2018 m. lapkričio 14 d. 19:14 val., trečiadienis

Klaipėdos parko istorija

Dienraščio puslapiuose - Klaipėdos parko istorija (8)

(2)

2012-09-13, 20:01

Jolanta NORKIENĖ

Dienraščio puslapiuose - Klaipėdos parko istorija (8) nuotrauka, foto

POBŪVIS. Malonus klasiokų pobūvis miesto parke 1956 m.

© Liudo DAMBRAUSKO nuotr.

Dienraštis "Vakarų ekspresas", bendradarbiaudamas su visuomeniniu judėjimu "Klaipėdieti! Atgaivinki savo miesto parką", publikuoja Klaipėdos poilsio parko istorijos faktus ir klaipėdiečių prisiminimus apie šį unikalų objektą, kurie vėliau suguls į knygą.

Pradedame pasakojimą apie kitą prieškarinį ir pokarinį Klaipėdos parko gyvavimo etapą. Kalbinsime klaipėdiečius, užrašysime iš jų atminties dar neišdilusius prisiminimus.

Pirmasis prisiminimais, istorijomis ir nuotraukomis pasidalinti sutiko senas klaipėdietis, ilgametis fotožurnalistas Liudas Dambrauskas, kuris 1939 metų rudenį gimė Kretingoje, pabėgėlių iš Klaipėdos krašto šeimoje, o didžioji dalis jo gyvenimo susijusi su Klaipėda.

Liudo šeimos sąsajos su Klaipėda prasidėjo 1924 metais, kai jo senelis, geležinkelio darbuotojas, buvo komandiruotas prižiūrėti geležinkelį uosto teritorijoje. Šeima apsigyveno netoli uosto, Bomelsvitės (Klaipėdos miesto dalis į šiaurę nuo miesto centro, uosto rezervinėje teritorijoje) 67 name, netoli buvusio bakeno (ženklo, rodžiusio laivams kelią į uostą).

Tais laikais Bomelsvitės gatvės buvo labai siauros ir vingiuotos, kad apsaugotų gyventojus nuo jūrinių vėjų. Gatvių pavadinimų nebuvo, reikiamas žmogus buvo surandamas pagal namo numerį ir namo šeimininko pavardę. Namo šeimininkas buvo vokietis A. Bertulaitis, jis turėjo sūnų Johaną, dukrą Aną. Kiek yra žinoma, namo šeimininko A. Bertulaičio sūnus žuvo Rytų fronte pirmaisiais karo mėnesiais.

Liudo senelio uždarbis tais laikais buvo geras, šeima galėjo ramiai gyventi. Mokestis už buto nuomą šeimininkui buvo nedidelis - apie 35 litus per mėnesį.

Gyvenimas Klaipėdoje iki 1939 metų buvo nuostabiai ramus ir saugus. Viskas buvo nebrangu ir prieinama kiekvienam žmogui.Turtingesnieji gyveno arčiau miesto centro ir stengėsi per daug nesiskirti nuo kitų miesto gyventojų.

Bomelsvitės gyventojus beveik kiekvieną ankstyvą rytą prikeldavo žvejų laivelių, grįžtančių su laimikiu iš jūros, motorų papsėjimas. Po pusvalandžio siauromis gatvelėmis važinėdavo žvejų laimikio prikrautas vežimas ir visiems gerai pažįstamas moteriškas balsas negarsiai šaukdavo: "Dorsh, dorsh - plunder, plunder" ("Menkės, menkės - plekšnės, plekšnės"). Gyventojų žmonos išeidavo į gatvę ir pirkdavo dar gyvas, spurdančias žuvis.

Dar po pusvalandžio važiuodavo kitas vežimas su svarstyklėmis iš kurio skambėjo: "Gimize, gimize" ("Daržovės, daržovės"). Čia pat buvo pardavinėjamos ir kitos maisto prekės - šviežia duona ar pieno produktai. Netoli bakeno buvo restoranas-užeiga "Šanka", labai mėgstama žvejų ir kitų vyriškos giminės atstovų. Čia pat buvo ir krautuvėlė, kurios šeimininkas buvo labai inteligentiškas žmogus, visų labai gerbiamas ponas Deminat.

Bomelsvitėje gyveno ir jos vadovas ponas Fricas. Taip jį vadino visi gyventojai. Čia pat gyveno ir uosto kapitonas Ulpinas su dukra Elze. Bomelsvitės pakraštyje, arčiau miesto centro, gyveno vėliau politiniame gyvenime išgarsėjęs veterinarijos gydytojas Noimanas, kurio šiltnamiai driekėsi palei dabartinės Sportininkų gatvės pradžią.

Bomelsvitės vaikai laisvai kalbėjo tiek vokiškai, tiek lietuviškai. Iki 1938 metų į tai niekas nekreipė dėmesio. Pakeliui į kareivines (dabartinį Klaipėdos universitetą) buvo Bomelsvitės mokykla. Mokyklos viršutiniame aukšte buvo ir Bomelsvitės vado Frico kabinetas. Arčiau uosto buvo gaisrinė ir policijos nuovada (vadinta "Policei Ferlautung"). Liudo mamos - dar paauglės - broliai laisvalaikiu turėjo puikų užsiėmimą - maudytis jūroje, kuri buvo čia pat, arba kopti į bakeno viršų ir sėdėti po viršuje esančiu kryžiumi statinę primenančioje dėžėje, iš kurios atsiverdavo nuostabus vaizdas į jūron besileidžiančią saulę. Už tai grįžę namo gaudavo pylos. Tokia buvo vaikiškos romantikos kaina.

Prieškarinė Klaipėda buvo nedidelė - nuo geležinkelio stoties iki celiuliozės ir popieriaus fabriko, palei marias - nuo Bomelsvitės iki piliavietės. Mieste buvo viskas ranka pasiekiama. Pagrindinis miestiečių transportas buvo dviratis, mieste automobilių buvo nedaug ir eismas buvo saugus.

Liudo tėvų, kurių jau nebėra, teigimu, dabartinis miesto parkas labiausiai prisimenamas dėl ten buvusios raupsuotųjų ligoninės, gražaus pušyno ir kelio, vedančio iš Bomelsvitės į kareivines. Lietuvos kariuomenės karininkai beveik kasdien tuo keliu keliaudavo į stadiono pastatą, kuriame buvo jų pageidavimus atitinkanti valgykla.

Ties geležinkeliu netoli Kretingos plento, kareivinių rytinėje dalyje, buvo sporto aikštelė, kurioje prieš karą vyko tarptautinė paroda, didžiulė lietuviška šventė.

Prieškariniu laikotarpiu Naujųjų metų naktį kareivinės tapdavo vyriškos giminės traukos centru - sutinkant Naujuosius, lygiai dvyliktą valandą nuo kareivinių stogo buvo saliutuojama raketomis. Vyraudavo labai pakili nuotaika.

Kita miesto parko lankoma vieta - gerai prižiūrimas vokiečių karių, žuvusių Pirmajame pasauliniame kare, paminklas. Miesto parkas buvo mėgstamas miesto gyventojų kaip malonaus pasivaikščiojimo ir poilsio vieta.

Visa ši ramaus gyvenimo idilė baigėsi 1939 metų kovo mėnesį. Tolimesnės istorinės pasekmės laikraščio skaitytojams yra gerai žinomos.

RADINIAI. Dar 1964 metais parko teritorijoje mėtėsi šitokios "dovanėlės". 

Liudas Dambrauskas, 1939 gimęs Kretingoje, pabėgėlių šeimoje, prisimena 1945 metų pavasarį, kai šeima sugrįžo į labiau griuvėsių krūvą, o ne miestą primenančią Klaipėdą. Pirmoji stotelė buvo pas senelius ir mamos brolius, kurie čia jau kaip geležinkelininkai darbavosi atstatant geležinkelį tarp dabartinės Dariaus ir Girėno gatvės bei geležinkelio dar ir dabar tebestovinčiame raudoname pastate, kaip tik priešais dabartinį miesto parką.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

klaipėdietė

2012-09-14   10:35

IP: 85.232.154.69

Labai geras už širdies griebiantis straipsnis,

deld

2012-09-14   07:14

IP: 86.100.76.92

bet normaliai bachurs mina i rankas paemes pozuoja.. :)

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Klaipėdos parko istorija

Dienraštis "Vakarų ekspresas", bendradarbiaudamas su visuomeniniu judėjimu "Klaipėdieti! Atgaivinki savo miesto parką",...

Dienraščio puslapiuose - Klaipėdos parko istorija (36) nuotrauka, foto

Dienraštis "Vakarų ekspresas", bendradarbiaudamas su visuomeniniu judėjimu "Klaipėdieti! Atgaivinki savo miesto parką",...

Dienraščio puslapiuose - Klaipėdos parko istorija (35) nuotrauka, foto

Dienraštis "Vakarų ekspresas", bendradarbiaudamas su visuomeniniu judėjimu "Klaipėdieti! Atgaivinki savo miesto parką",...

Dienraščio puslapiuose - Klaipėdos parko istorija (34) nuotrauka, foto

Dienraštis "Vakarų ekspresas", bendradarbiaudamas su visuomeniniu judėjimu "Klaipėdieti! Atgaivinki savo miesto parką",...

Dienraščio puslapiuose - Klaipėdos parko istorija (33) nuotrauka, foto

Mero komandoje – nauja patarėja nuotrauka, foto

Klaipėda, Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko komandoje – nauja patarėja. Šias pareigas nuo lapkričio...

Klaipėdos gėlynai kinta iš lėto nuotrauka, foto

Klaipėda, Kaip ir kiekvieną rudenį reprezentacinėse Klaipėdos miesto viešosiose erdvėse vėl pražydo našlaitės....

Klaipėdiečiai miestą išvys 3D formatu nuotrauka, foto

Klaipėda, 2019-ųjų metų pradžioje planuojama pristatyti Klaipėdos miesto 3D žemėlapį. Tai trečiadienį patvirtino...

Klaipėdos ženklo kūrėjų kreipimasis nuotrauka, foto

Klaipėda, P. Vytautui Grubliauskui, Klaipėdos m. merui, p. Sauliui Budinui, Klaipėdos m. savivaldybės...

Klaipėda, Paskelbta prieš 2 val.

Klaipėda, Paskelbta prieš 3 val.

Klaipėda, Paskelbta prieš 3 val.

Klaipėda, Paskelbta prieš 4 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...