Ligoninės vadovas buvo nominuotas už tai, kad Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje Vakarų Lietuvos gyventojams teikiamos kokybiškos medicinės paslaugos, darbuotojai yra aprūpinti moderniausia medicine įranga, o kasmet gražėja ir klesti ne tik R. Sakalausko vadovaujama ligoninė, bet ir Klaipėdos miestas.
R. Sakalausko kandidatūra pirmame "Metų klaipėdiečio" etape sulaukė 2 453 balsų.
Gydytojas pokalbį pradėjo nuo minties, kad gyvenimas yra filosofija, tačiau kiekviena diena yra darbas. Tačiau R. Sakalauską džiugina tai, kad miesto žmonės darbus įvertina ir mini geru žodžiu.
"Klaipėdos krašto pacientai nusipelnė gydytis patogiose palatose, gražesnėje aplinkoje. Kadangi esame įsikūrę miesto centre, džiaugiuosi, kad pavyko pagražinti ne tik ligoninės vidų. Sena ligoninė buvo nuniokota, apleista, Puodžių gatvėje pastatas neturėjo nei stogo, nei durų. Šiandien žmonės mato gražų pastatą, o kartais prie jo net fotografuojasi turistai. Atnaujintas beveik du šimtus metų skaičiuojantis pastatas Herkaus Manto gatvėje ir kiti filialai", - vardijo R. Sakalauskas.
Pusantro tūkstančio žmonių kolektyvui vadovaujantis R. Sakalauskas neslėpė, kad tokiame darbe netrūksta ir situacijų, kai tenka pasakyti griežtesnį žodį, tačiau stengiamasi išlaikyti pusiausvyrą.
Galima sakyti, kad praktikos vadovauti pašnekovas įgijo būdamas vos devyniolikos.
R. Sakalauskas pasakojo, kad buvo atvykęs į Klaipėdą mokytis pirmoje internatinėje mokykloje Klaipėdoje, nes norėjo stoti į mediciną. Mokykloje vienas autoritetų R. Sakalauskui buvo istorijos mokytojas Stanislovas Rumbutis, kurio dėka tuo metu dar tik būsimasis medikas ėmė domėtis istorija, o šios žinios netrukus pravertė.
"Norėjau tapti gydytoju, bet pirmu bandymu neįstojau. Grįžau į Skuodo rajoną, Šačių vidurinėje mokykloje mokiau istorijos. Kitais metais taip pat nepavyko įstoti, todėl mokiau dar metus, išleidau auklėtinių klasę. Turėjau 24 auklėtinius, su kuriais bendrauju iki šiol, visus vienija ir problemos, ir džiaugsmai. Tas gyvenimo etapas man buvo labai vertingas, labai šviesus. Tada buvo mažai intrigų, buvo jaunatviškas požiūris, dideli siekiai, daug optimizmo, gyvenimas atrodė labai gražus", - senus laikus prisiminė R. Sakalauskas.
Jaunystėje atrastas susidomėjimas istorija niekur nedingo. Iki šiol vienas iš gydytojo pomėgių yra karo istorijos knygos, archyviniai dokumentai apie pasaulinius karus, taip pat - aktyvus laisvalaikis, kelionės.
Tačiau toli atitrūkti nuo medicinos temų sunku net ir laisvalaikiu, mat visa R. Sakalausko šeima susijusi su šia sritimi: žmona ir sūnus yra farmacininkai, dukra - gydytoja.
"Norisi judėti, eiti, ko nežinau - sužinoti. Gyvenimas prasideda ten, kur dar nenueita, kas neišmokta. Esu perfekcionistas - noriu, kad būtų gražu mieste, gražu namuose. Siekiu nedaryti to, kas jau yra padaryta, noriu atrasti savo kelią, pasukti viską savo kampu. Galbūt jis nebus pats geriausias, bet taip galima save išbandyti ir galbūt atrasti save. Tad ir ligoninėje mane "veža" netikėti bendradarbių sprendimai, naujų gydymo paslaugų atradimas ir kitokios naujovės darbe", - atviravo R. Sakalauskas.
"Visa tai sukuria pasitenkinimą gyvenimu. Mes, kaip miestas, kaip įstaiga, galime siekti pokyčių, aš, kaip žmogus, galiu tai daryti. Pokyčius reikia pradėti nuo savęs - geras darbas gali būti ir šypsena praeiviui gatvėje", - kalbėjo Respublikinės Klaipėdos ligoninės vadovas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą