2019 m. vasario 17 d. 13:45 val., sekmadienis

Klaipėdos istorija

Pasivaikščiojimas po senąsias kareivines

(4)

2015-12-01, 12:01

Rūta KAZLAUSKAITĖ, Rūta ŽUKĖ

Pasivaikščiojimas po senąsias kareivines nuotrauka, foto

KLUBAS. Lietuvos kariuomenės 7-ojo pėstininkų Žemaičių kunigaikščio Butigeidžio pulko kariai karių klube (1925 m.).

© Lietuvos centrinio valstybės (LCVA) archyvo nuotr.

Kiek daug mes žinome apie senąsias kareivines, kurių vietoje šiandien gyvuoja uostamiesčio mokslo Meka - Klaipėdos universitetas? Mokslo ir meno festivalio "Restart" organizatoriai praėjusią savaitę miestelėnams nusprendė priminti istoriją ir kvietė dalyvauti ekskursijoje "Su žibaline lempa po Klaipėdos senąsias kareivines".

Po ekskursijos vyko tikra tarpukario puota: skambant D. Dolskio ir kitų to meto lietuvių atlikėjų dainoms susirinkusieji buvo vaišinami kareiviška koše bei arbata.

Ekonomiškai naudinga

Istoriją apie Lietuvos kariškių gyvenimą buvusiose kareivinėse susirinkusiesiems priminė Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotojas dr. Vytautas Jokubauskas: "Patį kareivinių kompleksą 1904 m. pastatė ne Lietuvos ar Vokietijos kariuomenė, o pats Klaipėdos miestas. Įdomu, jog ekonominiu požiūriu tuo metu miestams buvo paranku turėti karinį dalinį. Juk karininkai, kurie čia gyveno, buvo vartotojai, nuomavosi butus, pirko produktus. Taigi miestas, pasiėmęs paskolą, pastatė šį pastatų kompleksą, kurį vėliau nuomavo įvairioms kariuomenėms."

IŠ AUKŠTAI. Klaipėdos kareivinių bendras vaizdas. Fotografuota iš lėktuvo 400 metrų aukštyje (1927 m.).

Istorikas pasakojo, jog pastatų komplekso statyba kainavo apie 1 mln. 300 tūkst. Vokietijos markių. Kad lengviau įsivaizduotume, ką šis skaičius reiškė prieš 100 m., jis pateikė pavyzdį, jog beveik tiek pat kainavo viso miesto kanalizacijos nutiesimas.

Anot V. Jokubausko, atėjus į kareivinių aikštę, šiandien būtų galima papasakoti ne tik visą kareivinių istoriją nuo XX a. pr. iki net XXI a. pr., kaip keitėsi šeimininkai, nuomininkai, bet ir kas vyko tuo metu uostamiestyje. Juk iš pradžių čia gyveno vokiečių, po to prancūzų, lietuvių, vėl vokiečių, sovietų kariuomenė, o po to buvo įkurtas universitetas.

Istorijos šaltiniai teigia, kad kareivinėse lankėsi Jonas Basanavičius, Vydūnas, Martynas Jankus, Maironis, taip pat du Lietuvos prezidentai - Antanas Smetona ir Kazys Grinius. O Lietuvai atgavus nepriklausomybę universitete svečiavosi Algirdas Brazauskas, Valdas Adamkus.

VADAS. Pulko vadas pulkininkas Petras Genys darbo kabinete (1928 m.).

Žinutė ateities kartoms

Kareivinių kompleksas buvo pastatytas pagal neogotikos stiliaus architektūrą. Tačiau Klaipėdoje yra dar du architektūra panašūs pastatų kompleksai - Pedagogikos fakultetas bei Centrinis paštas.

Istorikas pasakojo, kad išliko ne visi senųjų kareivinių pastatai, o tie, kurie stūksojo už geležinkelio pervažos: "Šiandien mes turime šešių pastatų kompleksą. Pastate, kuriame šiandien įsikūrusi svarbiausia universiteto valdžia - Senatas ir Taryba, taip pat biblioteka, anksčiau buvo tiesiog sandėliai. Netgi plačios tos pirmojo aukšto durys mena apie anksčiau čia buvusį garažą. Tarpukariu ten buvo saugomas pulko vado automobilis, karieta, antrame aukšte ir palėpėse buvo laikomos mobilizacinės atsargos bei amunicija."

Universiteto rektorate tarpukariu buvo įrengti karininkų butai. Žinoma, čia gyveno tik dalis karininkų, tarp jų - ir žymus rašytojas, archeologas, karininkas Petras Tarasenka, kuriam kareivinėse gimė jo dukra ir jis praleido čia ketverius metus.

Šalimais esančiame pastate su stikliniu stogu - universiteto Finansų departamente ir Evangeliškosios teologijos centre - buvo įsikūręs štabas ir daboklė, arba areštinė, kurioje buvo laikomi nusikaltę kariškiai. Vienu metu ten taip pat buvo įsikūręs karininkų klubas.

BUITIS. Nuotraukoje - lovos miegamajame kambaryje (1928 m.).

Šalia auga trys dideli seni ąžuolai, kuriuos 1924 m. pasodino Lietuvos kariuomenės septinto pėstininkų pulko karininkai ir jų žmonos. Visi šie medžiai turi savo pavadinimus - Laisvė, Vilnius ir Klaipėda. Istorikas išdavė, jog, jei ateityje ąžuolai nudžius ar bus nukirsti, pakasinėję turėtume atrasti butelį, kuriame įdėtas laiškas, skirtas ateities kartoms. Po laišku pasirašė visi tuo metu kariuomenėje tarnavę kariai ir jų žmonos.

