Po pietų po paplūdimį pasklidusių pareigūnų laukė mažiau darbo, nes jūra buvo palyginus rami, maudytis leidžiama, todėl nereikėjo rūpintis pažeidėjais vandenyje.
Tačiau apsiriboję alkoholinius gėrimus viešoje vietoje vartojančių asmenų stebėjimu, pareigūnai į centrinę gelbėjimo stotį nespėjo vesti pažeidėjų.
Nespėjo rinkti pažeidėjų
Paplūdimį keturračiu raižęs gelbėjimo tarnybos vadovas Jonas Pirožnikas akylai žvalgėsi į šonus ir beregint pamatė prie kopų nedidelį šunį atsivedusią poilsiautoją.
Jos paprašius su augintiniu išeiti iš bendrojo paplūdimio, J.Pirožnikui netrukus krito į akis šalia gulinčios moters ant smėlio pastatyta atidaryta skardinė alaus. Jos draugė gurkšnojo sidrą.
„Mes iš baro atsinešėme“, – bandė teisintis moterys, tačiau kartu patruliavęs pasienietis joms paaiškino, kad baro viduje alkoholį reikėjo ir išgerti.
Šioms moterims dar pasisekė, kad jas pastebėjo keturračiu važiavęs ir jų palydėti negalėjęs patrulių ekipažas. Pėsčiomis po paplūdimį ėję neuniformuoti policijos pareigūnai per keliolika minučių į gelbėjimo stotį atsivedė šešis poilsiautojus, kurie paplūdimyje gaivinosi sidru.
Tuo metu J.Pirožnikas gavo pranešimą, kad prie Kunigiškių posto sulaikytas nelegalus prekiautojas čeburekais.
Šaltkrepšį su čeburekais nešantis 19 metų Valentinas prisistatė esąs iš Alytaus ir pasisakė nuo rugpjūčio pradžios į Palangą atvykęs uždarbiauti. Iš pradžių jis bandė meluoti, kad pats pirkęs čeburekus ir juos perparduodantis.
Tačiau pradėjęs painiotis jis prisipažino, kad tokį darbą susirado pagal skelbimą internete.
Atviravo tik žurnalistui
Pasirodo, kažkoks vyras, kuris aprūpina šaltkrepšiais su čeburekais, tokiems prekiautojams išnuomojo kambarius viename privačiame name. Už nakvynę Valentinas moka po 3 eurus. Kartu su juo dviejuose kambariuose apgyvendinti dar 5 vaikinai.
Tas vyras kiekvieną rytą atvažiuoja mikroautobusu prie namo ir vaikinus išvežioja į atskiras paplūdimio vietas. Nuo po 2 eurus siūlomų čeburekų Valentinas uždirba po 60 centų.
Šiandien į šaltkrepšį jam buvo įdėta 30 čeburekų. Alytiškis spėjo parduoti tik du.
Gelbėjimo stotyje prekiautojui čeburekais teko laukti eilės, kol jį priims kitiems protokolus rašę policininkai. Visą tą laiką Valentinas karštligiškai su kažkuo susirašinėjo žinutėmis telefonu.
Kai jis sėdo kalbėtis su pareigūnu, telefonu jau pamokytas alytiškis visą tai, ką pasakojo „Lietuvos ryto“ žurnalistui, jau buvo pamiršęs.
Nemalonumai pradanginus vaiką
Valentiną dar vežant į gelbėjimo stotį paplūdimyje keturratį staiga ėmė stabdyti viena moteris.
Ji parodė į mažą vaikiuką ir pasakė, kad jis yra pasiklydęs nuo tėvų. Nusprendėme berniuką parsivežti į gelbėjimo stotį. Apie pusantrų metukų vaikas neatrodė išsigandęs ir mielai sutiko pasivažinėti.
Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistėms jis pasisakė esąs Herkus, tačiau tuo mažamečio iškalba ir pasibaigė.
Laimei, netrukus iš „Lino“ posto buvo pranešta, kad šio vaiko ieško mama.
Atbėgusi į gelbėjimo stotį kaunietė su giminaite aiškino, kad berniukas akimirksniu pradingo, kol į pliažą atėjusi gausi šeimyna statė užtvarą nuo vėjo.
„Su mumis buvo dar du vaikai, todėl ir nespėjome vieno sužiūrėti“, – teisinosi mama.
Dingusio berniuko ieškojo mama, giminaitė ir senelis, tačiau taip ir neradę pagalbos kreipėsi į gelbėtojus.
Vaiko teisių apsaugos specialistė sakė suprantanti, kad žmonių minioje vaikas gali pradingti akimirksniu, tačiau tai nepateisina tėvų. Juk be priežiūros likęs vaikas galėjo nueiti iki vandens ir paskęsti.
Dėl apmaudaus neapsižiūrėjimo vaiko tėvų laukia nemalonumai. Mama bus kviečiama į Vaiko teisių apsaugos tarnybą, kur jai bus nustatomas rizikos laipsnis.
Numatytos skirtingos bausmės
Kol Herkus buvo grąžinamas mamai, paaiškėjo, kad pareigūnų reidas užstrigo. Du policininkai vienu metu rašė protokolus, tačiau prie įėjimo į gelbėjimo stotį stoviniavo pažeidėjų eilutė.
Pareigūnų buvo paprašyta iš paplūdimio kol kas jų daugiau nebevesti, nes jiems tuomet akistatos su pareigūnais tektų laukti daugiau nei pusvalandį.
Pasirodo, kad paplūdimyje lėtai veikia pareigūnų interneto ryšis ir stringa ryšys su administracinių nusižengimų registru, kuriame rašomi protokolai.
Po kurio laiko gelbėjimo stotyje interneto ryšys pradėjo strigti ir su spausdintuvu. Pažeidėjams nebuvo galima išduoti ant popieriaus atspausdinto protokolo.
Todėl vėliau į paplūdimį išėję pareigūnai apsiribodavo tik žodiniais įspėjimais.
Ginčų sukėlė ir įstatyme numatytų baudų logika. Už alkoholio vartojimą viešoje vietoje numatyta bauda nuo 20 iki 100 eurų, o už pakartotinį pažeidimą – nuo 100 iki 200 eurų.
Tačiau neturintiems 20 metų ir pagal įstatymą negalintiems nei pirkti, nei vartoti alkoholinių gėrimų, kodeksas numato gerokai švelnesnes baudas: nuo 10 iki 14 eurų, o už pakartotinį pažeidimą – nuo 14 iki 30 eurų.
Gelbėtojams dažnai nepaklūstama
Nors vakar paplūdimiuose užfiksuoti pažeidimai buvo mažareikšmiai, gelbėjimo tarnybos vadovas J.Pirožnikas džiaugėsi bent uniformuotų pareigūnų pasirodymu pliaže.
„Kviečiame policiją tik retais atvejais, kai išgėrę poilsiautojai tampa agresyvūs, arba kai mūsų raginimai nesimaudyti audringoje jūroje yra ignoruojami“, – pasakojo gelbėtojas.
Pasak J.Pirožniko, lyginant su ankstesniais metais gelbėtojams darbo yra padaugėję. Pradėję kontroliuoti, kad jūroje nesimaudyti girti asmenys, gelbėtojai buvo priversti prižiūrėti, kad alkoholio nebūtų vartojama ir pačiame paplūdimyje.
Tačiau su savotiškais paplūdimio tvarkdariais tapusiais gelbėtojais poilsiautojai dažniausiai leidžiasi į ginčus. Pažeidėjai gelbėtojams paklūsta tik tuomet, kai šalia jų pamato uniformuotą pareigūną.
„Iš tiesų, kas mes tokie, kad galėtumėm žmones drausminti ir jiems nurodinėti? Koks gelbėtojų statusas? Juk gelbėtojai tėra privačios bendrovės darbuotojai“, – klausė J.Pirožnikas.
Žada didesnį policijos dėmesį
Ketvirtadienį paplūdimio gelbėtojų varžybas stebėjęs šiuo metu Palangoje poilsiaujantis Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas pripažino, kad problema egzistuoja.
„Pagal iškvietimus policijai važinėtis į paplūdimius nėra racionalu, nes sezono metu pažeidimų yra apstu. Pasibaigus vasarai sėsime visi ir tarsimės, kaip keisti situaciją.
Panašu, kad sezono įkarštyje teks gelbėjimo stotyse įsteigti nuolatinius policijos postus, kurie čia dirbtų nuo ryto iki vakaro“, – teigė ministras.
Anot jo, gelbėtojams suteikti valstybės tarnautojo ar net pareigūno statusą būtų sudėtinga, nes tokius darbuotojus reiktų apmokyti, kaip rašyti protokolus, supažindinti su teisės aktų reglamentavimu, jiems būtų privalomas tam tikro išsilavinimo reikalavimas.
Ir visa tai – tik dėl trijų darbo mėnesių.
Be to, pajūrio miestų patirtis rodo, kad savivaldybių įmonėse įdarbinami gelbėtojai vietos biudžetams kainuoja gerokai brangiau.
Vasarą 70 gelbėtojų į darbą priimanti viešoji įstaiga „Klaipėdos paplūdimiai“ tarnybos išlaikymui iš miesto biudžeto kasmet gauna apie 600 tūkst. eurų.
Gelbėtojus įdarbinančiam „Neringos komunalinis ūkiui“ šios tarnybos išlaikymas per metus atsieina apie 260 tūkst. eurų.
Keturiems mėnesiams gelbėjimo paslaugą iš privačios įmonės perkanti ir už 68 gelbėtojų darbą Palanga per metus sumoka tik 150 tūkst. eurų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą