2018 m. lapkričio 15 d. 19:09 val., ketvirtadienis

ve  >  Žinios  >  Klaipėda  >  Mano Klaipėda

Mano Klaipėda

Paveldosaugininkai "prispaudė" ir šventą Joną

(115)

Paveldosaugininkai "prispaudė" ir šventą Joną nuotrauka, foto

Klaipėdos evangelikai liuteronai sukryžiavo ietis su Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritoriniu padaliniu dėl Šv. Jono bažnyčios statybos. Mat paveldosaugininkai neleidžia bendruomenei priklausančiame sklype Turgaus g. 24 statyti naujai suprojektuotos šventovės. Anot jų, čia gali būti tik atstatyta arba atkurta autentiška iki Antrojo pasaulinio karo stovėjusi bažnyčia. Tuo metu evangelikai liuteronai mano, jog šis draudimas - ciniškas, pažeidžiantis religinės bendruomenės interesus bei nuosavybės teisę.

Gavęs neigiamą Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjo Naglio Puteikio atsakymą dėl Šv. Jono bažnyčios atstatymo, Klaipėdos evangelikų liuteronų bendruomenės aktyvas surengė apskritojo stalo diskusiją, kurioje išdėstė savo poziciją.

Pokalbyje dalyvavo Klaipėdos evangelikų liuteronų bažnyčios kunigas Reinoldas Moras, Šv. Jono bažnyčios atstatymo iniciatyvinės grupės vadovas Jurgis Aušra, Klaipėdos savivaldybės mero pavaduotoja Judita Simonavičiūtė, parapijos tarybos nariai Kazimieras Ruikys, Lilija Kuzminskienė, Arnold Piklaps, Arūnas Baublys ir kt.

Projektuota preciziškai

K. Ruikys: Bažnyčios projektas buvo rengiamas jau turint žemės sklypą, detalųjį planą, gavus, vėliau pratęsus, projektavimo sąlygų sąvadą.

L. Kuzminskienė: Organizavome du architektūrinius konkursus. Vienas įvyko 2003-iųjų lapkritį. Jame buvo nuspręsta, koks bus bažnyčios tūris, užstatymo plotas. Nubrėžtos gairės tolesniam projektavimui, tačiau nė vienas iš pateiktų 8 variantų negavo teisės toliau pratęsti projektavimo darbus. 2004 m. gegužę surengtas antrasis konkursas. Šio konkurso metu pirmenybė buvo suteikta architektės Elenos Nijolės Bučiūtės projektui. Pritarus Architektų sąjungai, buvo pradėti projektavimo darbai.

2005 metų balandžio, rugsėjo ir 2006 metų vasario mėnesį vyko trys vieši architektūrinės bažnyčios dalies pristatymai. Juose dalyvavo Architektų sąjungos nuolatinės komisijos nariai, tačiau posėdžiai buvo išplėsti ir buvo skelbiama, jog juose gali dalyvauti visi norintieji. Architektų komisija leido vykdyti darbus ir tada gavome pirmąjį projektavimo sąlygų sąvadą. Be to, suderinome architektūrinį projektą su miesto vyr. architektu, savivaldybės Paveldo skyriumi ir Kultūros paveldo departamentu.

Projektavimo darbai ilgai užtruko todėl, kad keitėsi įstatymai. Be to, buvo labai atsakingai pažvelgta į bažnyčios akustiką. Užtruko priešgaisrinės saugos, inžinerinių tinklų derinimai.

Šiuo metu vykdoma projekto ekspertizė ir pabandėme iš anksto suderinti projektą su Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritoriniu padaliniu, kadangi manome, jog šis projekto etapas baigtas. Į uostamiesčio paveldosaugininkus kreipėmės šių metų rugpjūčio pradžioje. KPD Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjo Naglio Puteikio pasirašytą atsakymą gavome spalio pabaigoje, po antro užklausimo. Atsakymas - neigiamas.

J. Simonavičiūtė: Evangelikų liuteronų bendruomenė atgavo žemės sklypą ir ji yra laisva nuspręsti, ką daryti šiame sklype. Savivaldybė neketina įsakinėti, kaip ši bendruomenė turi elgtis.

Jeigu kyla kokių nors problemų, mes pasiruošę padėti jas spręsti. Jeigu mieste dar viena religinė bendruomenė turės savo bažnyčią - mes tik džiaugsimės. Iš mūsų pusės niekada nebuvo jokių vilkinimų ar prieštaravimų tokios bažnyčios atsiradimui.

Kreipsis į teismą

J. Aušra: Jono bažnyčia jau buvo atstatyta tris kartus. Kiekvieną kartą vis kitokia.

Tris kartus parapijai buvo leista nuspręsti, kokią bažnyčią statyti ar atstatyti, o dabar - ne. Kodėl vienas biurokratas turi teisę nuspręsti už parapiją, ko jai reikia?

Antras loginis klausimas - kurio laikmečio bažnyčią paveldosaugininkai norėtų atstatyti?

A. Baublys: Paveldosaugininkai labai nori "prisirišti" prie vieno amžiaus, tačiau miestas keičiasi. Sutinku, jog reikia kovoti, kai griaunamas paveldas, kaip buvo nugriautas "Lūjos" pastatas, tačiau Jono bažnyčios situacija - kitokia.

J. Simonavičiūtė: Miestas keičiasi ir kiekviena karta jame palieka savo pėdsakus. Kas gali pasakyti, kas vertingiau: ar dabar Teatro aikštėje stovinti Anikė, ar kadaise šioje vietoje buvę Klaipėdos pilies ravelinai, kuriuos, atstatant pilį, paveldosaugininkai gali reikalauti atkurti? Asmeniškai man vertingesnė yra Anikė.

R. Moras: Kodėl norima išgrūsti evangelikus liuteronus iš vietos, kuri visada buvo jų? Kyla abejonė, ar paveldosaugininkų reikalavimai nėra susiję su kokiais nors interesais į šį itin vertingą senamiesčio sklypą?

J. Simonavičiūtė: N. Puteikis pasiūlė bendruomenei kreiptis į Vyriausybę ir prašyti, kad būtų atstatyta autentiška Jono bažnyčia, kaip atlygis už pokariu šiai bendruomenei padarytą skriaudą. Taip pat, kaip žydai kovojo dėl savo turto ir atsikovojo. Išties, tai - skaudi tema, tačiau Klaipėdos evangelikai liuteronai nemano, jog ekonominio sunkmečio metu galėtų reikalauti iš Vyriausybės, ar iš miesto, iš visų mokesčių mokėtojų lėšų bažnyčiai pastatyti. Visus tris kartus šią bažnyčią parapija atstatė savo lėšomis. Tokia šios bendruomenės pilietinė pozicija.

A. Baublys: N. Puteikis tokiais pareiškimais pažeidžia nuosavybės teisę, demonstruoja bendražmogiškų vertybių nesupratimą ir cinizmą, nes Šv. Jono bažnyčios idėja - susitaikinimas tarp Didžiosios ir Mažosios Lietuvos.

R. Moras: Projektą, kad ir su neigiama paveldosaugininkų išvada, teiksime svarstyti nuolatinei statybos komisijai, tačiau neketiname tylėti. Neatmetame galimybės dėl pažeistų religinės bendruomenės interesų kreiptis tiek į vietinius, tiek į tarptautinius teismus.

Nenori amžiaus statybos

A. Piklaps: Svarbus bažnyčios tikslingumo klausimas. Evangelikų liuteronų parapija Klaipėdoje šiuo metu turi apie 1200 narių. Tokiai nedidelei parapijai nėra prasmės statyti tokią didelę bažnyčią, kokia buvo tais laikais, kai šio tikėjimo žmonės sudarė miestiečių daugumą. Klaipėdoje jau yra dvi didelės bažnyčios, kurių statyba užtruko kelis dešimtmečius ir dar nesibaigė. Mūsų bendruomenė nenori pradėti trečios amžiaus statybos. Mums reikalingas nedidelis, tačiau pagal paskirtį naudojamas pastatas.

