2018 m. lapkričio 14 d. 00:23 val., trečiadienis

Klaipėdos parko istorija

Dienraščio puslapiuose - Klaipėdos parko istorija (26)

(3)

2013-02-14, 18:12

Kęstutis DEMERECKAS

Dienraščio puslapiuose - Klaipėdos parko istorija (26) nuotrauka, foto

AKMENYS. Senieji miesto ribą žymintys akmenys rasti miesto parke, už Vasaros estrados. Kai kurie iš jų pažymėti 1834 m. data.

© Kęstučio DEMERECKO nuotr.

Dienraštis "Vakarų ekspresas", bendradarbiaudamas su visuomeniniu judėjimu "Klaipėdieti! Atgaivinki savo miesto parką", publikuoja Klaipėdos poilsio parko istorijos faktus ir klaipėdiečių prisiminimus apie šį unikalų objektą, kurie vėliau suguls į knygą.

Pirmuosius 30 margų dykros apsodino pušimis 1838 m. pavasarį. Taip radosi šiandieninis miesto parkas.

Miestai, kaip ir valstybės, nuo pat įkūrimo turi savo ribas. Jas žino ne tik miesto savivaldybė, bet ir paprasti žmonės. Senovėje miesto ribas žymėjo mūro sienos ir vartai, vėliau paprastesni riboženkliai.

1252 m. rugpjūčio 1 d. įkūrus Klaipėdą, buvo susirūpinta miesto ribų nustatymu. Miesto ir pilies reikmėms buvo paskirti dideli ganyklų ir arimų plotai.

Klaipėdos miesto ribos patvirtintos 1253 m. vasario 8 d. privilegija. Joje sakoma "Mes nutarėme miestą pastatyti ir jo ribas nustatyti... nuo kraštutinio pirmosios pilies griovio iki tos vietos, kur baigiasi lietuvių ir sembų pilys, pastatytos pirmosios pilies apgulai..."

Miestui skirtų ganyklų ir arimų ribos nustatytos "nuo tos vietos, kur Nemunas ir Dangė susilieja ir tolyn nuteka, Nemunu aukštyn iki upelio, kuris atiteka nuo Žardės, tuo upeliu aukštyn iki artimiausio miško, palei mišką žemyn iki Dangės ir upės vaga kyla aukštyn palei kalvas netoli Dangės iki kriaušės, toliau Dangę iki nudžiūvusio medžio netoli Mutinės, nuo sausmedžio, pažymėtais medžiais iki mažo ežero, nuo ežero suka link smėlio kopų prie jūros, nuo jūros iki Nemuno, Nemunu einant aukštyn iki miesto ribos". Nemunu buvo vadinama Kuršių marių proteka į jūrą, kuri tuo metu buvo daug siauresnė. Tačiau ši beveik šiandieninio miesto plotą atitinkanti teritorija vėliau sumažėjo iki 14 ūbų, kuriuos gavo miestiečiai prie Dangės priešais Joniškę.

Miesto ribas tuomet žymėjo natūralios gamtinės kliūtys: upės, miškai, ežerai, kopos ir jūra. Tačiau buvo ir laikinų riboženklių - sausas medis, kriaušė, pažymėti medžiai. Vėliau nustatant dvarų ribas tokiais ženklais buvo ne tik medžiai, bet ir kryžiais pažymėti akmenys.

Tokį 1462 m. akmenį atradome Klaipėdos parke. Jis buvo su dviem Kryžiuočių ordino kryžiais ir žymėjo Tauralaukio dvaro kampinę ribą prie senojo Kalotės kelio.

Miesto riboženkliai parke

Senuosius miesto ribą žyminčius akmenis atradome vaikščiodami miesto parke, už Vasaros estrados. Kai kurie iš jų pažymėti 1834 m. data. Tokių akmenų Klaipėdos parke ir prie Svijanės ežerėlio pavyko atrasti net 8. Vienas raudono granito akmuo gulėjęs su dviem iškaltais kryžiais.

Istoriniai šaltiniai mini, kad 1834 m. balandžio 4 d. Klaipėdos miestui Prūsijos karalius padovanojo 479 margų smėliu užpustytos žemės Melnragėje už švyturio, kurią miestas nusprendė apsodinti medžiais. Kadangi Klaipėda neturėjo lėšų apželdinimo darbams, šią žemę balandžio 6 d. perdavė Pirklių bendrijai. Klaipėdos pirkliai tuo metu jau valdė uostą ir uosto kasą, tvarkė Kopgalį. 1834 m. jie pradėjo statyti šiaurinį molą. Pirkliai ėmėsi apsodinti ir Melnragės dykrą, nes čia jau daugelį metų vėjas pustė smėlį. Vienintelė galimybė sustabdyti smėlį buvo želdinių sodinimas.

Pirmuosius 30 margų dykros apsodino pušimis 1838 m. pavasarį. Taip radosi šiandieninis miesto parkas.

Šiandieniniai miestai auga, plečiasi, jų ribos dažnai keičiasi, jas pasiglemžia gyvenamieji kvartalai ar pramonės rajonai. Ribų ženklai išnyksta ar sunaikinami.

Klaipėdos 750 metų jubiliejaus proga kilo mintis pažymėti 2002 m. miesto ribas akmeniniais riboženkliais, kuriuos yra turėjusi Klaipėda senovėje. Tai akmenys su iškaltu miesto herbu ir data.

2002-ųjų metų miesto ribą žymi akmenys, kurių viršuje vienoje nusklembtoje pusėje iškaltas naujas Klaipėdos miesto herbas, kitoje metai - 2002. Sumanymo autorius - leidyklos "Libra Memelensis" vadovas - Kęstutis Demereckas, projekto autorius - architektas Vytenis Mazurkevičius, akmenis iškalė skulptorius Gintautas Jonkus.

Akmenys nepaprasti - jie ištraukti žemkasių, gilinusių Kuršių marias prie Tarptautinės jūrų perkėlos, todėl buvo apaugę kriauklėmis. Klaipėdos šiaurinę ribą nuo šiol žymi akmuo, pastatytas Giruliuose, prie įvažiavimo į "Žuvėdros" vaikų stovyklą, rytinę ribą - akmuo prie Jakų žiedo, prie pėsčiųjų tako ties "Ford Vista", pietinę ribą - trijų lauko kelių sankryža prie III miesto vandenvietės, vakarinę - Smiltynė, prie kelio į Nidą, tarp Neringos ir Klaipėdos miestų.

Projekte "Miesto ribos" prisiminti ir senieji miesto ribas žymėję ženklai. 1834 metų akmuo su miesto herbu, trukdęs šiaurinio išvažiavimo iš uosto statybai, buvo atsidūręs Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje. Projekto sumanytojų dėka jis grąžintas į senąją vietą, vos keletas metrų nuo buvusios, ant kalvelės prie Melnragės sankryžos.

BUKLETAS. Klaipėdos 750 metų jubiliejaus proga kilo mintis pažymėti 2002 m. miesto ribas akmeniniais riboženkliais, kuriuos yra turėjusi Klaipėda senovėje. Įvykį žymintis bukletas.

Informacija

Visuomeninis judėjimas "Klaipėdieti! Atgaivinki savo miesto parką" prašo atsiliepti žmones, turinčius įdomių prisiminimų ar nuotraukų apie parką, buvusius parko darbuotojus. Kontaktinis asmuo - Jolanta Norkienė (tel. 8 686 85468). Atsiliepusiųjų atsiminimai bus užrašyti, o nuotraukų laukiama el. paštu: klaipedaparkas@gmail.com. Nemokamai nuskenuoti senas parko fotografijas ir išsiųsti galima Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės bibliotekos interneto skaitykloje. Visos Jūsų nuotraukos bus įrašytos į kompiuterines laikmenas ir padovanotos Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės bibliotekai, Mažosios Lietuvos istorijos muziejui ir kt. O atsiminimai suguls į knygą apie parką.

Priešaušrio parkas

Pabudęs rytas spinduliais apmėto parką
Ir sugeria drėgnus rasos lašus
Siūbuoja gluosniai vienumoj palinkę
Kol vėjas jiems rasos lašus nupūs

Tyla. Tik girdis žingsnių aidas,
Nutolstant priešaušrio migloj,
Alyvų kvapas skverbiasi į krūtinę
Ir pasilieka širdyje manoj

Pavasaris putotą taurę kelia
Prie parko prisiglaudusios obels
Ir laukia čia, nurimę žuoliai ir uosiai,
Pavasaris kol jiems į širdį pasibels

Ir su pavasario aušra vėl atsinaujins parkas,
Suvirpinęs visus visus medžius
Gaivos rasas surinksime į saują
Kol iš nakties vėl parkas atsibus.

Julija MONTVYDAITĖ-SAMUILIENĖ

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

Alminas

2013-02-15   16:56

IP: 78.61.143.117

Aha, Alma, ir aš nustebintas eilėraštuko. Nežinojau, kad mūsų parke rasos lašai - drėgni. Dabar galvoju, ar marių vanduo šlapias? Laukiu atsakymo kitame eilėraštyje.

Laura

2013-02-15   11:07

IP: 86.100.133.19

Daugiau tokių straipsnių, nuostabu skaityti apie miestą, parką, Klaipėdos istoriją, o ne kokių nupiepusių girtų "žvaigždžių" vapaliones.

Alma

2013-02-14   21:03

IP: 78.61.114.53

Koks nuostabus eilerastis,tiesiog sirdi suvirpino,ACIU!

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Klaipėdos parko istorija

Dienraštis "Vakarų ekspresas", bendradarbiaudamas su visuomeniniu judėjimu "Klaipėdieti! Atgaivinki savo miesto parką",...

Dienraščio puslapiuose - Klaipėdos parko istorija (36) nuotrauka, foto

Dienraštis "Vakarų ekspresas", bendradarbiaudamas su visuomeniniu judėjimu "Klaipėdieti! Atgaivinki savo miesto parką",...

Dienraščio puslapiuose - Klaipėdos parko istorija (35) nuotrauka, foto

Dienraštis "Vakarų ekspresas", bendradarbiaudamas su visuomeniniu judėjimu "Klaipėdieti! Atgaivinki savo miesto parką",...

Dienraščio puslapiuose - Klaipėdos parko istorija (34) nuotrauka, foto

Dienraštis "Vakarų ekspresas", bendradarbiaudamas su visuomeniniu judėjimu "Klaipėdieti! Atgaivinki savo miesto parką",...

Dienraščio puslapiuose - Klaipėdos parko istorija (33) nuotrauka, foto

Dramatiškame nervų mūšyje - „Neptūno“ pralaimėjimas nuotrauka, foto

Sportas, Klaipėdos „Neptūnas“ (3-3) FIBA Čempionų lygos rungtynėse įsirašė pirmąjį pralaimėjimą „Švyturio“ arenoje.

"Crossfit" varžybose - klaipėdiečių triumfas nuotrauka, foto

Sportas, Klaipėdos sunkiosios atletikos treneriai Mantas Žvirblys ir Algimantas Trajanauskas ne tik treniruoja...

Vytautas Kažukauskas: „Siela šaukė grįžti prie menų“ nuotrauka, foto

Kultūra, V.Kažukauskas: „Statusas „keliaujantis teatras“ – suteikia naujų patirčių ir iššūkių“

Kariai leidosi į žygį per Lietuvą nuotrauka, foto

Lietuva, Antradienį Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalione iškilminga rikiuote prasidėjo Sausumos pajėgų...

Sportas, Paskelbta prieš 5 val.

Lietuva, Paskelbta prieš 7 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...