2018 m. rugsėjo 25 d. 02:58 val., antradienis

ve  >  Žinios  >  Klaipėda  >  Mano Klaipėda

Mano Klaipėda

Ryškėja Skulptūrų parko tapatybės ženklai

(13)

Ryškėja Skulptūrų parko tapatybės ženklai nuotrauka, foto

NUOMONĖ. Pasaulyje yra visokių skulptūrų parkų, bet mūsiškis - išskirtinis, neblogesnis už kokį Barselonos parką, sako kai kurie uostamiesčio menininkai.

© Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Įsiplieskus diskusijoms, kaip Klaipėdos skulptūrų parke išsaugoti daugiasluoksnį kultūros paveldą, išryškinti miesto identitetą ir skaidyti erdves, nuspręsta dar šiais metais surengti respublikinį architektūrinių projektų konkursą, idant remiantis istorikų, paveldosaugininkų įžvalgomis bei visuomenės nuomone parkas taptų susitaikymo ir pagarbos istorinei atminčiai simboliu.

Pasaulyje yra visokių skulptūrų parkų, bet mūsiškis - išskirtinis, neblogesnis už kokį Barselonos parką.

Arūnas SAKALAUSKAS, skulptorius

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktoriaus pavaduotoja Skulptūrų parkui Sondra Simanaitienė išskiria du šio parko raidos momentus - senąsias istorines miesto kapines, veikusias nuo 1820-ųjų (paskutinis palaidojimas - 1959 m.), ir 1977 m. ant jų įkurtą Skulptūrų parką.

"Tuo metu tai buvo nauja vizualinė kalba, iššūkis menininkams kurti skulptūras konkrečiai vietai, ir kartu - iššūkis miestui. Tuometis Vykdomojo komiteto pirmininkas Alfonsas Žalys parko idėją parsivežė iš Skandinavijos. Teritorija po karo buvo suniokota, išsprogdinti paminklai, koplyčios, tiesiog - laužavietė miesto centre. Ar galėjo tuometinė sovietų valdžia sutvarkyti vokiškas kapines su vokiškais pavadinimais, pavardėmis, senąja XIX-XX amžiaus pradžios kultūra? Vieni istorikai galvoja, kad buvo galima kaip nors išsisukti, kiti mano, kad neįmanoma, tad ir buvo viskas nušluota", - sakė S. Simanaitienė.

FUNKCIJOS. Sondra Simanaitienė mano, jog klaipėdiečiai jau patys yra suformavę parko funkcijas, mat stumia vaikų vežimėlius tik iki tos tyliosios memorialinės zonos ir apsigręžia, vaikai numynė takelius prie skulptūrų, kurias mėgsta paliesti, ir panašiai.

Anot jos, vienintelis dalykas, ką reikėjo padaryti, tai išsaugoti vertingiausius paminklus, kažkur paslėpti, sudėti, kad dabar mes juos turėtume. Ketinta juos atvežti į kraštotyros muziejaus kiemelį, bet muziejaus fonduose pokalbininkė bergždžiai ieškojo tų paminklų sąrašų. Išliko vienintelis kultūros mecenatų Gerlachų šeimos antkapinis paminklas, dabar stovintis Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus kiemelyje.

"Čia palaidota apie 40 tūkstančių žmonių, visi ti, kurie kūrė Klaipėdos tapatybę. Žmonės, kurie kūrė angliškus sodus, užsiėmė labdara, puoselėjo lietuvišką žodį ir spaudą, vadovavo įvairioms draugijoms, autentiškos asmenybės, dariusios įtaką Klaipėdos krašto istorijai, dabar yra tik archeologinis sluoksnis, kauliukai, ant kurių vaikštome", - sakė S. Simanaitienė.

SAVASTIS. "Menotyrininkai dar turėtų ką nuveikti, kad kiekvienas klaipėdietis ir svečias pajustų tos nacionalinės vertybės mastą, suvoktų ją kaip savastį", - sako Sondra Simanaitienė.

Ji valandų valandas galėtų minėti iškilių čia palaidotų kraštiečių - diplomatų, kultūros mecenatų, visuomenės veikėjų - pavardes: Juliaus Liudviko Vynerio, Edvardo Gerlacho, Ernesto Vilhelmo Bertramo. Čia palaidotas ir Vydūno brolis.

Funkcijas formuoja klaipėdiečiai

"Aišku, gerai, kad sukurtas Skulptūrų parkas, o ne degtukų fabrikas. Iš tiesų labai reikšmingoje meno istorijoje kolekcijoje yra 116 modernių skulptūrų, tarp 61 jų autoriaus - 8 Nacionalinės premijos laureatai. Menotyrininkai dar turėtų ką nuveikti, kad kiekvienas klaipėdietis ir svečias pajustų tos nacionalinės vertybės mastą, suvoktų ją kaip savastį", - sakė S. Simanaitienė.

Meninę kolekciją reikia tinkamai eksponuoti ir apšviesti. Mažosios Lietuvos istorijos muziejus organizavo kūrybines dirbtuves, kuriose dalyvavo architektai ir pateikė įvairių pasiūlymų. Anot S. Simanaitienės, dabar atėjo metas savivaldybės Paveldosaugos skyriui skelbti konkursą, kaip sukurti bendrą parko koncepciją, o vėliau surengti viešą konkurso aptarimą, diskusijas su miestiečiais, idant išrinktume geriausią parko atgimimo projektą. Ir tuomet numatyti, kiek iš miesto biudžeto skirti pinigų parkui sutvarkyti.

"Architektų pasiūlymai labai įdomūs ir įvairūs, vizualiai iškalbingi ir nesunkiai įgyvendinami. Beje, žmonės stumia vaikų vežimėlius tik iki tos tyliosios memorialinės zonos ir apsigręžia, vaikai numynė takelius prie skulptūrų, kurias mėgsta paliesti, taigi klaipėdiečiai patys jau yra suformavę parko funkcijas", - sakė pokalbininkė.

IDĖJA. "Istorinis parkas - muziejus po atviru dangumi" - viena iš idėjų, pateiktų kūrybinių dirbtuvių "Klaipėdos skulptūrų parke susitinka Istorija ir Menas" metu.

Pasitelkus Atviros erdvės jaunimo centro narius, nuo skulptūrų valomos samanos ir šiukšlės. Jeigu būtų įsteigtas valytojo etatas, vienos skulptūros nuvalymas kainuotų 320 litų.

2012 m. buvo skirta 10 tūkst. litų parko informacinei sistemai sukurti, tačiau buvo nutarta nedaryti trumpalaikių ženklų, kurie neatitiktų bendros koncepcijos, jie galėtų būti pateikti "meno kalba". Tuomet neapsisprendus dėl informacinių stendų dizaino, pinigai sugrąžinti į miesto biudžetą, kol bus apsvarstyta visa parko vizija.

Manoma, kad naujų skulptūrų atsirasti neturėtų, tai yra uždara kolekcija - paskutinė simpoziume sukurta skulptūra pastatyta 1989 m., parkas laikytas perkrautu, ir likusios skulptūros atsirado Danės skvere.

Atminties taku

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys sakė dar neturintis atsakymo, kur turėtų būti saugomas universiteto kareivinėse atrastas 21 XIX-XX a. antkapinis paminklas Memelio aukštuomenės atstovams. Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslininkai pabrėžė šių radinių, sovietmečiu išniekintų ir panaudotų kaip statybinė medžiaga, istorinę vertę. Ant iš brangių akmenų garsių kalvių iškaldintos ne tik vokiškos, bet ir anglišką, škotišką kilmę liudijančios pavardės rodo buvusio Memelio daugiatautiškumą, o nurodytos mirusiųjų profesijos ir kiti duomenys teikia žinių apie krašto lokalinių bendruomenių ypatumus, tautinę sudėtį. Dauguma paminklų nukaldinti Tilžėje ir Karaliaučiuje.

ĮAMŽINIMAS. Klaipėdą kūrusių asmenybių atminimą projektu "Skulptūrų parkas - atminties animacija" siūlo įamžinti vieni iš parko ateities vizijų kūrėjų.

"Antkapiai kol kas yra tvarkingai sudėti mūsų institute ir anksčiau ar vėliau bus perduoti muziejui. Idealiausias variantas būtų, jeigu žinotume konkrečias vietas, kur buvo tie paminklai, ir galėtume juos ten sugrąžinti, bet tai yra neįmanoma, lieka architektams rasti sprendimą, kokį atminties taką nutiesti", - sakė instituto mokslinis darbuotojas Vasilijus Safronovas.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

Saulius

2013-03-24   13:22

IP: 86.100.138.232

Pernykščių lapų neina išvežti, o planai grandioziniai. Ar nepaprasčiau būtų balandžio talką suorganizuoti ir padiskutuoti tuo pačiu?

DISKUSIJA apie atliekų tvarkymą

2013-03-23   10:50

IP: 85.232.146.92

Kovo 26 d. (antradienį), 10 val. Klaipėdos m. savivaldybėje (3 a.), Liepų g. 11,

KONFERENCIJA - DISKUSIJA
"Atliekų tvarkymo aspektai Lietuvoje ir Švedijoje: panašumai, skirtumai ir pasiūlymai Klaipėdai”.

Organizatoriai:
Aktyvūs pilietiški klaipėdiečiai, siekiantys pokyčių atliekų tvarkymo sistemoje Klaipėdoje.

PROGRAMA:
1. Įžangos žodis. Ligita Girskienė, Bandužių seniūnaitė.
2. Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo strategija 2013-2015 metais. Pagrindiniai aspektai. Pranešėjai R. Šličienė ir A. Piepalius. UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“.
3. Atliekų rūšiavimo, antrinio panaudojimo organizavimas Klaipėdos miesto savivaldybėje. Dabartis ir perspektyvos. Pranešėja R. Chockevičienė, Klaipėdos miesto savivaldybė.
4. Biodegraduojančių atliekų surinkimas ir perdirbimas Klaipėdos regione. ES paramos panaudojimas. Pranešėja Jolanta Norkienė, Visuomeninio judėjimo „Klaipėdieti ! Atgaivinki savo miesto parką" (Asociacija „Aš Klaipėdai“) vadovė.
5. Atliekų tvarkymo politikos panašumai ir skirtumai Lietuvoje ir Švedijoje. Pasiūlymai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, gyventojams. Pranešėjas Gediminas Paplauskas.
6. Atliekų deginimo procesas. Aplinkosaugininkų požiūris. Poveikis aplinkai. Pranešėja Jolanta Uktverytė, ekologinio klubo “Žvejonė” narė.
7. Atliekų deginimo jėgainė - nauda ar našta klaipėdiečiams". Pranešėjai UAB "Fortum Heat Lietuva" atstovai A. Kasparavičius ir Tomas Eikinas.
8. Spaudos konferencija. Diskusija.


Kontaktiniai asmenys:
Ligita Girskienė, Bandužių seniūnaitė tel. 861837860 ar el. paštu: ligita.girskiene@gmail.com
Jolanta Norkienė, Visuomeninio judėjimo "Klaipėdieti ! Atgaivinki savo miesto parką" (asociacija "Aš Klaipėdai") Vadovė, tel. +37068685468 ar el. paštu: klaipedaparkas@gmail.com

Jonas

2013-03-22   16:41

IP: 86.100.148.215

Jau buvo šio skulptūrų parko architektūros idėjų konkursų. Buvo parengtas skulptūrų parko sutvarkymo projektas. Bet viskas kol kas stovi vietoje. Dabar džiuginant visuomenę bus vėl švaistomos mokesčių mokėtojų lėšos ir sprendimai padedami į biurokratines lentynas iki sekančio konkurso. Kam tai naudinga???

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Mano Klaipėda

Filosofas, rašytojas bei publicistas Arvydas Juozaitis paskyrė 12-ą metų tam, kad kruopščiai...

„Niekuomet Klaipėda nebuvo toks lietuviškas miestas, koks yra dabar“ nuotrauka, foto

Pilių statyba ilgus metus trukdavo ne tik senovėje - po metų Klaipėdos...

Klaipėdos piliavietės atkūrimo vizija virsta realybe nuotrauka, foto

"Vakarų ekspresas" tęsia pasakojimų ciklą, skirtą Sąjūdžio 25-osioms metinėms.

Klaipėdos Sąjūdžio gimimo užkulisiai (11) nuotrauka, foto

Klaipėdiečiams, vasarą ypač dažnai sulaukiantiems svečių iš įvairiausių pasaulio kampelių, tenka pasukti...

Kur Klaipėdoje nuvesti svečią? nuotrauka, foto

Krūties vėžys nebėra nuosprendis nuotrauka, foto

Sveikata, Moterų sergamumas krūties vėžiu didėja - statistika teigia, kad šia liga suserga...

"Atiduodi inkstą ir gauni sveiką normaliai gyvenantį žmogų" nuotrauka, foto

Sveikata, Tai sako Vida Svetlikauskienė, padovanojusi inkstą savo vyrui. Žmonėms labai sunku apsispręsti...

Bus atidengta atminimo lenta Konstantinui Sarsanijai nuotrauka, foto

Sportas, Spalio septintąją sukaks lygiai metai, kai anapilin iškeliavo buvęs Klaipėdos "Atlanto" futbolo...

Vytauto Kernagio butas pajūryje kvepėdavo grybais nuotrauka, foto

Žmonės, Kai vilnietė televizijos laidų vedėja Eglė Kernagytė (34 m.) važiuoja į Palangą,...

Sveikata, Paskelbta prieš 2 val.

Sportas, Paskelbta prieš 6 val.

Žmonės, Paskelbta prieš 7 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...