukirpti turint specialias žirkles", - pasakojo G. Mačiulaitis.
Neretai dviračių pasigendama ir prie jūros, ypač kai jų savininkai ramiai nueina maudytis.
"Būna vagysčių ir iš sandėliukų. Štai ir praėjusią savaitę užfiksuotos dvi tokios vagystės Klaipėdoje. Tačiau paprastai tokiais atvejais einama ne tik dviračio vogti - ši transporto priemonė būna tik viena iš daugybės pavogtų daiktų. Laimei, Klaipėdoje dar neprisimenu atvejo, kai dviratį plėšikai atimtų iš paties savininko - pavyzdžiui, sustabdytų ir lieptų nulipti", - pasakojo pareigūnas.
Visgi esą galima pasidžiaugti, kad gana dažnai pavogtus dviračius savininkams pavyksta grąžinti. Mat vagys juos stengiasi realizuoti, tad pareigūnai neretai aptinka juos lombarduose, turgavietėse arba interneto skelbimų portaluose.
"Todėl vienas esminių patarimų - įsigijus dviratį jį nusifotografuoti, nes tuomet vagystės atveju pareigūnams būna lengvesnės paieškos. Protingai elgiasi ir tie, kurie savo dviratį kaip nors paženklina. Pavyzdžiui, priklijuoja kur nors lipduką arba dar ką nors sugalvoja", - kalbėjo G. Mačiulaitis.
Jis priminė, kad policijoje galima užregistruoti savo transporto priemonę ir tai yra daroma nemokamai.
"Žinoma, infrastruktūros visada galėtų būti daugiau, bet, manau, kur kas svarbiau paties dviračio savininko požiūris į saugumą", - minėjo pareigūnas.
Konteineriai - tuštoki
Prie Klaipėdos ligoninių miestelio veikiančiame vadinamajame kombinuotų kelionių jungties ("Park and Ride") komplekse nuo praėjusio rudens buvo pastatyti 5 rakinami konteineriai, kuriuose gali tilpti 10 dviračių, o pasistengus - ir daugiau. Penki tokie konteineriai ir 30 stovų dviračiams atsiėjo 40 000 litų (11 584 eurus).
Nežinia, ar dėl to, kad tai dar naujovė, ar dėl vietos, bet ši paslauga kol kas nėra paklausi.
Pasak VšĮ "Klaipėdos keleivinis transportas" (KKT) vadovo Gintaro Neniškio, kol kas tėra sudarytos tik dvi sutartys.
"Kol kas ši paslauga neišjuda iš mirties taško", - pripažino G. Neniškis.
Ši paslauga nemokama. Vienintelė sąlyga, kad dviračio savininkas mintų ne tik dviratį, bet naudotųsi ir viešuoju transportu.
"Tiesiog turintys terminuotuosius autobusų bilietus turi pasirašyti sutartį dėl tokios paslaugos. Konteineris atrakinamas ir užrakinamas skambučiu iš nurodyto telefono numerio", - pasakojo G. Neniškis.
Buvo manoma, kad šia naujove naudosis ne tik priemiesčių, bet ir Labrenciškės gyventojai, bet kol kas realybė kiek kitokia.
"Galbūt atšilus orams situacija pasikeis", - svarstė KKT vadovas.
Pasak G. Neniškio, jis pats dviračiu važinėja tik savaitgaliais ir jam tai esanti rekreacijos priemonė, tad esą iš savo patirties jis negali pasakyti, ar Klaipėdoje pakanka infrastruktūros dviračių saugumui užtikrinti.
"Tačiau, ko gero, infrastruktūros niekada nebūna per daug. Juolab kad dviračių kultūra pas mus aktyviai vystosi. Žinoma, mes dar nesame pasiekę tokio lygio kaip Vakaruose, kur daugeliui dviratis yra kone pagrindinė transporto priemonė mieste. Jie rūpinasi savo sveikata - skaičiuoja kalorijas, žingsnius. Ir mes pamažu judame to link, tad, manau, infrastruktūra reikia rūpintis iš anksto", - svarstė G. Neniškis.
KKT vadovas paminėjo vieną Olandijos pavyzdį, kai prie traukinių stoties yra įrengta tik 50 vietų stovėjimo aikštelė automobiliams ir net 3,5 tūkst. vietų saugojimo patalpa dviračiams.
Stovų mieste padaugės
Pasak Klaipėdos savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento direktoriaus Liudviko Dūdos, jau šį vasaros sezoną mieste atsiras kur kas daugiau dviračių stovų.
"8 dviračių stovų komplektus esame numatę pastatyti pajūryje, prieigose, kad tie poilsiautojai, kurie nenori vilkti dviračio per smėlį, turėtų kur juos prirakinti. Dar planuojame pirkti 16 komplektų originalių stovų, kuriuos statysime viešose senamiesčio vietose. Gal, pavyzdžiui, jie bus kalvių darbo, gal tiesiog papuošti miesto herbu - kol kas nežinome. Skelbsime konkursą", - pasakojo L. Dūda.
Iš skirtų asignavimų galimybė įsigyti dviračių stovus šiemet suteikta ir 22 mokykloms. Konkursus, pasak L. Dūdos, turi skelbti pačios mokyklos.
Informacija
Lietuvos dviračių verslo asociacija prieš trejus metus įdiegė nacionalinę elektroninę dviračių registravimo sistemą - Dviračių registrą, sujungtą su policijos administruojamu Numeruotų daiktų registru. Teigiama, kad registruoti dviračiai rečiau vagiami, nes juos sunkiau parduoti. Tokia registracija ir egzistuoja kaip neprarandamas nuosavybės įrodymas, o atsiradus pavogtam dviračiui, jo savininkas lengviau identifikuojamas.
Vienkartinė įmoka registruojant naują arba jau daugelį metų turimą dviratį Dviračių registre šiuo metu atsieina 4,5 Eur.
Kovo 1-ąją čia buvo užregistruoti 7 747 dviračiai.
"Vienas iš prioritetų"
Artūras ŠULCAS, vicemeras
Mes dar neturime suformuotos dviračių kultūros, kokia yra kituose Europos miestuose, kur dviračiai yra tapę neatsiejama žmonių gyvenimo dalimi. Ten nereikia stovėti su bizūnu nei prie projektuotojo, nei prie plytelių klojėjo ir aiškinti, kad šaligatviais važinės mamos su vežimėliais bei dviratininkai. Kažkodėl pas mus, kai gatvėje pamatoma duobė, visi garsiai rėkia, o duobė ar net paliktas stulpas vidury dviračių tako dar vis atrodo norma - esą galima jį apeiti ar apvažiuoti.
Visgi aš net neabejoju, kad Klaipėdoje dviratininkų laukia puikios perspektyvos. Dviračių infrastruktūros vystymas ir dviračių populiarinimas yra viena iš prioritetinių Savivaldybės sričių. Darome viską, kad bevarikliam transportui Klaipėdoje atsivertų dar platesnės perspektyvos.
Taip, Klaipėdoje vis dar stinga reikiamos infrastruktūros, tad dažnai žmonėms tenka dviratį ir prie tvoros prirakinti. Tačiau sprendžiami ir šie klausimai. Be to, šiemet Klaipėdoje jau turėtų pradėti veikti bent jau viena dviračių mainų sistema - šiai privačiai iniciatyvai uždegėme žalią šviesą. Antrajai dviračių mainų sistemai su stacionariais stovais, kaip yra Vilniuje, ketiname skelbti konkursą.
Tikslinami du naujų dviračių takų techniniai projektai, kad susisiekimas šia transporto priemone būtų dar patogesnis. Turiu omenyje Žaliakelio iki Danės upės iš pietinės miesto dalies bei dviračių tako palei Danės upę nuo Tauralaukio iki miesto galutinės ribos pratęsimą.
Beje, dviračių vagystės ne toks retas reiškinys ir Vokietijoje, Belgijoje ar Olandijoje. Tiesiog teko pastebėti, kad ten žmonės kasdienėms reikmėms nenaudoja prabangių dviračių. Tad dažnai nesibaimindami juos palieka bet kur - yra tekę matyti ir medyje pakabintą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą