2018 m. rugsėjo 19 d. 03:55 val., trečiadienis

Klaipėdos istorija

Memelio ir Rusnės pinigams - 100 metų

(6)

Lygiai prieš 100 metų, 1917-aisiais, net trys Klaipėdos krašto miestai pradėjo leisti savo pinigus. Pirmieji pasistengė didžiausios Lietuvos teritorijoje esančios Rusnės salos gyventojai.

Tokiam žingsniui salos bendruomenę pastūmėjo ne noras atsiskirti nuo Vokietijos imperijos, kuriai tuomet priklausė visas Klaipėdos kraštas, o tik papildyti savo piniginių ženklų apyvartą. Nes dėl ypatingos ir izoliuotos padėties Rusnė, besibaigiant pirmajam Pasauliniam karui, pirmoji regione pajuto smulkių pinigų stoką.

Spėjama, kad tais pačiais metais, 1917-aisiais, kaip ir Rusnė, savo notgeldus išleido ir tuometinis Memelis (Klaipėda). Atskiruose Klaipėdos krašto miestuose Rusnėje, Klaipėdoje, Šilutėje) pradėti leisti vietiniai pinigai, dar vadinti notgeldais, yra dar viena šio regiono skirtybė, daranti jį unikalų, lyginant su Didžiąja Lietuva.

Rusnė, kaip ir daug kitų Rytų Prūsijos vietovių, buvo atkirstos nuo pinigų gavimo šaltinių, todėl griebėsi seno atradimo - notgeldų, kad bent savo rajone sutvarkytų mažo nominalo pinigų apyvartą. Ant skirtingų Rusnės piniginių ženklų laidų pasirašė iškiliausi bendruomenės nariai: Tamošaitis – burgermeisteris, Šteinas – advokatas ir namų savininkas, Sallawitzas - pirklys, Rusnėje laikęs ir karčemą, Witee – vaistininkas.

Iki tol notgeldai, kaip karo palydovai, atskirais XVIII a. laiko tarpsniais, buvo išleisti Prancūzijoje ir Vokietijoje, XIX a. Austrijoje ir Vengrijoje. Anglai notgeldus leido „būrų karo“ metų l900 metais apsuptame Mefkinge. Rytų Prūsijoje pirmuosius notgeldus 1914 m. rugpjūčio 1 d. išleido Preussisch-Holland (Prūsijos Olandijos) apskritis.

Pirmoji ir svarbiausioji Klaipėdos krašto miestų notgeldų paskirtis buvo praktinė - atlikti trumpalaikę funkciją krašto apyvartoje. Bet kartu reiškėsi ir šių piniginių ženklų leidybos iniciatorės senosios prūsų valdininkijos, ir vokietininkų siekimas suteikti Klaipėdos kraštui plačią autonomiją arba laisvojo miesto statusą, kokį 1920-aisiais gavo kitas Prūsijos uostamiestis Dancigas (dab. Gdanskas). Ypač šios tendencijos pasireiškė 1922 m. Memelio notgeldų laidoje.

Notgeldų išleidimo aplinkybės, taip pat patys laikinieji vargo pinigai yra aprašyti pirmą kartą leidžiamoje gausiai iliustruotoje studijoje „Klaipėdos krašto pinigai 1917-1923 m.“, kurią dar 1979 m. parašė kolekcininkas Vladas Zenkevičius (1916-1985) iš Šilutės. Tai pirmas studijos leidimas.

Pasak šilutiškio žurnalisto ir kolekcininko Petro Skutulo, iki šiol ši sritis plačiau netyrinėta. „Deja, niekas kitas nesiėmė išsamiai laikinųjų Klaipėdos krašto pinigų tyrinėti ir atidžiai aprašyti. Priešingai, V. Zenkevičiaus rankraštis yra naudotas ne vienai apžvalgai, įvairiems straipsniams apie Klaipėdos krašto praeitį. Šiuo metu notgeldai domina daugelį kolekcininkų. Elektroniniuose bonistikos aukcionuose 1917 m. Rusnės pinigo pradinė kaina siekia 50–70 eurų, 1920-ųjų metų laidos piniginio ženklo vertė apie 25–35 €. Memelio popieriniai banknotai kainuoja kur kas daugiau negu ant jų užrašytas nominalas“, - sako P. Skutulas.

Savo pinigus taip pat buvo išleidusi Šilokarčema (Šilutė), Tilžė ir kiti Rytų Prūsijos miestai. Jokiame kitame Lietuvos regione nieko panašaus neužfiksuota.

Klaipėdos krašte notgeldų buvo atsisakyta 1923-iaisiais, kai kraštas buvo prijungtas prie Didžiosios Lietuvos. Čia, kaip ir visoje Lietuvos Respublikoje, ėmė cirkuliuoti vieninga valiuta litas.

Knygą „Klaipėdos krašto pinigai 1917-1923 m.“ privačių rėmėjų lėšomis išleido Klaipėdos apskrities žurnalistų ir verslininkų klubas. Knygynus ši studija pasieks vasario mėnesį.

Žymos: notgeldai

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

to Vytautas

2017-02-04   11:40

IP: 86.38.2.3

Gerb.Vytautai,ar yra koks dokumentas,jog buvo 1252 m. kuršių žvejų uostas Klaipėda?!!o,kad ikuriamas Memelburgo pilis kie tik norit ir kad kursiu kaimas vadinosi Memel.

2017-01-05   09:09

IP: 193.219.130.163

Laba dieną, gerb. Vietini. Reikia manyti, kad pačiam žinoma, jog 1252 m. kuršių žvejų uostas Klaipėda buvo užimtas vokiečių, o po sėkmingos Lietuvos savanorių – gimnazistų, studentų, buvusių nepriklausomybės kovų dalyvių – ir vietos patriotų karinės akcijos 1923 m. sausio 10-15 d., kuri žinoma Klaipėdos sukilimo vardu, šis kraštas priglaustas autonominėmis teisėmis prie Lietuvos Respublikos. Tai atlikta žinant ir sutinkant Vokietijos pareigūnams, vengiant kad kraštas neatitektų Lenkijai. 1928 m. Vokietijos-Lietuvos sienų sutartimi kraštas pripažįstamas Lietuvos Respublikos jurisdikcijai. 1939 m. kraštas po Vokietijos karinio anšliuso kraštas sugrąžinamas į Reicho sudėtį, o 1945 m. sausio 28 d. miestą ir kraštą reokupuoja sovietinė raudonoji armija, kraštas tampa Sovietų sąjungos ir Lietuvos SSR sudėtine dalimi generalisimo j. Stalino pasirašyto dokumento pagrindu. Nuo 1990 m. kovo 11 d. Klaipėda ir kraštas – integrali Lietuvos Respublikos teritorijos dalis. Minėtina, kad visais laikais nuo 1252 m. vietos kuršiai, lietuvininkai neturėjo savivaldos, o rėmėsi lietuviškomis liuteronų bažnyčiomis, mokyklomis ir draugijomis. Daug kartų rašytos peticijos dėl lietuviškų mokyklų ir kitų lietuvybės dalykų, istorikų aiškinimu, paties kaizerio anuomet nepasiekė ir liko be atsako...

nu nu

2017-01-05   01:05

IP: 151.227.81.116

Okupantai lauk is Memelio!

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Klaipėdos istorija

Klaipėdietė Edita Nurmi vadovauja įmonei, kuri gamina plieno konstrukcijas bei vamzdynus kruiziniams...

Edita Nurmi: "Kuršiai duoną kepdavo su silke, skandinavai - su strimele" nuotrauka, foto

Vieninteliame pažintiniam lankymui pritaikytame, pajūryje esančiame Antrojo pasaulinio karo laikų vokiečių bunkeryje...

Girulių bunkeriui ruošia atgimimą nuotrauka, foto

Ar galite įsivaizduoti, kad trečiame pagal dydį Lietuvos mieste – visoje Klaipėdoje...

Tragiškiausias Klaipėdos laikotarpis: kaip iš 150 tūkst. teliko 10 nuotrauka, foto

Pirmadienį Klaipėdoje minimos krašto prijungimo prie Lietuvos 95-osios metinės.

Minimos 95-osios prijungimo prie Lietuvos metinės nuotrauka, foto

Repeticija prieš Europos ir pasaulio pirmenybes nuotrauka, foto

Sportas, Būrys Vakarų Lietuvos - Klaipėdos ir Gargždų - sunkiaatlečių skynė laurus Panevėžyje...

Jaunųjų kino kūrėjų dėmesys - besaikiam vartojimui nuotrauka, foto

Kultūra, Paskutinę rugsėjo savaitę, 26-30 dienomis, uostamiestyje vyks tikra kino šventė. Penkias dienas...

Klaipėdos komanda - trečia nuotrauka, foto

Sportas, Jonavoje vykusiose Lietuvos seniūnijų sporto žaidynių finalinėse varžybose Klaipėdos komanda miestų grupėje...

Palangoje dovanoja pasivažinėjimus dviračiu nuotrauka, foto

Vakarų Lietuva, Aksominis sezonas Palangoje - vienas maloniausių aktyvaus ir sveiko poilsio mėgėjams. Rudenį...

Sportas, Paskelbta prieš 3 val.

Sportas, Paskelbta prieš 6 val.

Vakarų Lietuva, Paskelbta prieš 8 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...