J. Aušra: E. N. Bučiūtės suprojektuotos Jono bažnyčios paskirtis būtų daugiafunkcinė. Kaip ir Juodkrantėje, Nidoje veikiančiose evangelikų liuteronų bažnyčiose, joje vyktų ne tik pamaldos, bet ir akademinės muzikos koncertai, veiktų biblioteka. Galėtų būti eksponuojama tai, kas išliko vertingo iš anksčiau veikusios bažnyčios. Projekte numatyta ir turistams patraukli funkcija - pakilimas liftu į bokštą, kuriame būtų įrengta apžvalgos aikštelė.

Suprojektuota bažnyčia išlaiko senosios ikikarinės bažnyčios stilistiką, tačiau yra mažesnė. Bokštas buvo 75 metrų aukščio, dabar - 45 metrų. Proporcingai sumažinta ir visa bažnyčia. Pagrindinis kriterijus - funkcionalumas. Viduje numatyta 400 sėdimų vietų salė - tai yra dvigubai daugiau nei turime dabar.

Beje, vokiečiai, pamatę šį projektą mus kritikavo, kad bažnyčia - dar per didelė. Didelės statybos - jau praeityje. Nei lenkai, nei vokiečiai, nei skandinavai jau nestato didelių bažnyčių.

K. Ruikys: Atstatyti tokios bažnyčios, kokia stovėjo prieš karą, nepajėgs dar kelios kartos. Vien jos tyrinėjimo darbų kaina prilygtų dabar suprojektuotos bažnyčios vertei.

Iš KPD Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjo Naglio Puteikio rašto

... Jūsų projektuojamo sklypo reikalavimai yra nustatyti specialiajame plane - Klaipėdos m. tarybos 1997 03 20 sprendimu nr. 28 "Klaipėdos senamiesčio teritorijos sklypų suplanavimo projekte". Jame sklypo Turgaus g. 24, Klaipėdoje režimas yra nustatytas A99* aprašyme "tik Šv. Jono bažnyčios atstatymui". Klaipėdos teritorinis padalinys neturi duomenų, kad šio specialiojo plano rengimo ir tvirtinimo metu galiojusiuose teisės aktuose būtų atskleista sąvoka "atstatymas".

Galime daryti motyvuotą prielaidą, kad plano rengėjai naudojosi bendrine žodžio "atstatymas" prasme, kuri nurodyta lietuvių kalbos žodynuose. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas (t. I-XX, 1941-2002): elektroninis variantas - Vilnius, Lietuvių kalbos institutas, 2005. - www.lkz.lt) žodį "atstatyti" aiškina kaip vėl pastatyti, atkurti: A. sugriautą namą, miestą. / sngr.: Trobas atstatė". Sinonimų žodynas (Liberis Antanas, V., Lietuvių kalbos institutas, 20020 žodžio "atstatyti" sinonimą pateikia žodį "atkurti". "Atstatymo" sąvoka iš esmės neprieštarauja 2004 m. priimto LR nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo sąvokai "atkūrimas". /.../ "Atkūrimas" - neišlikusios nekilnojamosios kultūros vertybės atkūrimas išimtinais atvejais pagal nustatytas neišlikusias vertingąsias savybes, atliekant tyrimais pagrįstus tvarkomuosius paveldosaugos, statybos ir kraštovaizdžio darbus. Atkuriant išsaugomos atkuriamos vertybės išlikusios dalys ir elementai".

Remiantis turima sklypo Turgaus g. 24 Klaipėdoje istorine, architektūrine, urbanistine ikonografine medžiaga, atstatyti arba atkurti šiame sklype galima tik iki antro pasaulinio karo šiame sklype stovėjusią bažnyčią, o ne mažesnę jos kopiją ar mažesnį panašų modelį.

"Klaipėdoje įstatymai negalioja"

Dainius ELERTAS, Klaipėdos kultūros paveldo tarybos prie Kultūros paveldo departamento pirmininkas

E. N. Bučiūtės projektas būtų neblogas, tačiau realizuoti jį numatytoje vietoje teisiškai neįmanoma. To neleidžia paveldosaugos įstatymai. Vienas iš argumentų yra tai, jog šiame sklype yra įteisinta kapavietė. Tad šiame sklype negalima jokia nauja statyba. Leidimą ją projektuoti proceso pradžioje buvo davęs tuometinis Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vadovas Algirdas Gintaras, kuris vėliau buvo atleistas dėl to, kad netinkamai ėjo pareigas.

Bažnyčios statybos komitetas naudoja žodį "atstatymas", tačiau jis neatitinka turinio. Susitikimuose su bendruomene buvo pateikta keletas alternatyvų realizuoti projektą gretimuose sklypuose, atiduoti bendruomenei ant vienos iš buvusių Jono bažnyčių pamatų ir bažnyčių neteisėtai pastatytus Jono apartamentus, atstatyti prieškarinės bažnyčios bokštą ar altorinę dalį. Variantų gali būti įvairių, svarbiausia - neužkirsti galimybės atstatyti Jono bažnyčią.

Kodėl tai verta daryti? Atlikti tyrimai pabrėžia išskirtinę prieškariu Klaipėdoje stovėjusios bažnyčios reikšmę ne tik religine, architektūrine, menine prasme, bet geodezijos bei kartografijos srityse.

Jono bažnyčia reikšminga buvo ne tik todėl, kad ją projektavo vienas garsiausių Europoje architektų Štiuleris. Jos bokštas buvo ne tik orientyras laivams, bet ir vienas iš orientyrų nustatant žemės elopsoidą bei taškas, kuris padėjo sujungti skirtingas Rusijos ir Vakarų Europos kartografijos sistemas.

Įvertinus šias vertes, Šv. Jono bažnyčios atstatymas su papildomomis funkcijomis gali būti reikšmingas ne tik evangelikų liuteronų bažnyčiai, Klaipėdos miestui, bet ir valstybiniu mastu, tačiau toks procesas gali prasidėti tik bendro sutarimo, o ne prieštaravimo būdu.

Dabar bendruomenė prieštarauja, o savivaldybė, kuriai atstovaujanti vicemerė ir evangelikų liuteronų bendruomenės narė Judita Simonavičiūtė painioja viešuosius bei privačius interesus, proteguoja Bučiūtės projektą. Kodėl? Nežinau. Kodėl miesto vyr. architektas Almantas Mureika pasirašė sutikimą statyti Jono apartamentus? Juk jis matė senamiesčio schemą ir puikiai žinojo, jog toje vietoje buvo kapavietė. Vienintelis paaiškinimas, jog čia - Klaipėda. Čia Lietuvos Respublikos įstatymai negalioja. Tokia yra mūsų miesto specifika. Tenka dėl to tik apgailestauti.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

Algirdas

2010-05-02   07:40

Gerbdami miesto istoriją, architektūrą, paveldą gelbėkime senamiestį ir po truputį gražinkime jo buvusią vertę, kuriuos dar daugelis klaipediečių neužmiršo ir prisimena. dar šiandien,Rygos architektai šiandien gražina senamiestį, kuris nukentėjo nuo karo ir atvykėlių iš kitų šalių su savo primestu iškreiptu skoniu. o šiandien kaip sugadinta ši gatvė pokario statybų. Ar vėl norima dar labiau sugadinti tokį mažą mūsų senamiestį.Gerb. įsiklausykite ir visuomenės norą, kuris skamba vieningu sakiniu: sugražinti bažnyčią kokia ji buvo iki 1945 metų.

Parašiau vienintelį komentarą 2009-11-23 08:35, kurį dar kartą noriu pacituoti, nes straipsnio autorė neįdėjo mano rašto esminės dalies -t.y. pasiūlymo statyti Bučiūtės projektą per kelis metrus nuo autentiškos bažnyčios vietos - šaliai esančiuose laisvuose sklypuose. Juokinga tai, kad vadinamasis apvalus stalas, kuriame nedalyvavo, nes nebuvo pakviesta nė vienas iš kitos pusės, pavadintas diskusija - juk diskusijos nebuvo kokios. Dar juokinga, kad straipsnyje minimi žmonės aršiai kritikuoja neva mano pasiūlymą (kurio nebuvo) kreiptis į Vyriausybę su prašymu duoti pinigų, kai aš aiškiai rašte formuluoju kreiptis ne dėl pinigų, o dėl sklypo. Štai šito pasiūlymo NIEKAS kažkodėl ne tik kad nesvarsto, bet net nenagrinėja:
Cituoto rašto tęsinys: "Tačiau tas pats specialus planas leidžia šalia minėto sklypo esančiuose neužstatytuose sklypuose pvz. D27, 28, 31 ar šalia jų naują statybą, kuri atitinka Jūsų pateiktą projektą (keistųsi tik komunikacijų dalis ir tai nežymiai). Šių sklypų savininkas yra valstybė ir galėtų vieną iš jų ar kelis skirti liuteronų parapijos bažnyčios statybai kaip kompensaciją už sunaikintą šios bažnyčios turtą Lietuvoje."

X

2010-05-02   07:40

Nors esu kitos puses atstovas ir nenoriu komentuoti tokio straipsnio..
P. Nagli netokia jusu nuomone ir bloga, kad ja dangstyti (aisku kai tai sudaro 1/2 visu komentaru tai sunku pasislepti) kitais vardais..
Nepakeisit jus tos visuomenes nuomones vistiek bus uz ir pries..
Geriau dirbkit kad atsirastu Valstybes parama.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Mano Klaipėda

Filosofas, rašytojas bei publicistas Arvydas Juozaitis paskyrė 12-ą metų tam, kad kruopščiai...

„Niekuomet Klaipėda nebuvo toks lietuviškas miestas, koks yra dabar“ nuotrauka, foto

Pilių statyba ilgus metus trukdavo ne tik senovėje - po metų Klaipėdos...

Klaipėdos piliavietės atkūrimo vizija virsta realybe nuotrauka, foto

"Vakarų ekspresas" tęsia pasakojimų ciklą, skirtą Sąjūdžio 25-osioms metinėms.

Klaipėdos Sąjūdžio gimimo užkulisiai (11) nuotrauka, foto

Klaipėdiečiams, vasarą ypač dažnai sulaukiantiems svečių iš įvairiausių pasaulio kampelių, tenka pasukti...

Kur Klaipėdoje nuvesti svečią? nuotrauka, foto

Seimas dar rimčiau apsisprendė: "bambalių" vis tik neliks nuotrauka, foto

Lietuva, Seimas ketvirtadienį nutarė, kad nuo 2020 metų liepos reikėtų atsisakyti stipraus...

Svečiuose – italų muzikos meistrai nuotrauka, foto

Renginiai,  „Manau, kad didžiausias muzikantų džiaugsmas yra muzikuoti kartu ir dalintis meile muzikai...

Vaikų žaidimų aikštelės jau įrengiamos nuotrauka, foto

Klaipėda, Pagaliau pradėtos įrenginėti miestiečiams pažadėtos penkios naujos vaikų žaidimų aikštelės. Jau pastatyti...

Seimas apsisprendė: "bambaliai" liks nuotrauka, foto

Lietuva, Seimas nesugriežtino stipraus alaus ir kito alkoholio prekybą plastiko taroje, vadinamuosiuose „bambaliuose“. 

Renginiai, Paskelbta prieš 1 val.

Klaipėda, Paskelbta prieš 2 val.

Lietuva, Paskelbta prieš 2 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...