Gamtos ir matematikos mokslų fakultetas bei Humanitarinių ir Sveikatos mokslų fakultetai, kurie šiuo metu patiria restruktūrizaciją (netrukus Humanitarinių mokslų fakultetas susijungs su Pedagogikos fakultetu) anksčiau buvo gyvenamosios karių patalpos.

ISTORIJA. Kareivinių flygelis, kuriame anksčiau gyveno karininkai (1925 m.). Kareivinėse gyveno ir žymus rašytojas, archeologas, karininkas Petras Tarasenka. Čia gimė jo dukra ir jis praleido čia ketverius metus.

Grandioziniai tualetai

Tose patalpose, kuriose šiandien vyksta paskaitos, anksčiau dviaukštėse lovose miegojo kariai. Pastatų galuose buvo mažesni kambariukai puskarininkiams, kurie neturėjo šeimos ir negyveno mieste.

Priešais kiekvieną iš šių pastatų stovėjo tualetai. Tačiau, anot V. Jokubausko, tai nebuvo lauko būdelės, kurias mes turbūt įsivaizduojame. Tualetai dydžiu priminė universiteto Senato pastatą!

Ankstyvojo sovietmečio metu tualetai nugriauti, nes kanalizacija buvo įrengta kareivinių viduje. Aikštės rekonstrukcijos metu, vykstant kasinėjimams, atkasta dalis tualetų pamatų.

SPORTAS. Lietuvos kariuomenės 7-ojo pėstininkų Žemaičių kunigaikščio Butigeidžio pulko kariai futbolininkai (1925 m.).

Kiti kareivinių palociai

Virš pastatų, kuriuose įsikūrę Humanitarinių ir Sveikatos mokslų fakultetai, plevėsavo Trispalvė, kurią 1939 m. Lietuvos kariuomenė nuleido ir nešėsi su savimi į žygius, siekdama apginti savo šalį. Tikimasi, jog šis akcentas grįš į istorinę vietą.

Už minėtų fakultetų pastatų trečiajame dešimtmetyje buvo pastatytas paminklas, savo stilistika menantis apie Skulptūrų parke esantį paminklą 1923 m. sukilimo dalyviams pagerbti.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

Raimonda N.

2015-12-03   10:26

IP: 84.15.185.58

Kadangi planuojama daryti kasmetinį renginį, pažadame tobulėti, plačiau viešinti ir kviestis :)

tam Taip

2015-12-02   08:38

IP: 85.232.132.54

Buvo skelbiama per radiją. Bent jau Lalunos žiniose tikrai gridėjau kvietimą dalyvauti :)

Taip

2015-12-02   02:09

IP: 85.232.138.203

Įdomu paskaityti, tačiau dar įdomiau būtų buvę sudalyvauti pasivaikščiojime su žibaline lempa. Gaila, paskelbimo prieš porą-trejetą dienų apie tokį renginį, kaip ir daugeliui kitų gerų renginių Klaipėdoje, deja, pritrūko.
O kainuotų tai labai mažai, gal pora puodelių arbatos ir košės bliūdą, tačiau visi žinotų ir liktų patenkinti (vietiniai radijai, televizija per žinias, internetinė ir popierinė spauda nekomerciniams renginiams galėtų skirti nemokamą kertelę), ir visiems būtų tiktai geriau.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Klaipėdos istorija

Vidurdienį Skulptūrų parke prie paminklo 1923 m. sukilimo dalyviams pagerbti žuvusieji....

Klaipėdiečiai pagerbė 1923 metų sukilimo aukas nuotrauka, foto

Senasis Klaipėdos malūnas Tilžės gatvėje vis dar apleistas. Dar 2008 metais uostamiesčio...

100-ąjį kartą narplios senosios Klaipėdos istoriją nuotrauka, foto

Šį mėnesį Klaipėdos miesto savivaldybės administracija skelbs viešą Klaipėdos pilies Didžiojo...

Mėmelburgo Didysis bokštas skinasi kelią nuotrauka, foto

"Jeigu sovietai būtų veržęsi į Liepų gatvę ir pradėję žudyti mūsų žmones,...

Algirdas Grublys: „Į agresiją būtume atsakę agresija" nuotrauka, foto

Kelyje Rusnė– Šilutė vanduo pakilo iki 85 centimetrų nuotrauka, foto

Vakarų Lietuva, Sekmadienį kelyje Rusnė – Šilutė vanduo pakilo iki 85 centimetrų. Esant tokiai...

KMT finale - trys didžiosios intrigos nuotrauka, foto

Sportas, Pirmąją „Kidy Tour“ Karaliaus Mindaugo taurės turnyro dieną vykusiuose pusfinalio susitikimuose...

Nuolaidų medžiotojams nepatiks – jūs auginate kainas nuotrauka, foto

Ūkis, Didelės nuolaidos tik didina vidutinę prekių kainą parduotuvėje. O nuolaidų kuponai tinkliniuose...

A.Auruškevičius: "Išeinu"... 1949 06 24-2019 02 16 nuotrauka, foto

Klaipėda, Šviesaus atminimo Algirdas Auruškevičius priešmirtinį atsisveikinimo laišką paliko dukrai.

Vakarų Lietuva, Paskelbta prieš 5 min.

Sportas, Paskelbta prieš 31 min.

Klaipėda, Paskelbta prieš 1 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...