Dienraščio puslapiuose - Klaipėdos parko istorija (23)

Dienraščio puslapiuose - Klaipėdos parko istorija (23)

Dienraštis "Vakarų ekspresas", bendradarbiaudamas su visuomeniniu judėjimu "Klaipėdieti! Atgaivinki savo miesto parką", publikuoja Klaipėdos poilsio parko istorijos faktus ir klaipėdiečių prisiminimus apie šį unikalų objektą, kurie vėliau suguls į knygą.

Tęsinys. Pradžia - sausio 18 d. numeryje.

Prieš pat karą Giruliuose, piečiau televizijos bokšto, buvo pastatytas pensionatas. Karo metu jame ilsėjosi ar gydėsi kariškiai. Jo betono pamatai išlikę iki dabar.

Prieškario laikų šaudykla

Ties Vasaros estrada buvo senoji prieškario laikų šaudykla, turėjusi visą kompleksą pylimų, griovių ir plytų iš betono statinių, kuriuos gerai pamenu. Juos sunaikino sovietmečiu, kai buvo statoma Vasaros estrada, nors pastarosios statymui jie ir nekliudė. Dar yra išlikę kai kurie žemių dariniai, o tarp Tuberkuliozinio dispanserio ir Vasaros estrados yra išlikęs žemėmis užpiltas betoninis požemis.

Tarp Girulių kolektyvinių sodų ir minėto keisto kelio buvusios trasos miške yra keistas atviro molio plotelis. Ten radau ir keletą senų plytgalių. Visur miške vyrauja smėlio gruntas, iš kur čia atsiranda molio gūbriai, neaišku. Galbūt kažkada buvo čia atvežti Neringos kopų apželdinimo metu, buvo transformuojamas juodžemis ir pan.

Palei tą keistą trasą prieškariu ties Kalotės ežeru buvo du atskiri pastatai ir sodyba arčiau Bendikų kaimo. Vienišas pastatas stovėjo ant pat Kalotės ežero pakrantės labai žemoje vakarinėje ežero pusėje. Dabar iš jo belikę žemių gūbrelis, keli akmenys ir plytgaliai. Vienas Kukuliškių kaimo gyventojas man pasakojo, kad čia prieškariu gyveno nuomininkai. Lieka mįslė, kodėl šis statinys buvo pastatytas tokioje žemoje, drėgnoje pakrantėje. Čia galėjo gyventi nebent romantikai ir gamtos mylėtojai.

Prie Kalotės kapinių buvo sodyba, kurios pamatai tebėra ir dabar. Šiauriau "Žuvėdros" poilsiavietės esančiame šlaite yra nemaža keturkampė iškasa, liudijanti, kad čia kažkas kažkada kasė smėlį. Panaši iškasa yra ir netoli Melnragės.

Čia yra net keletas nemažų betono luitų su armatūromis, kurie 1945 m. į šią vietą buvo atsviesti, kai vokiečiai atsitraukdami susprogdino dalį savo forto. Luitai nulėkė daugiau nei kilometrą ir įstrigo žemėje prie Kukuliškių kaimo. Tai bent sprogimo jėgos būta.

Iš pietų pusės šalia "Žuvėdros" yra keistas žemės darinys, kurį sudaro platokas ruožas, vedantis jūros link. Abipus jo yra šoniniai pylimai - didesnis ir mažesnis. Jie eina nedideliu lanku apie 150 m, o toliau, apie 80 m jūros link, jau virsta ištisiniu plačiu pylimu, kuris susijungia su pajūrio ruožo kopagūbriu. Tai rodo, kad čia yra žmogaus rankų darbo kūrinys, tik neaišku, kokiu tikslu tie konglomeratai buvo suformuoti. Pamenu, jog prieš 40 metų minėtas ruožas buvo iš atviro smėlio - šioje vietoje nebuvo nei asfalto, nei skaldos.

GRIUVĖSIAI. Ties Vasaros estrada buvo senoji prieškario laikų šaudykla.

Palei upelį, kuris išteka iš Kukuliškių kaimo, teka pro "Žuvėdros" poilsiavietę ir toliau suka kaimo link, būta sodybos, kadaise ir užtvankos bei tvenkinio su sala. Jis prieškariu turėjo Krūmo ežerėlio vardą.

Arčiau miesto, Girulių miške ir parke, yra trys buvusių navigacinių ženklų (bakenų) betoniniai pagrindai-atramos. Vieno bakeno atramos yra ant Olando kepurės gūbrio. Girulių miško plotuose, įvairiose vietose, yra išlikę nemažai paskutinio karo apkasų ir blindažų bei panašios įrangos liekanų. Žinau porą plotelių, įrėmintų keturkampiu mažu grioveliu. Galima tik spėlioti, kas čia gulėjo.


Šiauriau Naftos bazės dar yra likusi į žemę įleista pabūklo aikštelė iš betono ir plytų. Greta aikštelės žemėje yra daugybė keistų betoninių sienučių, pamatų, apkasų linijų ir perkasų. Ilgiausiai išlikęs apkasas kerta visą Girulių mišką nuo rytinės pusės pro Kalotės ežerą iki pat jūros. Miške yra daug iškasų aikštelių ir priedangų minosvaidžiams, kurios tarpusavyje sujungtos apkasų linijomis.

Upeliai Giruliuose

Iš Girulių miško jūros link išteka daug upelių. Kai kurie pasiekia jūrą, kai kurie įstringa smėlėtuose duburiuose prieš pat jūrą. Dalis upelių iš Girulių miško teka į priešingą pusę nuo jūros, turi protekas Danės upės link. Gaila, kad vienas toks upelis, tekėjęs piečiau Universitetinės ligoninės, ruože nuo Girulių miško iki Kretingos gatvės buvo įgrūstas į vamzdyną ir užpiltas žemėmis.

Aulaukio dvaras

Akmenų laukas eina nuo Lideikio gatvės arčiau Melnragės ir kitu galu remiasi į buvusią Aulaukio dvarvietę (dabar uždara teritorija, kariškių valdos). Šis dvaras vokiškai buvo vadinamas Šarlotenhopu. Nuo to buvusio dvaro mišku, lanku tilto per geležinkelį link eina nevisiškai išlikusi akmenų su Klaipėdos herbu juosta. Tai dalinai išlikę XIX a. Klaipėdos miesto žemių riboženkliai.

Apmaudu, kad dabar neretai tokiose vietose galima užtikti "juodųjų archeologų" išknaisiojimus. Labai gaila, kad mažiausiai du akmenys - vienas su kryžiaus ženkliuku, kitas su Klaipėdos herbu - iš lauku ėjusios akmenų grupės yra dingę.

Ant prie senosios Labrenciškių sodybos esančio aukšto miško pylimo prieškariu buvo vėjinis malūnas, kurio žiedinis pamatas dar išlikęs.

PAMINKLAS kariams parke. 

Girulių miško plote yra daugybė plotelių su nemažomis bombų duobėmis. Tai karo laikų palikimas. Daug keistų apvalių duobių su vandeniu yra žemoje ir drėgnoje vakarinėje Kalotės ežero pakrantėje. Vienas pažįstamas žmogus iš Kukuliškių kaimo pasakojo, jog tos duobės atsirado po karo, kai sovietų kariškiai pelkėtą ežero pakrantę naudojo kaip poligoną bombardavimo įgūdžiams įgauti. Neaišku, ar tai prasimanymas, ar faktas.

Prie Girulių, piečiau televizijos bokšto, yra keturių kadaise čia buvusių pastatų betoniniai pamatai. Gal reikėtų atstatyti nors dalį takų ir specialiųjų įrenginių, kurie ėjo nuo Girulių Olando kepurės link? Gaila, kad biurokratai neleidžia apsaugoti nuo jūros ir audrų Olando kepurės ir ją toliau niokoja įsišėlusios jūros bangos. Apsaugoti Olando kepurę nuo išplovimo padėtų skardžio papėdėje pastatyta ar iš betono nuolaužų ir akmenų sukasta sienutė. Panašių kranto skardžių apsaugos priemonių yra Karaliaučiaus krašte.

Geležinkelis Giruliuose

Piečiau Girulių planuojama nutiesti naują geležinkelio liniją. Dėl to nukentės nemažas miško plotas, tai nepatiks miško ir šalia esančio Labrenciškių gyvenamojo rajono gyventojams. Keista, bet tiek dabar, tiek kaizerio laikais geležinkelis buvo vedamas pagal ponų užgaidas. Kaizerio laikais buvo galima geležinkelio liniją Kretingos (Bajorų) link nutiesti ne per Girulių mišką, o jo rytiniu pakraščiu, bet to meto ponai panoro į Girulių poilsiavietes nuvykti traukiniu. Mūsų dienų ponai jau kratosi senojo geležinkelio, nes patys šalia jo gyvena.

Informacija

Visuomeninis judėjimas "Klaipėdieti! Atgaivinki savo miesto parką" prašo atsiliepti žmones, turinčius įdomių prisiminimų ar nuotraukų apie parką, buvusius parko darbuotojus. Kontaktinis asmuo - Jolanta Norkienė (tel. 8 686 85468). Atsiliepusiųjų atsiminimai bus užrašyti, o nuotraukų laukiama el. paštu: [email protected]. Nemokamai nuskenuoti senas parko fotografijas ir išsiųsti galima Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės bibliotekos interneto skaitykloje. Visos Jūsų nuotraukos bus įrašytos į kompiuterines laikmenas ir padovanotos Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės bibliotekai, Mažosios Lietuvos istorijos muziejui ir kt. O atsiminimai suguls į knygą apie parką.

 

 

Gemius

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder