2018 m. lapkričio 19 d. 23:51 val., pirmadienis

Metų klaipėdiečiai

Jurgis Aušra - nenuilstantis lietuvininkas

(11)

Nors Jurgis Aušra į Metų klaipėdiečio rinkimų nominaciją "Garbės klaipėdietis" buvo pasiūlytas dėl jo pasiekimų vadovaujant bendrovei "Klaipėdos nafta", suskaičiuoti jo darbus, skirtus Klaipėdos krašto gerovei, yra gana sunku. O ir pats nominantas nelinkęs jų vardyti: "Darbais, o ne žodžiais tėvynę mylim", - trumpai nukerta jis.

Praėjusią savaitę gražų 70 metų jubiliejų paminėjęs J. Aušra net ir artimųjų raginamas neskuba į užtarnautą poilsį - rūpinasi, kad sėkmingai veiktų viena iš uosto krovos kompanijų, kad sovietmečiu nugriautos šv. Jono bažnyčios vietoje iškiltų nauja šventovė, kad pasaulis iš į užsienio kalbas išversto Mažosios Lietuvos enciklopedijos žinyno dėka daugiau sužinotų apie šį unikalų kraštą.

"Esu gamybininkas"

J. Aušra gimė Šilutėje, o Klaipėdoje įsikūrė iškart po tarnybos armijoje. Pamario krašte gyveno ir jo, ir žmonos tėvai bei seneliai. Tad Aušrų giminė - tikri lietuvininkai. O po Nepriklausomybės atgavimo susiklostė labai simboliška situacija, kai pirmasis Klaipėdos apskrities valdytojas J. Aušra dirbo tame pačiame pastate Danės gatvėje, kur darbavosi ir Klaipėdos krašto seimelis, kurio vienas iš pirmininkų buvo J. Aušros žmonos senelis Martynas Reisgys.

J. Aušros karjera uostamiestyje prasidėjo nuo mechaniko pareigų "Rasos" skalbyklų treste. Jau netrukus jis buvo paskirtas vyr. inžinieriumi, o po septynerių metų - į tokias pat pareigas buitinio gyventojų aptarnavimo kombinate "Gražina", kuris veikė dabartinio restorano "Lūja" vietoje. Šiam kombinatui priklausė visos miesto fotoateljė, kirpyklos ir t. t.

Kita J. Aušros darbinė stotelė buvo "Dangės" baldų ir granito paminklų kombinatas. Iš šio laikotarpio J. Aušrai bene labiausiai įsiminė tuometinio Klaipėdos vadovo Alfonso Žalio nurodymas pagaminti Atgimimo aikštei raudonas granitines plokštes.

Paskutine iki Nepriklausomybės atgavimo J. Aušros darboviete tapo Klaipėdos baldų susivienijimas (dabartiniai "Klaipėdos baldai").

"Pamenu, kad prieš man ateinant sudegė buhalterija. Čia buvo du "lageriai" tiek pas darbininkus, tiek administracijoje - rusų ir lietuvių. Visus tuos daugiau nei dešimt metų čia buvo dirbti labai įdomu. Tikriausiai pirmieji šalyje pradėjome eksportuoti baldus į užsienį. Suomių ir švedų bendrovė "Scandiflex", pirkusi iš mūsų baldus, leido klijuoti etiketes, nurodančias, kad jie pagaminti Švedijoje", - prisimena pokalbininkas, pabrėždamas, kad visada buvo ir yra gamybininkas.

Lietuvai tapus nepriklausoma, nepartinis J. Aušra buvo išrinktas trečiuoju Klaipėdos meru, vėliau tapo pirmuoju Klaipėdos apskrities vadovu. Tarp tuo metu padarytų daugelio sprendimų pokalbininkas išskiria pasirašytą įsakymą, kuriuo skirtas daugiau nei 200 ha ploto sklypas Klaipėdos laisvajai ekonominei zonai kurti.

"Galbūt reikėjo skirti ir didesnį sklypą, nes šis jau baigia užsipildyti. Visgi gerai, jog padaryta, kad ir tiek, nes Kaunas iki šiol vargsta ir neturi normaliai funkcionuojančios laisvosios ekonominės zonos. Valstybei reikėtų skirti labai daug lėšų, kad būtų išpirktas reikiamas žemės kiekis", - sako J. Aušra.

Dėkoja kolektyvui

Vėliau pasukęs į privatų verslą 2002-ųjų vasarį J. Aušra buvo pakviestas vadovauti valstybės valdomai AB "Klaipėdos nafta". Tuo metu ši įmonė pasižymėjo ne tik tuo, kad labai dažnai keitėsi jos vadovai, bet dirbo nuostolingai - 2001 m. buvo patirtas 16 mln. litų nuostolis. Kadangi įmonė tuo metu turėjo daugiau nei 300 mln. litų negrąžintų paskolų, vienas žymus verslininkas tuo metu sakė, kad net už vieną litą nepirktų tokios bendrovės.

Per aštuonerius vadovavimo "Klaipėdos naftai" metus J. Aušra įrodė, jog ir valstybinės įmonės gali dirbti pelningai bei naudingai - pabaigta rekonstrukcija, atiduotos visos paskolos, įmonės kasoje palikta daugiau nei 60 mln. litų.

Pritardamas J. Aušros kandidatūrai į "Garbės klaipėdiečius" uostamiesčio meras Rimantas Taraškevičius interviu "Vakarų ekspresui" akcentavo, kad šį klaipėdietį reikėtų nominuoti ir už tai, kad "dėjo labai daug pastangų dėl technologijų tobulinimo".

"Pats mačiau, kiek buvo dirbta, kad įmonė kuo mažiau terštų aplinką, mažiau kvapų skleistų. Buvo galvojama ne tik kaip pelną uždirbti, bet ir kaip saugoti aplinką", - teigė meras.

Kad šie žodžiai ne iš piršto laužti, liudija dar 2006-aisiais naftos terminalų apdovanojimuose įmonei įteikti du apdovanojimai, liudijantys, jog "Klaipėdos naftoje" yra įdiegti vieni geriausių inžinerinių ir technologinių sprendimų Europoje, o įmonė yra vienas saugiausių aplinkosaugos požiūriu terminalų Senajame žemyne.

"Už pasiektus rezultatus reikia pasakyti nuoširdų ačiū visam kolektyvui. O kalbant apie investicijas į aplinkosaugą tai galiu pasakyti tik tiek, kad aš pats klaipėdietis, kvėpuoju tuo pačiu oru, tad viską darėme, kad jis būtų kuo švaresnis", - laurų kratosi J. Aušra.

Šiuo metu jis dirba uosto kompanijos Krovinių terminalo operatoriaus - bendrovės "Metoil" - valdybos patarėju.

"Esu darbomanas, ir matyt toks liksiu", - sako J. Aušra, paklaustas, kodėl nesiruošia ilsėtis.

Dvi svajonės

Prie M. Mažvydo paminklo statybų uostamiesčio Lietuvininkų aikštėje prisidėjęs J. Aušra sako, jog norėtų pamatyti, kad iškiltų dar vienas paminklas lietuvininkams - šv. Jono bažnyčia, kurios atstatymo komitetui jis vadovauja.

Šių metų kovą mirus naują bažnyčios pastatą projektavusiai architektei Elenai Nijolei Bučiūtei komitetui iškilo sunkumų dėl projektavimo dokumentų. Iki šiol nerandama bendros kalbos su paveldosaugininkais, kurie reikalauja atstatyti prieškarinę bažnyčią, nors evangelikams liuteronams tokių gabaritų šventovės dabar nereikia.

"Mūsų prašymu Ispanijos ir Rusijos mokslininkai padarė požemines geodezines nuotraukas, kuriose matomi visi pamatai, laidojimo vietos, požeminės arkos, kur jos eina ir taip toliau. Buvo nuskenuota viskas kas dešimt centimetrų, iki 10 metrų gylio. Tikiuosi, kad gauti duomenys padės rasti sutarimą su paveldosaugininkais. Svajoju bent apie darbų pradžią. Manau, kad tik mūsų karta gali pastatyti šią bažnyčią", - sakė J. Aušra.

Pokalbininkas yra prisidėjęs ir prie keturių Mažosios Lietuvos enciklopedijos tomų išleidimo. Tad dabar ne tik svajoja, bet ir daro konkrečius žingsnius (yra leidimo komisijos konsultantas), kad anglų, rusų, vokiečių kalbomis būtų parengta šios enciklopedijos santrauka - Mažosios Lietuvos enciklopedinis žinynas, kuris garsintų Klaipėdą ir Klaipėdos kraštą visame pasaulyje. Vertėjai jam jau yra surasti.

"Nuoširdžiai dėkoju tiems, kas pasiūlė mano kandidatūrą į šiuos rinkimus. Tai didelė garbė. Ir tikrai nesvarbu, ar būsiu aš išrinktas, ar vertins mano darbus "Klaipėdos naftoje", ar atliktus per visą gyvenimą", - paklaustas, ką jam reiškia dalyvavimas Metų klaipėdiečio rinkimuose, sakė J. Aušra.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

ui ui

2010-12-01   20:36

IP: 78.61.104.55

kaip vadovas savo zmonems buvai labai geras,labai...Tatukai pareik atgal...

Vytautas

2010-12-01   08:48

IP: 193.219.130.163

"(...)kaip suprasti kodėl miestas ir valstybė nesuranda padorumo atstatyti bent vieną iš Klaipėdos Krašte iki pamatų pačių nugriautos evangėlikų bažnyčių.(...)" Taigi, reikia ne tik lėšų, bet ir tolerancijos, ekumeniškosios dvasios, kad katalikiška valstybė pasirūpintu kitos konfesijos paveldu. Ką apie tai mąstome? Klaipėdoje sovietiniais metais statant naują katalikų bažnyčią aukojo ir evangelikai...

na

2010-11-29   23:42

IP: 212.23.105.86

bent tą internetinį tinklalapį "svjono" galėtų padoriu šriftu, be klaidų, nuosekliau ir informatyviau padaryti.
Galvot nėra daug ką, nepastatysit jūs naujos bažnyčios, o galėsit atstatyti tik senąją. Bet kompetencijos ir įsiklausymo tikrai šiuo klausimu trūksta. Kodėl nepamąstot atstatyti visas išorines sienas, o apeigų naudojimu įrengti tik altoriaus galo pusę bažnyčios ilgio, likusią kitą pusę bažnyčios iki bokšto paliekant užkonservuotomis sienomis be stogo ateičiai.
Senieji Memelenderiai nesupranta, kodėl norima nudrėbti kaimo tipo bažnyčią tuo pačiu užkertant galymybę pilnam autentiškam atstatymui. Ir galiausiai kaip suprasti kodėl miestas ir valstybė nesuranda padorumo atstatyti bent vieną iš Klaipėdos Krašte iki pamatų pačių nugriautos evangėlikų bažnyčių.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Metų klaipėdiečiai

Liko vos kelios dienos pateikti kandidatūras "Metų klaipėdiečio" rinkimams. Siūlyti kandidatus keturioms...

Rinkimai: paskutinės dienos kandidatūroms teikti nuotrauka, foto

Dienraštis "Vakarų ekspresas" jau 24-ąjį kartą kviečia pagerbti labiausiai nusipelniusius klaipėdiečius. "Metų...

Įsibėgėjo "Metų klaipėdiečio" rinkimai nuotrauka, foto

"Niekada nebus per daug pagarbos ir dėkingumo ženklų žmonėms, kurie aktyviai dalyvauja...

Prasideda "Metų klaipėdiečio" rinkimai nuotrauka, foto

Gausiai į iškilmingą "Metų klaipėdiečio" apdovanojimo šventę susirinkę svečiai akcentavo, jog jiems...

"Metų klaipėdiečių" šventei - Padėkos dienos titulas nuotrauka, foto

Vienintelė karta per Lietuvos istoriją, kuri nesugeba užauginti vaikų be Šakalienės? nuotrauka, foto

Nuomonės, Aš esu Jurga, dviejų vaikų mama. To visada užteko mūsų žemėje –...

Klaipėdoje karaliavo žiemos sportas nuotrauka, foto

Sportas, Ant Klaipėdos "Akropolio" ledo net tris dienas vyko žiemos sporto šakų festivalis...

Kalėdos Klaipėdoje bus stebuklingos nuotrauka, foto

Klaipėda, "Kalėdos Klaipėdoje šiais metais bus stebuklingos, pasipuošusios gyvomis, žaliomis eglutėmis ir dar...

Lijundra ir plikledis gali apsunkinti eismą nuotrauka, foto

Automobiliai, Antradienio naktį Lietuvoje eismo sąlygas sunkins plikledis ir lijundra, įspėja kelininkai.

Nuomonės, Paskelbta prieš 3 val.

Sportas, Paskelbta prieš 3 val.

Klaipėda, Paskelbta prieš 5 val.

Automobiliai, Paskelbta prieš 6 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...